Viekšniai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Viekšniai
   LIT Wieksznie COA.jpg   
Vieksniai1 2006-07-12.jpg

Viekšniai
56°14′20″N 22°30′50″E / 56.239°N 22.514°E / 56.239; 22.514 (Viekšniai)Koordinatės:56°14′20″N 22°30′50″E / 56.239°N 22.514°E / 56.239; 22.514 (Viekšniai)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Telšių apskritis
Savivaldybė: Vėliava Mažeikių rajono savivaldybė
Seniūnija: Viekšnių seniūnija
Gyventojų: 1 938 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(3 kirčiuotė)
Vardininkas: Viekšniaĩ
Kilmininkas: Viekšnių̃
Naudininkas: Viekšniáms
Galininkas: Víekšnius
Įnagininkas: Viekšniaĩs
Vietininkas: Viekšniuosè
Pašto kodas: LT-89094


Filmuota medžiaga.[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: ViekšniaiVikiteka

Viekšniai – miestas Mažeikių rajono savivaldybėje, dešiniajame Ventos krante, 13 km į pietryčius nuo Mažeikių. Seniūnijos centras, Viekšnių seniūnaitija. Ventos regioninio parko direkcija.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Eglise icone.svg Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, pastatyta 1854 m.
Legenda cmentarz.svg Senosios kapinės
Legenda pomnik.svg Vytauto Didžiojo paminklas
Vandens malūnas (XIX a. pabaigos technikos paminklas)
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Educación.svg Viekšnių gimnazija
Japanese Map symbol (Library).svg Viekšnių biblioteka
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png Paštas
Viekšnių bendruomenė
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
Map symbol museum 02.png Aviacijos pradininko Lietuvoje Aleksandro Griškevičiaus muziejus
SUSISIEKIMAS
BSicon MBAHN.svg Viekšnių geležinkelio stotis yra Rekečiuose
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS



Turinys

Geografija

Ventos regioninis parkas.png


Miestas įsikūręs dešiniajame Ventos krante, Ventos vidurupio žemumoje. Į šiaurę nuo miesto plyti Kamanų pelkė. Į vakarus nuo Viekšnių stūkso Juodasis akmuo (gamtos paminklas nuo 1964 m.).



Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Viekšniai OpenLayers žemėlapyje
Viekšniai „WikiMapia“ žemėlapyje[2]
Viekšniai TSRS topografiniame žemėlapyje[3][4].


Istorija

Viekšniai (Winxnia) pavaizduoti 1706 m. Frederik de Wit-Pieter Mortier Livonijos ir Kuršo žemėlapyje

Viekšnių žemė rašytiniuose šaltiniuose minima IX amžiuje. Viekšniai minimi nuo 1253 m., XVI a. istoriniuose šaltiniuose minimas Viekšnių miestelis ir Viekšnių dvaras. 1634 m. pastatyta Viekšnių bažnyčia. 1656 m. miestelį visiškai sunaikino švedai. Pats miestelis išaugo XVIXVIII amžiuje. XVII a. pabaigoje Viekšniai buvo nemažas šiaurės Lietuvos prekybos centras.

1725 m. spalio 25 d. Vabalninko ir Viekšnių seniūnas Martynas Leopoldas Ščiuka suteikė miesto teises ir herbą, bet savivaldos nepatvirtino valstybės vadovas, todėl 1792 m. gegužės 15 d. suteikta nauja savivalda (pasirašė Ldk Stanislovas Augustas). Miestelį dažnai niokojo įvairios nelaimės: marai, badas, gaisrai, ligos.

XVII a. Viekšniuose apsigyveno žydai. Jie buvo įsikūrę nuo dabartinio tilto per Ventą einant link malūno. Dabartiniame miestelio centre ir Akmenės gatvėje buvo daugiausia žydų parduotuvių, amatininkų dirbtuvėlių. 1766 m. Viekšnių žydų Kahalas jau priskaičiavo 271 savo bendruomenės narius. 1775 m. inventorinėje knygoje yra minima per dešimt žydiškų pavardžių. 1847 m. miestelyje jau gyveno 1120 žydų.

Buvo pastatyta sinagoga. Apie 1860 m. rabinas Aba Joffe pastatė vaistinės pastatą. 1858 m. Viekšnių valsčiaus žydų bendruomenės sąraše užregistruoti 612 moteriškos lyties ir 498 vyriškos lyties žydai. 1897 m. Rusijos carinės vyriausybės gyventojų surašymo duomenimis, miestelyje gyveno 2951 gyventojas, tarp jų – 1646 žydai. Tai sudarė 56 proc. visų gyventojų.

Veikė net kelios chedros – pradinės mokyklos 7-13 metų berniukams, „Toros“ ir jos komentarams mokyti ir aukštesniojo „Ješivos“ mokykla. Vieni šaltiniai teigia, kad buvo dvi sinagogos. Viena – žiemai, kita – vasarai. Kiti šaltiniai teigia, kad buvo net trys sinagogos, veikė žydų labdaros draugija „Linat Hazedek“.

Viekšnių malūnas

18711873 m. nedideliu atstumu nuo miestelio buvo nutiestas Liepojos-Romnų geležinkelis. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui Viekšnių žydai, kaip ir kiti, buvo ištremti į Rusijos gilumą. Po karo į Viekšnius sugrįžo tik apie 300 žydų. Dalis jų žuvo kare ar mirė iš bado. Dalis jų per Odesos (Ukraina) uostą išvyko į Palestiną, Pietų Ameriką.

1918 m., sekdama „madą“, Viekšniuose įsikūrė komunistinė kuopelė. Jai vadovavo Ch. Zarcinas. Grįžę po karo žydai skubiai ėmėsi darbo. Atstatė gerokai nuo karo nukentėjusius Viekšnius. Vėl ėmėsi prekybos, turgaus verslo. 1924 m. įsteigė žydų liaudies banką. Jame buvo 31 narys. Pradėjo veikti žydų vaikų mokykla. Susikūrė dramos būrelis. Pradėjo burtis įvairūs jaunimo judėjimai.

XVI a. pabaigoje jau buvo Viekšnių bažnyčia, kurią pasisavino evangelikai reformatai. Po 1863 m. sukilimo į Viekšnius ir jų apylinkes pradėjo keltis rusakalbiai stačiatikiai. Čia pradėta statyti Viekšnių Šv. Sergijaus cerkvė, kuri pašventina 1875 metais. 1941 m. čia ėmė kurtis partizanų būrys.

Nuo 1958 m. gegužės 15 d. iki nepriklausomybės atgavimo Viekšniai buvo miesto tipo gyvenvietė, o 1995 m. tapo miestu. Sovietmečiu veikė profesinė technikos mokykla.

1998 m. patvirtintas dabartinis Viekšnių herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1528 m. Viekšnių valsčiaus centras
1661 m. – XVIII a. Viekšnių seniūnijos centras
XIX a. 2-oji pusė – 1915 m. Viekšnių valsčiaus centras Šiaulių apskritis Kauno gubernija
19191950 m. Mažeikių apskritis
19501953 m. Viekšnių apylinkės centras Akmenės rajonas Šiaulių sritis
19531958 m.
19581995 m. miesto tipo gyvenvietė, Viekšnių apylinkės centras
19951999 m. Viekšnių seniūnijos centras Akmenės rajono savivaldybė Šiaulių apskritis
1999 Mažeikių rajono savivaldybė Telšių apskritis


Pavadinimo kilmė

Viekšnių pavadinimo kilmė nėra aiški. Veikiausiai tai yra vandenvardinis vietovardis, ir, nors šiuo metu vandenvardžio su šaknimi viekšn- neaptinkama, tačiau J. Sprogio XVI a. surinkta informacija rodo, kad būta ežero Viekšnas (ar panašiu vardu). Be to, kitose Lietuvos vietose yra ne vienas vandenvardis su šia šaknimi.[5]

Liaudies etimologija byloja, kad visas plotas buvo apaugęs vinkšnomis. Čia apsigyvenę žmonės ir ėmė miestelį vadinti šiuo vardu. Nuo vinkšnų vietovę kildino ir Motiejus Valančius.

Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1970 m. ir 2011 m.
1970 m.sur.[6] 1979 m.sur. 1981 m.[7] 1985 m.[8]
2 748 2 781 2 600 2 400
1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur. -
2 410 2 270 1 938 -

Žymūs žmonės

Paminklas broliams prof. Mykolui, Vaclovui ir Viktorui Biržiškoms ir jų tėvams atminti

Galerija

Šaltiniai

  1. Viekšniai. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. Viekšniai wikimapia.org
  3. Viekšniai maps.vlasenko.net
  4. Viekšniai loadmap.net
  5. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 248–249 psl.
  6. Viekšniai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 738 psl.
  7. Viekšniai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 217 psl.
  8. Viekšniai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988, 506 psl.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: