Vasario 16-osios gimnazija
Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Enciklopedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite; apie sutvarkymą galite pranešti specialiame Enciklopedijos projekte. |
Vasario 16-osios gimnazija (vok. Privates Litauisches Gymnasium) – Vokietijoje, Hiutenfeldo miestelyje, (Lampertheimo miesto dalyje) įsikūrusi Vokietijos valstybės pripažinta lietuviška gimnazija, vienintelė tokio pobūdžio lietuviška mokykla Vakarų pasaulyje. Adresas: Lorscher Str. 1, D-68623 Lampertheim-Hüttenfeld, Vokietija.
Profilis ir tikslas
Vasario 16-osios gimnazija – dvikalbė mokykla, kuriai 1999 metais buvo suteiktas valstybės pripažintos, privačios gimnazijos statusas. Lietuvių kilmės mokinių gretas kasmet papildo ir vokiečiai moksleiviai, o valstybės pripažintas brandos atestatas atveria absolventams kelius į Europos ir pasaulio universitetus bei aukštąsias mokyklas.
Vasario 16-osios gimnazijos tikslas – suteikti Vakarų Europoje gyvenantiems lietuvių kilmės vaikams sąlygas išsaugoti lietuvišką tapatybę, auklėti juos krikščioniška ir europietiška dvasia, puoselėti lietuvių kalbą ir tradicijas bei garsinti Lietuvos vardą Vokietijoje ir Europoje.
Istorija
Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, daugiau kaip 65 000 lietuvių pasitraukus į Vakarų Vokietiją, čia pradedama vystyti plati kultūrinė veikla, leidžiami laikraščiai ir knygos, steigiamos mokyklos, Pabaltiečių universitetas. 1948-aisiais Vokietijoje veikia 158 lietuviškos mokyklos, iš kurių 26 – gimnazijos. 1950 m., prasidėjus emigracijai į kitas Europos valstybes ir užjūrį, dėl vis mažėjančio mokinių skaičiaus mokyklos ima užsidaryti. Tuometinė Vokietijos lietuvių bendruomenės (VLB) valdyba nutaria įsteigti vieną gimnaziją su bendrabučiu. Diepholz miesto kareivinėse atidaroma gimnazija, kuriai 1951 m. suteikiamas Vasario 16-osios vardas.
1954 m. Tėvo Alfonso Bernatonio iniciatyva gimnazija perkeliama į Hüttenfeldą, kuriame VLB įsigijo 5 ha sklypą su Rennhofo pilimi. Didelės pasaulio lietuvių paramos sulaukusi gimnazija remontuojama, pilis pritaikoma klasėms ir bendrabučiui. Laikui bėgant pastatomas klasių ir administracijos pastatas, 1972 ir 1987 metais – mergaičių ir berniukų bendrabučiai.
1984 m. Rennhofo pilyje kyla gaisras – sudega biblioteka, tuo metu pilyje įrengto berniukų bendrabučio baldai, stipriai nukenčia pastatas. Remonto darbų sąmata viršija 7 milijonus markių. 1989 m. VLB, Vokietijos federacinės bei Hesseno žemės vyriausybės, Katalikų bažnyčios bei tautiečių dėka pilis suremontuojama. Šiandien čia įsikūrusi gimnazijos biblioteka, muzikos klasė, lietuviška koplyčia, fotogalerija, VLB ir Vokietijos lietuvių jaunimo sąjungos būstinės, Lietuvių kultūros institutas bei Europos lietuvių kultūros centras.
1999 m. Gimnazijai suteikiamas Vokietijos valstybės pripažintos gimnazijos statusas, 2010 m. – Vokietijos Hesseno žemės švietimo ministerijos gabių vaikų ugdymo sertifikatas.
Valdymas
Aukščiausia Vasario 16-osios gimnazijos valdymo institucija yra Vasario 16-osios gimnazijos kuratorija. Pagal kuratorijos statutą Vasario 16-osios gimnazijos kuratorijos narius skiria įvairios organizacijos, remiančios arba istoriškai parėmusios gimnaziją. Šiuo metu kuratoriją sudaro 11 narių, kurie atstovauja Vokietijos Lietuvių Bendruomenės (VLB) Tarybą, VLB Valdybą, Pasaulio Lietuvių Bendruomenę, Bendrą Amerikos lietuvių šalpos fondą, Lietuvių katalikų sielovadą Vokietijoje, LR Švietimo ir mokslo ministeriją bei Lietuvių evangelikų-liuteronų bažnyčią Vokietijoje. Daugiausia narių (penkis) skiria VLB, keturis skiria Taryba ir vieną Valdyba.
Kuratorijos valdybai nuo 2007 m. pirmininkauja Europos lietuvių kultūros centro Vokietijoje direktorius Rimas Čuplinskas. Iždininko pareigas eina Vokietijos Lietuvių Bendruomenės prezidiumo pirmininkas, ekonomistas Tomas Bartusevičius. Valdybai, kuri susideda iš trijų asmenų, taip pat priklauso gimnazijos direktorė dr. Bronė Narkevičienė. Kiti Kuratorijos nariai: kun. Ričardas Baliulis, Salomėja Böttcher, Martynas Gaurilčikas, Dalia Henke, Antanas Karčiauskas, Dainius Numgaudis, dr. Jonas Norkaitis ir kun. Vidas Vaitiekūnas.
Mokymo programa
Vasario 16-osios gimnazija dirba pagal Vokietijos valstybinę mokymo programą, pagrindinė dėstomoji kalba yra vokiečių. Jaunesniųjų klasių mokiniams dalis mokomųjų dalykų (biologija, geografija, ekonomika ir politika) pasirinktinai dėstoma lietuvių arba vokiečių kalba. Šalia vokiškoms gimnazijoms įprastų mokomųjų dalykų, lietuvių kilmės vaikai taip pat mokosi lietuvių kalbos, literatūros bei Lietuvos istorijos. Atvykusiems į gimnaziją vaikams, neturintiems pakankamai vokiečių arba lietuvių kalbos žinių, siūlomi intensyvūs kalbos kursai.
Pirmoji privaloma užsienio kalba lietuviams yra lietuvių, antroji, kurią vaikai pradeda mokytis 5-oje klasėje – anglų kalba. Trečioji užsienio kalba gali būti prancūzų arba rusų. Pagal Hesseno žemės Švietimo ministerijos nustatytą mokymo programą iki 11-os klasės mokiniai gali pasirinkti tik užsienio kalbas. Dvyliktoje ir tryliktoje klasėje, greta privalomų lietuvių ir vokiečių kalbų, visuotinės ir Lietuvos istorijos, politikos ir ekonomikos, matematikos, sporto, muzikos ir tikybos pamokų, mokiniai gali pasirinkti sau priimtiną gamtos mokslą bei dar vieną užsienio kalbą. Taip pat jie gali išsirinkti du iš išvardintų dalykų, kuriuos du metus iki abitūros egzaminų mokysis sustiprintai. Mokslas Vasario 16-osios gimnazijoje trunka 9 metus – nuo 5 iki 13 klasės. Dėl Vokietijos švietimo sistemos reformos, visi mokiniai, 2005 metais įstoję į penktą klasę, abitūros egzaminus laikys po 8 metų, t. y. 12 klasėje.
Abiturientai privalo laikyti vokiečių kalbos ir matematikos egzaminus, dar trijų mokomųjų dalykų egzaminus jie pasirenka patys. Brandos egzaminai vyksta gimnazijoje, jų eigą prižiūrint valstybės komisijai. Į abitūros pažymių vidurkio skaičiavimą įeina 12-os ir 13-os klasės metiniai pažymiai. Sėkmingai išlaikę abitūros egzaminus, mokiniai įgyja brandos atestatą, suteikiantį teisę studijuoti universitete (allgemeine Hochschulreife). Baigusieji 12 klasių ir atlikę praktiką gimnazistai gali stoti į neuniversitetines aukštąsias mokyklas (Fachhochschulrei fe), o baigusiems 10 klasių mokiniams išduodamas pagrindinės mokyklos baigimo atestatas (Realschulabschlusszeugnis). Gimnazijoje įgyti brandos atestatai pripažįstami visame pasaulyje.
Bendrabutis
Architektūriškai į vieną kompleksą sujungti mergaičių ir berniukų bendrabučiai įkurti Romuvos parke, keli žingsniai nuo mokyklos pastato. Trijų aukštų mergaičių bendrabutyje, dviviečiuose, pilnai įrengtuose kambariuose gyventi gali 32 mergaitės. Kiekviename aukšte įrengti tualetai ir dušai, yra kompiuterių ir poilsio bei televizijos kambariai, virtuvėlė ir skalbykla.
Berniukų bendrabutyje, dviviečiuose su visais patogumais kambariuose gali įsikurti 60 berniukų. Bendrabutyje įrengti televizijos, kompiuterių ir sporto kambariai, skaitykla. Kiekviename aukšte įrengta virtuvėlė, yra skalbykla.
Bendrabučių fojė įrengta salė, kurioje vyksta įvairūs renginiai bei šokių ansamblio repeticijos. Fojė yra stalo teniso ir biliardo stalai. Bendrabutyje gyvenančius mokinius globoja bendrabučių vedėjai ir jų pavaduotojai.
Partneriai
- 2006 m. dvišalė mokyklų partnerystė su Bischwiller miesto Prancūzijoje mokykla collège Saut du Lièvre.
- 2009 m. bendradarbiavimo sutartis su Šiaulių universiteto gimnazija.
- 2010 m. bendradarbiavimo sutartis su Nacionaline M.K. Čiurlionio menų mokykla.
- 2010 m. trišalė bendradarbiavimo sutartis su Vytauto Didžiojo universitetu ir Europos lietuvių kultūros centru Vokietijoje.
Direktoriai
- dr. Antanas Palaitis (1951 - 1952),
- Antanas Giedraitis-Giedrius (1952 - 1954),
- dr. Vladas Litefskis (1954 - 1957),
- dr. Antanas Rukša (1957),
- Tautvydas M. Gailius (1957 - 1958),
- dr. Jonas Grinius (1958 - 1960),
- kun. dr. Ladas Gronis (1960 - 1962),
- kun. Bronius Liubinas (1962 - 1966),
- kun. dr. Petras Bačinskas (1966 - 1967),
- Vincas Natkevičius, M.A. (1967 - 1980),
- Jonas Kavaliūnas (1980 - 1982)
- Andrius Šmitas – (1982 - 2008)
- dr. Bronė Narkevičienė - nuo 2009 m. rugsėjo 7 d.
Mokytojai
- Valteris Kristupas Banaitis (1918-1999), vargonininkas, chorvedys, publicistas, kompozitorius, visuomenininkas
- Vincas Bartusevičius (g. 1939 m.), Vokietijos lietuvių bendruomenės veikėjas, ateitininkas
- Antanas Giedraitis-Giedrius (1892–1977), pedagogas, rašytojas, vaikų žurnalų „Žiburėlis“ „Saulutė“ redaktorius
- Alfonsas Krivickas (1919-1990), grafikas, tapytojas, dailės pedagogas
- Hermanas Šulcas (g. 1939 m.), kunigas salezietis, misionierius.
Mokiniai
- Hermanas Šulcas, misionierius
- Lena Valaitis (g. 1943 m.).
- Vilius Alesius
- Viktoras Diawara
- Kazimieras Vasiliauskas (1990)
Nuorodos
|