Varšuva

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Varšuva
lenk. Warszawa
   POL Warszawa COA.svg      Flag of Warsaw.svg   
Vaizdas:Warszawa panorama 2016.jpg

Varšuva
Koordinatės:52°13′48″N 21°00′39″E / 52.23°N 21.010833°E / 52.23; 21.010833 (Varšuva)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2
Valstybė: Vėliava Lenkija
Vaivadija: Vėliava Mazovijos vaivadija
Įkūrimo data: XIII a.
Gyventojų: 1 706 724 (2009 m.)
Plotas: 517 km²
Tankumas (2009): 3 301 žm./km²
Altitudė: 100 m
Pašto kodas: 00-001 iki 04-999
Tinklalapis: www.um.warszawa.pl
GeoName kodas 756135

Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Vaizdas:Commons-logo.svg Vikiteka: VaršuvaVikiteka

Varšuva (lenk. Warszawa) – Lenkijos sostinė ir didžiausias miestas. 1,65 mln. gyventojų (2005). Miestas įsikūręs centrinėje Lenkijoje, Mazovijoje, prie Vyslos upės. Mokslinis, kultūrinis, politinis ir ūkinis centras. Varšuvoje yra Lenkijos parlamento, prezidento ir centrinės valdžios įstaigų buveinės. Varšuva taip pat yra Mazovijos vaivadijos sostinė.

Čia yra Lenkijos mokslų akademija, universitetas, medicinos akademija ir kitos aukštosios mokyklos. Daug teatrų, muziejų (paminėtini Nacionalinis, Archeologijos, rūmai-muziejai Lazenkuose, Vilianove, Neborove). Didelis senamiestis, išlikę karališkieji rūmai (XVI–XVII a.), daug bažnyčių. Nacionalinis muziejus su garsiais paveikslas: Jano Mateikos Batoras prie Pskovo, Sobieskis prie Vienos, Vitoldo Pivnickio Mūšis prie Cesoro, Juzefo Brandto Chocimo mūšis, Stanislovo Chlebkovskio Sobieskis prie Vienos.

Istorija

Undinė – Varšuvos miesto simbolis
Lietuvių Vytis ir lenkų Erelis Varšuvos Lazenkų parke
Pilis
Turgaus aikštė

Pirmosios įtvirtintos gyvenvietės dabartinės Varšuvos teritorijoje – Bródno (apie IX-X a.) ir Jazdów (XII-XIII a.). Po 1281 m. Plocko kunigaikščio Boleslovo II antpuolio prieš Jazdów panaši įtvirtinta gyvenvietė įkurta žvejų kaimelio Warszawa vietoje. XIV amžiuje toji gyvenvietė tapo viena iš Mazovijos valdovų rezidencijų, o 1413 m. – ir Mazovijos sostine.

Varšuva, kaip ir visa Mazovija, prie Lenkijos karalystės buvo prijungta tik XVI amžiaus I pusėje (1526 m.), tačiau jau 1529 m. čia posėdžiavo Lenkijos seimas, o 1573 m. Varšuva dėl patogios geografinės savo padėties (miestas yra beveik pusiaukelėje tarp Vilniaus ir Krokuvos) tapo pagrindine Abiejų Tautų Respublikos seimo rinkimosi vieta. Pagaliau 1596 m. miestas buvo paskelbtas oficialia Abiejų Tautų Respublikos sostine bei pagrindine Lenkijos ir Lietuvos valdovo rezidencija (vėliau savo rezidencijas čia buvo įsikūrę ir daugelis LDK didikų).

1807–1813 m. Varšuva buvo Napoleono valdomai Prancūzijai pavaldžios Varšuvos kunigaikštystės, 1815–1831 m. – Rusijai priklausiusios autonominės Lenkijos karalystės, nuo 1918 m. – nepriklausomos Lenkijos sostinė. XIX a. pabaigoje nutiestas Sankt Peterburgo – Varšuvos geležinkelis

Antrojo pasaulinio karo metu, ypač vykstant Varšuvos sukilimui, Varšuva buvo beveik sugriauta. Po karo naujai pastatytas senamiestis identiškas sugriautajam.

Ekonomika

Mieste yra upių uostas prie Vyslos, tarptautinis Šopeno oro uostas. Išvystyta mašinų pramonė, metalo apdirbimas, metalurgija, maisto, chemijos, parfumerijos, siuvimo, poligrafijos pramonės šakos.

Miesto įnašas į Lenkijos BVP sudaro apie 15 proc.

Gyventojai

Apie Varšuvos lietuvius ir jų organizacijas žr. Varšuvos lietuviai.
P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1700 m. ir 2007 m.
1700 m. 1792 m. 1800 m. 1830 m. 1850 m. 1882 m.
30 000 120 000 63 400 139 700 163 600 383 000
1900 m. 1925 m. 1939 m. 1945 m. 1950 m.sur. 1960 m.sur.
686 000 1 003 000 1 300 000 422 000 803 800 1 136 000
1970 m.sur. 1980 m. 1990 m. 2000 m. 2002 m.sur. 2007 m.
1 315 600 1 596 100 1 655 700 1 672 400 1 688 200 1 705 000
(3 050 000)

Miestai partneriai

Miestai, su kuriais Varšuva yra užmezgusi partnerystės ryšius:



Administracinis suskirstymas

  • Mokotów
  • Praga Południe
  • Praga Północ
  • Ursynów
  • Wola
  • Bielany
  • Śródmieście
  • Targówek
  • Bemowo
  • Ochota
  • Białołęka
  • Wawer
  • Ursus
  • Żoliborz
  • Włochy
  • Rembertów
  • Wesoła
  • Wilanów

Sportas

Futbolas

Galerija

Tinklapių nuorodos apie Varšuvą



Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 106% (+10543-581=9962 wiki spaudos ženklai).