Vaclovas Sidzikauskas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Vaclovas Sidzikauskas
SidzikauskasVaclovas.jpg

Gimė 1893 m. balandžio 10 d.
Rusija Šiaudinė, Šakių apskritis, Rusijos imperija
Mirė 1973 m. gruodžio 2 d. (80 m.)
Jungtinės Amerikos Valstijos Čikaga

Veikla
Lietuvos teisininkas, diplomatas, politinis bei visuomenės veikėjas, JAV lietuvis

Alma mater Vytauto Didžiojo universitetas

Vikiteka Vaclovas SidzikauskasVikiteka

Vaclovas Sidzikauskas (1893 m. balandžio 10 d. Šiaudinėje, Šakių apskritis – 1973 m. gruodžio 2 d. Čikagoje, JAV) – Lietuvos teisininkas, vienas garsiausių lietuvių diplomatų, JAV lietuvis.

Gyvenimo kelias

Mokėsi Kidulių mokykloje, 1911 m. baigė Veiverių mokytojų seminariją. 1915 m. eksternu išlaikė brandos atestato egzaminus prie Maskvos mokslo apygardos ir pradėjo teisės studijas Maskvos universitete. Vėliau mokėsi Berno universitete (Šveicarija), studijas baigė 1935 m. Vytauto Didžiojo universitete.

Dovas Zaunius (kairėje) ir Vaclovas Sidzikauskas – Lietuvos atstovai Tautų Sąjungoje
Lietuvos pasiuntinys Vokietijoje Vaclovas Sidzikauskas (dešinėje) per atsisveikinimo vakarą Berlyne 1934 m.

Mokydamasis Maskvoje dirbo lietuvių draugijoje nukentėjusiems dėl karo šelpti ir Maskvos lietuvių draugijoje aukštųjų mokyklų studentams šelpti. 1918 m. grįžo į Lietuvą, iki 1919 m. spalio 12 d. Teisingumo ministerijos reikalų vedėjas, nuo 1919 m. vasario 1 d. Pirmojo Baudžiamosios teisės ir Administracijos (kalėjimų) departamentų direktorius. Nuo 1919 m. spalio mėn. pradėjo dirbti Lietuvos diplomatinėje tarnyboje: Lietuvos misijos Šveicarijoje pirmasis sekretorius, nuo 1919 m. gruodžio 1 d. laikinasis reikalų vedėjas Šveicarijoje,[1] 19221931 m. Lietuvos atstovas, vėliau – įgaliotasis ministras Berlyne, nuo 1925 m. – taip pat Vienoje ir Berne. 1931–1934 m. įgaliotasis ministras Londone ir Hagoje. Kartu su pagrindinėmis pareigomis 1920–1934 m. (su pertraukomis) buvo Lietuvos atstovas prie Tautų Sąjungos, 1931–1932 m. Lietuvos atstovas Nuolatiniame tarptautiniame teisingumo tribunole Hagoje.

19231924 m. dalyvavo Lietuvos delegacijoje derybose su Ambasadorių konferencija ir Tautų Sąjungos taryba dėl Klaipėdos krašto suverenumo. 1923 m. vedė derybas su Vokietija dėl karo nuostolių likvidavimo, pirmosios prekybos sutarties sudarymo ir kitais svarbiais Lietuvai klausimais.

1934 m. pasitraukė iš diplomatinės tarnybos. Nuo 1936 m. iki Lietuvos susovietinimo buvo bendrovės „Shell“ Lietuvos filialo direktorius ir tuo pat metu Prekybos institute dėstė diplomatijos teisę. 19361939 m. Klaipėdoje leido dienraštį „Vakarai“, parašė knygeles „Klaipėdos krašto ūkis seniau ir dabar“ (1935), „Savo jūros sargyboje“ (1936).

1941 m. nelegaliai persikėlė į Vokietiją. Už Vokietijos pralaimėtą Klaipėdos bylą ir kitą antinacinę veiklą nacių buvo suimtas ir dvejus metus kalėjo Soldau ir Osvecimo koncentracijos stovyklose.

Vėliau gyveno Berlyne, 1950 m. persikėlė į JAV. Aktyviai veikė Lietuvos išlaisvinimo organizacijose: buvo VLIK'o užsienio delegatūros narys, jos pirmininkas. Nuo 1951 m. Lietuvos laisvės komiteto pirmininkas. Nuo 1954 m. Lietuvos delegacijos Pavergtųjų Europos tautų seime pirmininkas bei jo politinės komisijos, 1959 m. Pavergtųjų Europos tautų seimo vicepirmininkas, 19601961 m. šio seimo pirmininkas.[2]

Šaltiniai

  1. Lietuvos albumas. Janina Markevičaitė, Liudas Gira, Adomas Kliučinskis – Kaunas / Otto Elsner, Berlin, 1921 m.
  2. Vaclovas Sidzikauskas (Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos inf.)


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 112% (+6618-697=5921 wiki spaudos ženklai).