Kviečiame visus registruotis, įsijungti, dalyvauti iniciatyvose ir paremti ELIP.

Venesuela

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
República Bolivariana de Venezuela
Flag of Venezuela.svg Coat of arms of Venezuela.svg
(Detaliau) (Detaliau)
Venesuela žemėlapyje
Valstybinė kalba ispanų
Sostinė Karakasas
Didžiausias miestas Karakasas
Valstybės vadovai Hugo Chávez
Plotas
 - Iš viso
 - % vandens
 
912 050912,050 km²
91,205,000 ha
352,142.505 mi²
km² (32)
0,3 %
Gyventojų
 - 2012 m. [1]
 - Tankis
 
31 800 498 (45)
34.8734.87 žm./km²
0.349 žm./ha
90.313 žm./mi²
žm./km² (141)
BVP
 - Iš viso
 - BVP gyventojui
2006 (progn.)
176,40 mlrd. $ (48)
6900 $ (91)
Valiuta Venesuelos fuerte bolivaras (VEB)
Laiko juosta UTC-4:30
Nepriklausomybė
Paskelbta
Pripažinta
nuo Ispanijos
1811 m.
1821 m.
Valstybinis himnas Venesuelos himnas
ISO kodas VE
ISO3 kodas VEN
ISO skaitmeninis kodas 862
FIPS kodas VE
GeoName kodas 3625428
Interneto kodas .ve
Šalies tel. kodas +58
Commons-logo.svg Vikiteka: VenesuelaVikiteka

Venesuelos Bolivaro Respublika (Venesuela) – valstybė Pietų Amerikoje. Ribojasi su Gajana rytuose, Brazilija pietuose, Kolumbija vakaruose, Karibų jūra bei Atlanto vandenynu šiaurėje.

Turinys

Istorija

Pagrindinis straipsnis: Venesuelos istorija

Pirmieji europiečiai, pasiekę dabartinę Venesuelą, buvo Kristupas Kolumbas ir jo vadovaujama ekspedicija 1498 m.

Pavadinimo kilmė

Ilgos ir sunkios kelionės išvarginta ispanų ekspedicija, 1499 m. priplaukusi prie dabartinės Venesuelos krantų, ramioje įlankoje iš tolo pamatė ant aukštų polių pastatytą mažą kaimelį. Kažkoks jūreivis šūktelėjo, kad tai mažutė Venecija (isp. Venezuela). Taip europiečiai pavadino kaimelį, kurio pavadinimas pamažu plito, „mažoji Venecija“ apėmė vis didesnį ir didesnį plotą, o XIX a. čia suformavus valstybę, jai buvo duotas Venesuelos vardas.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Venesuelos politinė sistema

Venesuela yra federacinė respublika, valdoma prezidento ir Vienerių rūmų Nacionalinio Steigiamojo susirinkimo. Prezidentas renkamas visuotiniu balsavimu šešeriems metams (galima perrinkti antrai kadencijai). Dabartinis prezidentas ir vyriausybės vadovas yra Hugo Chávez (nuo 1998 m.). Įstatymų leidžiamoji valdžia priklauso Vienerių rūmų Nacionalinis Steigiamasis susirinkimui, kuriame yra 167 vietos. Jo nariai taip pat yra renkami visuotiniu balsavimu penkeriems metams, bet trys vietos yra rezervuotos vietiniams Venesuelos gyventojams.

Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Venesuelos valstijos

Paplūdimys Margaritos saloje, Nueva Esparta valstijoje.

Valstijos ir teritorijos – jų sostinės:

  • Priklausomos teritorijos (Dependencias Federales);

Geografija

Šalies žemėlapis

Pagrindinis straipsnis: Venesuelos geografija

Venesuela įsikūrusi Pietų Amerikos šiaurėje, Karibų jūros ir Atlanto vandenyno pakrantėje. Kranto linijos ilgis ~2800 km. Linija vingiuota, gausų įlankų (Venesuelos), pusiasalių (Guachiros, Parijos, Paraguanos). Vakarinėje pakrantėje įsiterpia lagūninis Marakaibo ežeras. Šaliai priklauso keletas nedidelių salų Karibų jūroje (Margarita, Las Aveso salynas, Blankilija, La Tortuga, Los Rokesas ir kt.).

Šalyje yra pagrindinės trys geografinės zonos: Andai, Orinoko žemuma ir Gvianos plokščiakalnis. Venesueloje yra palyginti neaukštas Andų kalnų grandinės šiaurinis pakraštys. Viršūnės neaukštos, vulkanizmas nebevyksta. Anduose yra aukščiausia šalies vieta - Bolivaro viršukalnė (4981 m). Andai driekiasi šiauriniu šalies pakraščiu, iki pat Orinoko deltos. Toliau į pietus driekiasi Orinoko žemuma, vadinama Los Llanos. Už Orinoko upės iškyla senovinis Gvianos plokščiakalnis (aukštis iki 3014 m, Neblina) su aukštais izoliuotais stalkalniais tepui.

Klimatas subekvatorinis, drėgnas ir karštas. Vidutinė mėnesio temperatūra 25-29 °C, kritulių nuo 280 mm šiaurės vakaruose iki 2000–3000 mm Orinoko aukštupyje ir Meridos Kordiljeros šiauriniame šlaite. Andų aukštikalnėse vėsiau 9-25 °C.

Beveik visos didesnės šalies upės priklauso Orinoko upės, tekančios šalies centrine dalimi, baseinui (Apūrė, Arauka, Karoni, Meta, Kaura). Rytinis šalies pakraštys priklauso Esekibo baseinui (svarbiausia upė - Kujunis), pietinis - Amazonės baseinui (Kasikjarė), šiaurėje - Karibų jūros baseinui. Gvianos plokščiakalnio upėse gausu krioklių, tame tarpe ir aukščiausias pasaulyje Anchelio krioklys. Šalies šiaurėje yra nemažas Valensijos ežeras, o Karoni slėnyje sudarytas didelis Guri tvenkinys.

Venesuela pasižymi labai didele gamtine įvairove, gausu endeminių gyvūnų ir augalų rūšių. Pakrantėje, Orinoko deltoje veši mangrovių sąžalynai, toliau link žemyno - kietalapių augalų krūmynai. Orinoko žemumoje plyti savanų plotai, toliau pietuose - Amazonijos džiunglės. Gvianos plokščiakalnyje, Andų šlaituose - rūko miškai, aukštikalnėse - paramai (milžiniškų sukulentų plotai).

Ekonomika

Venesuela turi rinkos ekonomikos kurių pagrindinė bazė yra gavybos ir perdirbimo naftos eksportui ir vidaus vartojimui. Tai ketvirta pagal dydį ekonomika Lotynų Amerikoje, po Braziliją, Meksiką ir Argentiną, kaip jos BVP (PPP). Visoje XX a. buvo klasifikuojama kaip labiausiai klestinčios ekonomikos regione būtent dėl naftos bumu prasidėjo laikotarpio viduryje, o jos valiuta buvo viena iš didžiausią padėką JAV dolerio atžvilgiu, tačiau į kainą kritimo tai 1980 m. resurso lėmė didelį ekonomikos nuosmukį, ir finansinių problemų. Pastaraisiais metais, po daugelio politinių ir socialinių konfliktų, ekonomika atsigavo labai, registravimas 17% augimo 2004 m., vienas iš aukščiausių pasaulyje, atsižvelgiant į Tarptautinio valiutos fondo. 2007 m. pabaigoje buvo 8,8%, 86 ir 2008 m. buvo 4% Bruto.87 vidaus produktas siekė Šalis riziką 987 bazinių punktų 2009 m. liepos mėn, atsižvelgiant į oficiales.88 nedarbo lygis birželis 2009 buvo 7,9% 0,89 Tačiau infliacijos lygis 2008 m. buvo 30,9%, Lotynų Latina.90 Venesuela taip pat turi keletą dukterinių Petróleos de Venesuela ir Citgo didžiausias. Jos pagrindinių prekybos partnerių: Jungtinės Amerikos Valstijos, Kolumbija, Nyderlandai, Meksika, Ekvadoras, Brazilija. Ji taip pat padidino prekybą su valstybėmis Andų bendrijos, Karibų bendrijos, Centrinės Amerikos bendrosios rinkos ir MERCOSUR šalių.

Demografija

Pagrindinis straipsnis: Venesuelos demografija

Venesuelos gyventojų surašymai nepateikia duomenų apie etninę sudėtį, todėl galimi tik apytiksliai apskaičiavimai. Apie 70 % gyventojų yra metisai ir apie 20 % yra nemaišyti baltieji, daugiausiai ispanų, italų, portugalų ir vokiečių palikuonys. Tik apie 5 % Venesuelos populiacijos sudaro vietiniai.[2] Valstybinė kalba yra ispanų, bet šalyje dar kalbama 31 vietine kalba, tarp jų gvachiro (Guajiro), pemono (Pemón), varao (Warao) ir kitos.

Maždaug 85 % Venesuelos populiacijos gyvena šiaurinėje šalies dalyje esančiose miesto teritorijose. 73 % gyvena mažesniu nei 100 km atstumu nuo pakrantės[3]. Nors didžioji Venesuelos ploto dalis yra į pietus nuo Orinoko upės, ten gyvena tik 5 % populiacijos.

Pasiskirstymas pagal religiją:

Vidutinė numatomo gyvenimo trukmė skaičiuojant nuo gimimo (2009 m. apskaičiavimai): 73,61 metų (70,54 vyrams, 76,83 moterims).

Vyresnių nei 15 m. žmonių raštingumas (2001 m. apsk.): 93 % (93,3 % vyrams 92,7 % moterims)

Gyventojų amžiaus struktūra (2009 m. apsk.):

  • 0-14 metų: 30,5 % (4 157 194 berniukų ir 4 022 595 mergaičių)
  • 15-64 metų: 64,3 % (8 480 872 vyrų ir 8 754 620 moterų)
  • virš 65 metų: 5,2 % (620 657 vyrų ir 778 905 moterų)[4]

Didžiausi miestai (2005 m. apskaičiavimai):

  1. Karakasas (Caracas) - 3 276 000 gyventojų
  2. Marakaibas (Maracaibo) - 2 063 670
  3. Valensija (Valencia) - 1 385 202
  4. Barkisimetas (Barquisimeto) - 960 000
  5. Marakajus (Maracay) - 850 000
  6. Siudad Guajana (Ciudad Guayna) - 746 606
  7. Barselona (Barselona) - 424 819
  8. Maturinas (Maturín) - 410 967
P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1981 m. ir 2012 m.
1981 m. 1990 m. 2001 m.sur. 2006 m. 2012 m.
14 506 699 18 104 143 23 054 210 27 030 656 31 800 498

Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Venesuelos kultūra

Kita informacija

Šaltiniai

  1. World Gazetteer.
  2. "Indigenous Peoples in Venezuela." Venezuela Information Office: 2007. Nuoroda tikrinta 2008-01-18.
  3. "Coastal and Marine Ecosystems—Venezuela." (PDF) EarthTrends Country Profiles. World Resources Institute: 2003. Nuoroda tikrinta 2007-03-10.
  4. https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/ve.html CIA pasaulio faktų knyga


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: