Kviečiame visus registruotis, įsijungti, dalyvauti iniciatyvose ir paremti ELIP.

Vanduo

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Vandens būsenos: skystoji (vandenynas), kietoji (ledas) ir garai (debesys).
Vanduo
Water molecule dimensions.svg Water molecule.svg
Sisteminis (IUPAC) pavadinimas
Vanduo
CAS numeris 7732-18-5
InChI 1/H2O/h1H2
Cheminė formulė H2O
Molinė masė 18,0153 g/mol
SMILES O
Rūgštingumas (pKa)
Bazingumas (pKb)
Valentingumas
Fizinė informacija
Tankis
Išvaizda bespalvis skystis
Lydymosi t° 0 °C (273,15 K) (32 °F)
Virimo t° 99,974 °C (373,124 K) (211,95 °F)
Lūžio rodiklis (nD)
Klampumas
Tirpumas H2O
Šiluminis laidumas
log P
Garavimo slėgis
kH
Kritinis santykinis drėgnumas
Farmakokinetinė informacija
Biotinkamumas
Metabolizmas
Pusamžis
Pavojus
MSDS
ES klasifikacija
NFPA 704
Žybsnio t°
Užsiliepsnojimo t°
R-frazės
S-frazės
LD50
Struktūra
Kristalinė struktūra
Molekulinė forma
Dipolio momentas
Simetrijos grupė
Termochemija
ΔfHo298 -241,83 kJ/mol (dujinis)
-285,83 kJ/mol (skystas)
-291,83 kJ/mol (kietas)
Giminingi junginiai
Giminingi grupė
Giminingi junginiai
Giminingos grupės

Vanduo – labiausiai paplitęs Žemėje junginys. Žemės vandeninis apvalkalas – hidrosfera – sudaro 71 % Žemės paviršiaus. Sujungto vandens yra Žemės plutoje. Žinoma, kad, sulydant 1 km³ granito, galima gauti 26 mln. t vandens. Vanduo atliko ir atlieka lemiamą vaidmenį Žemės geologijos istorijoje, klimato ir orų formavime, medžiagų apykaitoje, gyvybės fiziologinėje ir biologinėje sferoje.

Turinys

Fizikinės savybės

Vanduo – bespalvis (storame sluoksnyje – žydras) ir bekvapis skystis. Vanduo (vandenilio oksidas) turi 88,6 % deguonies ir 11,4 % vandenilio (pagal masę); tai atitinka H2O. Iš visų skysčių jo šiluminė talpa didžiausia. Vandens tankis, skirtingai nuo kitų skysčių, šaldant didėja netolygiai, o +4 °C temperatūroje būna maksimalus ir, toliau šaldant, staiga sumažėja iki 0,917 g/cm³ (ledo tankis). Neįprastai aukšta ir savitoji lydymosi šiluma. Ji net 13,5 karto viršija švino savitąją lydymosi šilumą.

Nepaprastas vandens savybes galima paaiškinti jo molekulės struktūros ypatumais. Vandens molekulė nėra linijinė – kampas tarp jungčių H – O – H lygus 105 45′. Nors O – H jungtys yra kovalentinės, vandens molekulė yra polinė: vandenilio atomas turi tam tikrą teigiamą krūvį, o deguonis – neigiamą. Dėl to vienos H2O molekulės deguonies atomas gali pritraukti kitos molekulės vandenilio atomą: taip atsiranda vandenilinė jungtis ir padidėja bendra jungties energija. Todėl vandens molekulės yra asocijuotos. Ledo kristaluose vandenilinės jungtys dar tvirtesnės. Dėl didelio H2O molekulių poliškumo vanduo yra labai geras kitų politilineninių junginių tirpiklis.

Cheminės savybės

Vanduo yra ženkliai polinis tirpalas, kuris dažnai tirpdina chemines druskas.

Vandens molekulės dažnai susikristalizuoja su kitais junginiais.

Disociacija (jonizacija)

Vandens molekulė elgiasi tuo pačių laikų kaip rūgštis ir bazė:

2 H2O → H3O+ + OH-
Disociacijos konstanta, Kw = [H3O+] [OH-] = 10-14 @ 25 °C
pKw = -log Kw = pH + pOH = 14 @ 25 °C

pH

Jeigu H3O+ = OH-, tada pH = pOH = pKw / 2 ir tada pH = 14/2 = 7.0 @ 25 °C

Suformavimo reakcijacheminių elementų

Vandenilis (H2) dega su deguonių (O2) suformuoti vandenį šitaip:

2 H2 + O2 → 2 H2O

Šita reakcija yra žymiai egzoterminė.

Reakcija su metalais

71 % – Н2O
  • Šarminiai metalai gan audringai reguoja su vandeniu. Litis silpniausiai iš jų. Natris kiek audringiau. Kalis reaguodamas su vandeniu net užsidega. Cezio idėjimas į vandenį gali baigtis sprogimu.
2 Li + 2H2O → 2LiOH + H2
  • Šarminiai žemės metalai reaguoja su vandeniu sunkiau.
Ca + 2H2O → Ca(OH)2 + H2
  • Dar mažiau aktyvūs metalai gali reguoti tik su karštais vandens garais.
  • Tokie chemiškai neaktyvūs metalai kaip Auksas su vandeniu praktiškai nereguoja.

Reakcija su metalų oksidais

Reaguoja su metalų kurie turi tirpius hidroksidus oksidais.

  • Žinomiausia iš tokių reakcijų negesintų kalkių „gesinimas“:
CaO + H2O → Ca(OH)2

Reakcijos su nemetalais

Cl2 + H2O → HOCl + HCl

Reakcija su nemetalų oksidais

Reaguoja su nemetalų oksidais kurie yra rūgščių anhidridai.

SO3 + H2O → H2SO4

Kitos reakcijos

Vanduo dalyvauja ir daugybėje kitų reakcijų.

  • esterių hidrolizė verdant juos NaOH vandeniniame tirpale:
CH3COOCH3 + H2O → CH3COOH + CH3OH

Patarlės


Taip pat skaitykite

Šaltiniai

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 Redaktorių kolegija: Gertrūda Naktinienė (vyr. redaktorė), Jonas Paulauskas, Ritutė Petrokienė, Vytautas Vitkauskas, Jolanta Zabarskaitė. Lietuvių kalbos žodynas, T. I–XX, 1941–2002: elektroninis variantas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005. – www.lkz.lt.
  2. Užventis, Kelmės r.
  3. V. Krėvė-Mickevičius. Patarlės ir priežodžiai. I–II dalis. Kaunas 1934–1935. Lietuvių patarlės ir priežodžiai. III dalis. Kaunas 1937. IV dalis leidinyje „Darbai ir dienos“ VII t. Kaunas 1938.
  4. Sudarytojas: Eustachijus Karaliūnas. 3000 patarlių ir priežodžių. „Židinio“ leidykla, Vilnius, 1991. 4 psl.
  5. Patarlės ir priežodžiai. Vilnius 1958. 303 psl.
  6. Lietuvių tautosaka. I–V tm. Lietuvos TSR Mokslų akademijos Lietuvių kalbos ir literatūros institutas. Vilnius 1962–1968. V tomas; 314 psl.
  7. Palanga.
  8. Žemaitė (Julija Žymantienė) (1845–1921), jos raštai.

Vikiteka



Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: