Varpininkai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
LogoWIKISPECIES.png Procnias
Varpininkai
Procnias nudicollis
Varpininkai
Varpininkai
Mokslinė klasifikacija
Domenas:
Eukariotai
(Wikispecies-logo.svg Eukaryota)
Afrikanischer Elefant, Miami.jpg
Karalystė:
Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Panthera onca.jpg
Tipas:
Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Lion waiting in Nambia.jpg
Potipis:
Stuburiniai
(Wikispecies-logo.svg Vertebrata)
Pieni 2 0622.jpg
Klasė:
Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Passer domesticus -Battery Park -USA-8.jpg
Būrys:
Žvirbliniai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Passeriformes)
Tunki Tanpupata.jpg
Šeima:
Kotinginiai
(Wikispecies-logo.svg Cotingidae)
Procnias nudicollis -captivity-4.jpg
Gentis:
Varpininkai
(Wikispecies-logo.svg Procnias)
Mokslinis pavadinimas

Procnias
Illiger, 1811[1]

Sinonimai

Pagal GBIF:

Lietuviškus pavadinimus pateikė: Algirdas Vilkas

VarpininkaiProcnias Illiger, 1811, chordinių (Chordata) tipo paukščių (Aves) klasės (Passeriformes) būrio (Cotingidae) šeimos gentis.

Turinys

Išvaizda

Šis žvirblis turi neilgą uodegą, trumpa aštrų, platų snapą. Stiprus lytinis dimorfizmas: Patinų plunksnos dažniausiai baltos spalvos, su juodomis arba rudomis dėmėmis (priklauso nuo rūšies), Patelės žalios ir geltonos spalvos. Patinai turi po gerkle skiauterę, taip juos lengviau atpažinti.

Biologija

Mityba

Paplitimas

Sąrašas šalių, kuriose yra aptinkama gentis.
Šis sąrašas sudarytas remiantis:
Aptinkama Registruotų aptinkamų rūšių skaičius Registruoti aptinkamai Pastaba
Vėliava Šalis GBĮIP ELIP Viso GBĮIP ELIP
Argentina Argentinoje 1 1 13
Brazilija Brazilijoje 3 3 333
Gajana Gajanoje 2 2 65
Hondūras Hondūre 1 1 25
Jungtinės Amerikos Valstijos Jungtinėse Amerikos Valstijose 1 1 3
Kolumbija Kolumbijoje 1 1 4
Kosta Rika Kosta Rikoje 1 1 873
Nikaragva Nikaragvoje 1 1 126
Nyderlandai Nyderlanduose 1 1 1
Panama Panamoje 2 2 261
Paragvajus Paragvajuje 1 1 25
Prancūzijos Gviana Prancūzijos Gvianoje 2 2 3
Surinamas Suriname 1 1 11
Venesuela Venesueloje 3 3 151
Vokietija Vokietijoje 1 1 14

Globalios biologinės įvairovės informacijos priemonės (GBĮIP)[5] pateikiamas aptikimo vietų žemėlapis.

Rūšys

  1. Ūsuotasis varpininkasProcnias tricarunculatus Verreaux, 1853 [6][7][8]
  2. Plikagurklis varpininkasProcnias nudicollis Vieillot, 1817 [9][10][11]
  3. Juodasparnis varpininkasProcnias averano Hermann, 1783 [12] [ 2 taksonai2 porūšiai ][13] [ 2 taksonai2 porūšiai ][14] [ 4 taksonai ][12]
  4. Baltasis varpininkasProcnias albus Hermann, 1783 [15] [ 2 taksonai2 porūšiai ][16] [ 2 taksonai2 porūšiai ][17] [ 4 taksonai ][15]

Literatūra

  • Procnias. BirdLife International (2011) The BirdLife checklist of the birds of the world, with conservation status and taxonomic sources. Version 4.

Nuorodos


Šaltiniai

  1. Procnias. Illiger, 1811 Globali biologinės įvairovės informacijos priemonė (GBĮIP). (angl. Global Biodiversity Information Facility (GBIF)).
  2. Procnia (Procnias – sinonimas) (ID gbif:4845307) aptikimo vietos. Aptikimo vietų registravimo šaltiniai. Žemėlapis ir informacija. WWW. Globali biologinės įvairovės informacijos priemonė (GBĮIP). (angl. Global Biodiversity Information Facility (GBIF)).
  3. Procnia d'Orbigny Globalios biologinės įvairovės informacijos priemonė. (angl. The Global Biodiversity Information Facility, GBIF). GBIF sinonimo ID: gbif:4845307 WWW
  4. Amer. Merid. (Ois.), 299 [in syn.].
  5. Varpininkai (Procnias) (ID 2486399) aptikimo vietos. Aptikimo vietų registravimo šaltiniai. Žemėlapis ir informacija. WWW. Globali biologinės įvairovės informacijos priemonė (GBĮIP). (angl. Global Biodiversity Information Facility (GBIF)). Informacija paimta 2013 m. gruodžio mėn. – 2014 m. sausio mėn.
  6. Procnias tricarunculatus. (J. Verreaux & E. Verreaux, 1853) Gyvybės katalogas: 2013 metų sąrašas. Catalogue of Life (COL): 2013 Annual Checklist. COL identifikatorius: 11924412
  7. Procnias tricarunculatus arba Procnias tricarunculatus. (J. Verreaux & E. Verreaux, 1853) Globali biologinės įvairovės informacijos priemonė (GBĮIP). (angl. Global Biodiversity Information Facility (GBIF)). GBIF identifikatorius: 2486403
  8. Procnias tricarunculatus. Integruota taksonominė informacinė sistema (ITIS). (angl. Integrated Taxonomic Information System). ITIS identifikatorius: 711492
  9. Procnias nudicollis. (Vieillot, 1817) Gyvybės katalogas: 2013 metų sąrašas. Catalogue of Life (COL): 2013 Annual Checklist. COL identifikatorius: 11917866
  10. Procnias nudicollis arba Procnias nudicollis. (Vieillot, 1817) Globali biologinės įvairovės informacijos priemonė (GBĮIP). (angl. Global Biodiversity Information Facility (GBIF)). GBIF identifikatorius: 2486405
  11. Procnias nudicollis. Integruota taksonominė informacinė sistema (ITIS). (angl. Integrated Taxonomic Information System). ITIS identifikatorius: 562473
  12. 12,0 12,1 Procnias averano. (Hermann, 1783) Gyvybės katalogas: 2013 metų sąrašas. Catalogue of Life (COL): 2013 Annual Checklist. COL identifikatorius: 11917865
  13. Procnias averano arba Procnias averano. (Hermann, 1783) Globali biologinės įvairovės informacijos priemonė (GBĮIP). (angl. Global Biodiversity Information Facility (GBIF)). GBIF identifikatorius: 2486400
  14. Procnias averano. Integruota taksonominė informacinė sistema (ITIS). (angl. Integrated Taxonomic Information System). ITIS identifikatorius: 562472
  15. 15,0 15,1 Procnias albus. (Hermann, 1783) Gyvybės katalogas: 2013 metų sąrašas. Catalogue of Life (COL): 2013 Annual Checklist. COL identifikatorius: 11924413
  16. Procnias albus arba Procnias albus. (Hermann, 1783) Globali biologinės įvairovės informacijos priemonė (GBĮIP). (angl. Global Biodiversity Information Facility (GBIF)). GBIF identifikatorius: 2486406
  17. Procnias albus. Integruota taksonominė informacinė sistema (ITIS). (angl. Integrated Taxonomic Information System). ITIS identifikatorius: 711493
Panaudotas 2012 m. rugsėjo 21 d.CC-BY-SA turinys iš Gyvosios gamtos enciklopedijos straipsnio „Procnias“.
Gyvosios gamtos enciklopedijos dalyviai: Vpovilaitis, Agnė Končiūtė


 Split-arrows.svg  Šį straipsnį yra fiziškai sujungtas su Gyvosios Gamtos Encikloedijos straipsniu.
Šį straipsnį reikia išskaidyti (kartu sutvarkant į jį vedančias nuorodas) arba abu tekstus logiškai apjungti (redaguojant šį straipsnį)!

Gyvosios Gamtos Encikloedijos straipsnis yra įstatytas prieš šį šabloną.

Apie kaimą Vilkaviškio rajone žr. Varpininkai (kaimas).

Varpininkailietuvių tautinė organizacija, 18881905 m. veikusi Lietuvoje, Mažojoje Lietuvoje ir užsienyje.

Istorija

Organizacijos iniciatoriai buvo 1888 m. Varšuvoje įsteigtos draugijos „Lietuva“ nariai: Vincas Kudirka, J. Gaidys-Gaidamavičius, Jonas Adomaitis – Šernas, Juozas Kaukas, Justinas Staugaitis ir kt. Iš viso draugijoje buvo 22 nariai, tarp jų 12 studentų. Draugijos įstatuose vienas tikslų buvo platinti apšvietą, leidžiant knygas ir laikraščius. Tam tikslui buvo įsteigta Varpininkų leidykla, kuri ėmėsi leisti mėnesinį žurnalą „Varpas“, skirtą daugiausia inteligentams, mėnesinį laikraštį „Ūkininkas“, skirtą valstiečiams ir 19011903 m. informacinį, nepolitinį laikraštį „Naujienos“.

Struktūra

Vyriausias varpininkų organas buvo metiniai suvažiavimai. Pirmas toks varšuviečių, maskviečių ir vietinių varpininkų suvažiavimas įvyko Marijampolėje 1888 m. birželio 29 d. Suvažiavimai paprastai tęsdavosi vieną dieną, kokias 5-6 val. ir dalyvaudavo juose nuo 5-6 iki 40-50 žmonių. Suvažiavimai vyko kasmet nuo 1888 m. iki 1905 m., išskyrus 1898 m. Iš viso tokių suvažiavimų yra buvę 18 įvairiose Lietuvos vietose, iš pradžios (iki 1893 m.) Užnemunėje, paskui Mintaujoje, Jono Jablonskio bute, o vėlesniais metais Vilniuje. 1926 m. įvyko jubiliejinis varpininkų suvažiavimas.

Suvažiavime buvo renkamas Vykdomasis komitetas – vyriausias varpininkų vykdomasis organas. Vykdomajam komitetui talkininkavo kontrolės komisijos, pvz., Mintaujos komisija (Jonas Jablonskis, Antanas Krikščiukaitis, Pranas Mašiotas). Be to, esant redaktorium Juozui Bagdonui, Mažojoje Lietuvoje buvo sukurtas vietinis komitetas leidyklos turtui ir kasai prižiūrėti. Tame komitete buvo Juozas Bagdonas, Dovas Zaunius (vyresnysis), Morta Zauniūtė. Komitetas darydavo metines redakcijos pajamų bei išlaidų sąmatas ir apyskaitas.

Varpininkų vadovybės užnugary stovėjo iš pradžių Varšuvos ir Maskvos studentų organizacijos, o vėliau ir visa eilė didesnių ar mažesnių jaunimo kuopelių įvairiuose Lietuvos rajonuose (Atgaja, Lizdas, Atžala, o ypač marijampoliečių Sietynas, kurios greta spaudos platinimo užsiėmė ir švietimu, blaivybės propagavimu, tautosakos rinkimu ir kt. Varpininkus remiančios lietuvių draugijos ėmė steigtis ir už Lietuvos ribų, pavyzdžiui, Mintaujoje. Lietuvoje talkininkavo daugelis drąsių, sumanių knygnešių ir platintojų. Varpininkų organizacija per minėtas draugijas, kuopas, ratelius, knygnešius savo tinklu buvo apėmusi beveik visą Lietuvą.

Nors nuolatinių prenumeratorių būta nedaug, bet žymiai daugiau skaitytojų. Kiekvienas egzempliorius, patekęs į Lietuvą, ėjo iš rankų į rankas. Pasak buvusio „Varpo“ redaktoriaus J. Bagdono, tokių, kurie skaitydavo varpininkų laikraščius buvo apie 7000. Nepaisant finansinių sunkumų, varpininkams pavyko savo laikraščius leisti be pertraukos 17 metų – nuo 1889 m. iki 1906 m. kovo mėn., kai išėjo 1905 m. Varpo Nr. 11-12.

„Varpas“ ir „Ūkininkas“ per visą tą laikotarpį buvo leidžiami reguliariai kas mėnuo, išskyrus 1898 m. ir 1899 m., kada „Varpas“ buvo leidžiamas kas du mėnesius, bet padidintu puslapių skaičiumi.

Sunkumai

Tiesa, ne visados viskas ėjo sklandžiai. Keli paskutinieji XIX a. metai lietuvių inteligentams buvo itin rimtas ir pavojingas laikotarpis: tekdavo ne kartą įtempti visas jėgas, kad atlaikytų savo pozicijas. 18971899 Marijampolės žandarų viršininkas Vonsiackis sudarė politinę bylą Užnemunės lietuviams už priklausymą slaptai Sietyno draugijai. Nukentėjo 35 žmonės. Daugelis jų buvo ištremti iki 3 metų Rusijos gilumon. Taip buvo išblaškytas ir varpininkų komitetas, iš kurio Lietuvoje pasiliko tik K. Grinius. 1899 m. lapkričio 16 d. mirė Vincas Kudirka. Tai buvo neapsakomas nuostolis laisvajai spaudai ir visam varpininkų veikimui.

Žymiai praretėjus bendradarbių, platintojų ir rėmėjų eilėms, „Varpas“ ir „Ūkininkas“ pakibo tartum ant siūlo. Laimei, Juozas Bagdonas, caro valdžios įsakymu tremiamas į Viatką, paspruko į Mažąją Lietuvą ir 1899 m. pavasarį ėmėsi tvarkyti „Ūkininką“, o tų pat metų pabaigoje ir „Varpą“. Tačiau ir taip jau maža varpininkų kasa buvo visiškai ištuštėjusi. Spaustuvininkai nenorėjo kredituoti, reikalaudami sumokėti skolas. Nedaug tų skolų būta, nepilnas 1000 markių arba apie 400 rb.

Šį kartą padėtį išgelbėjo jaunas Vilniaus advokatas Jonas Vileišis. Atsilankęs Pilviškiuose pas Kazį Grinių, jis atvežė keletą knygelių, parašytų savo brolio inžinieriaus Petro Vileišio, ir pasiūlė jas išspausdinti „Ūkininke“, o vėliau ir atskirai po kelis tūkstančius egzempliorių. Už tai iš anksto įteikė 100 rb. avanso. Po šių dviejų veikėjų pasitarimo Vilniuje susikūrė gana stipri varpininkų organizacija. Pagerėjo ir spaudos reikalai. „Varpas“ ir „Ūkininkas“ Jono Vileišio remiamas raštais ir pinigais, J. Bagdono redaguojamas, Mortos Zauniūtės administruojamas, ėmė stiprėti ir išsilaikė iki 1906 m., išvaręs gilią vagą tautos atgimimo darbe.

Reikšmė

Didelis varpininkų nuopelnas lietuvių literatūrinei kalbai, kurią, galima sakyti, teko iš naujo sukurti, šalinant iš jos svetimybes, įvedant naujų terminų, normuojant gramatiką. Ypatingai daug šiuo atžvilgiu pasidarbavo artimas V. Kudirkos draugas, vienas aktyviausiųjų laikraščio bendradarbių kalbos klausimais – Jonas Jablonskis. Ir dabartinės lietuvių literatūros ne vieną užuomazgą galima atsekti „Varpe“.

„Varpo“ leidyklos užsienyje gaminami ir slapta į Lietuvą gabenami spaudiniai ypatingai prisidėjo prie lietuviškosios spaudos laisvės grąžinimo, tai paliudijo net patys aukštieji caro pareigūnai. Vilniaus generalgubernatorius Piotras Sviatopolkas - Mirskis savo konfidencialiame rašte caro ministrams konstatavo, kad dabar valdžia neturi jokios galimybės kovoti su gabenamais iš užsienio spaudiniais. Privalome legalizuoti lotyniškai – lietuviškas raides, nes antraip jokia jėga neįstengs sulaikyti vis didesnio platinimosi lietuviškų knygų.

Pagaliau 1904 m. laisvė spausdinti lietuviškomis raidėmis buvo grąžinta. Bet „Varpas“ nepareiškė už tai dėkingumo Rusijos valdžiai, o tik pabrėžė tai kaip laimėtos pergalės faktą, ir kvietė tautiečius tęsti toliau kovą dėl politinės laisvės, nes tik rusų vadžios pašalinimas iš Lietuvos gali atnešti tikrą spaudos ir žodžio laisvę. Spauda yra tik priemonė, per kurią gali reikštis sąmoninga ir organizuota tautinė mintis. (Varpas. 1904 m., Nr.).

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: