Viktorija Daujotytė-Pakerienė

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
(Nukreipta iš puslapio Viktorija Daujotytė)
Viktorija Daujotytė Pakerienė
Viktorija Daujotyte.jpg
Viktorija Daujotytė

Gimė 1945 m. spalio 1 d. (78 m.)
Keiniškė, Varnių valsčius

Sutuoktinis(-ė)
Vaikai

Veikla
mokslinė, literatūrinė
Sritis literatūros teorija ir kritika, poezija, proza
Pareigos
  • 1962-1963 Pavandenės vidurinė mokykla, Varnių raj., mokytoja

  • 1972-2011 Vilniaus universitetas, Lietuvių literatūros katedra, asistentė, docentė, profesorė

Išsilavinimas
  • 1958-1962 Pavandenės vidurinė mokykla, Varnių raj.

  • 1963-1968 Vilniaus universitetas Istorijos ir filologijos fakultetas, Lietuvių kalbos ir literatūros specialybė

  • 1968-1971 Vilniaus universitetas, aspirantūra

  • 1972 filologijos mokslų kandidatė

Viktorija Daujotytė-Pakerienė (g. 1945 m. spalio 1 d. (tikroji gimimo data 1944 m. gruodžio 23 d.[3]) Keiniškėje, Varnių valsčius, Telšių apskritis) – Lietuvos literatūros tyrinėtoja, habilituota humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvos mokslų akademijos akademikė.

Vaikystė ir mokslo metai

Viktorijos vaikystė prabėgo gyvenant su tėvais Pagirgždūčio kaime, senelių Daujočių namuose.

1951 m. ji pradėjo lankyti Siriškės pradinę mokyklą. Mokykla buvo gretimame kaime, bet netoli, maždaug už gero kilometro, gerajame buvusių ūkininkų Vasiliauskų trobos gale. Vienas didelis kambarys, kuriame tilpo keturios eilės suolų, tad ir visos keturios klasės. Nuo antros iki ketvirtos klasės mokė mokytojas Julijonas Kumža.

Su šiuo mokytoju teko ir toliau bendrauti 1955-1958 m. lankytoje Nevardėnų septynmetėje mokykloje, kuriai jis vadovavo ir dėstė matematiką.

Toliau mokslus teko tęsti Pavandenės vidurinę mokyklą, kurią baigė 1962 m.

Nuošalaus Žemaitijos bažnytkaimio mokykla turėjo gerų, griežtų ir kartu rūpestingų mokytojų, kurie Viktorijos ankstyvajam gyvenimui turėjo didelės įtakos. Ypač mokytoja Bronė Venclauskienė. Ir mokyklos direktorė Bronė Keturauskienė išliko kaip labai aukštos moralės žmogus.

Viktorija buvo kalbi, mėgo klausinėti ir klausyti suaugusių atsakymų. Ir labiausiai ji mėgo skaityti, mieliausios buvo lietuvių literatūros ir kalbos pamokos. Stropumo ir pareigingumo dėka mokykla buvo baigta su sidabro medaliu.

Kadangi V. Daujotytė buvo vyriausia šešių vaikų šeimoje, iš karto ji studijuoti negalėjo dėl materialinių aplinkybių. Todėl vienerius metus teko padirbėti mokytoja toje pačioje Nevardėnų mokykloje, baigus tik trumpus pedagoginius kursus. Nuošaliose vietose trūko mokytojų; tada dar buvo ir vakarinių mokyklų.

Pradžioje Viktorija galvojo vokiečių filologijoa studijas, labai patiko J. W. Goethe, iš „Fausto“ mokėjo atmintinai jai svarbių eilučių. Bet gal geros mokytojos lituanistės Ados Kizlaitytės (ji buvo baigusi Vilniaus universitetą, poetės Janinos Degutytės bičiulė) įtakoje nutarė studijoms pasirinkti lituanistiką ir vėliau įsitikino, kad šis pasirinkimas buvo geriausias.

Studijos

1963 m. Viktorija Daujotytė įstojo į Vilniaus universitetą (VU), į tada dar jungtinį Istorijos ir filologijos fakultetą studijuoti lietuvių kalbos ir literatūros. Pirmuosius metus teko padirbėti gamyklose, vykdant „suartėjimo su gyvenimu“ programą. Ji dirbo Vilniaus Grąžtų gamykloje. Paskaitos prasidėdavo tik vėlyvą popietę. Buvo nykoka, pagaliau ir sunku.

Bet pagrindiniai studijų dalykai traukė, ypač literatūra. Domėjosi ji ir kalbos dalykais – sintakse, istorine lietuvių kalbos gramatika. Dėstytojų buvo paskatinta studentiškam moksliniam darbui, pajuto jo skonį. Dalyvavo studentų konferencijose, gavo pagyrimų ir diplomų.

Dalyvavo ir literatų veikloje - tenai gimė nereali idėja atgaivinti filomatų veiklą. Tada dar docentas, vėliau jos sąmoningumą gilinęs profesorius Donatas Sauka perspėjo: nebandykite, nieko nebus. Pabandė leisti kuklų almanachą, tokiu paprastu vardu „Nuoširdumas“, išėjo keli numeriai. Naiviai tikėta, kad nuoširdumu, įsigyvenimu dar galima kažką atgaivinti.

Studijų metais buvo daug įdomių, talentingų literatų: skaitykloje susitikdavo su Broniumi Radzevičiumi, būsimuoju „Priešaušrių vieškelių“ autoriumi, auditorijose su Sigitu Geda, One Baliukonyte (Baliukone), Vanda Juknaite. Saulius Šaltenis, bendrakursis, iš antro kurso buvo paimtas į sovietinę armiją. Nors studijos ir buvo ideologiškai reglamentuotos, daug marksizmo-leninizmo įvairiausiais pavidalais, bet buvo kūrybingų, savitų dėstytojų, išėjusių sunkias savo gyvenimo mokyklas, buvo bičiulių, taip pat ir su jaunų politinių kalinių patirtimis.

Diplominio darbo tema Viktorija pasirinko tuomet beveik užmirštą poetą Jurgį Baltrušaitį, kuris buvo gerai įvertintas.

Mokslo keliu

1968 m. su pagyrimu baigusi Vilniaus universitetą, profesoriaus Jurgio Lebedžio (tuometinio Lietuvių literatūros katedros vedėjo) rūpesčiu, trumpai tepadirbusi „Pergalės“ (dabar „Metų“ redakcijoje), Viktorija Daujotytė 1968 m. įstojo į stacionarinę doktorantūrą (tuometinę aspirantūrą). Čia vadovaujama Juozo Girdzijausko ji tęsė savo dplominio darbo tematiką ir doktorantūros pabaigai paruošė monografiją „Jurgis Baltrušaitis“.

1972 m. pradžioje Vilniaus universiteto Jungtinėje gynimo taryboje ji ta tema apgynė mokslų kandidato disertaciją. Gynime dalyvavo ir Jadvyga Čiurlionytė, pažinojusi J. Baltrušaitį. Disertacija buvo ir liko reikšminga visam gyvenimui. Pavyko įeiti į didelio poeto pasaulį, daug ką suprasti iš pirminių šaltinių.

1972 m. V. Daujotytė pradėjo dirbti VU Lietuvių literatūros katedros dėstytoja.

1982 m. VU Mokslinė taryba jai suteikė pedagoginį docentės vardą.

1975 - 1976, 19831985 ir 1991 - 1996 m. laikotarpiais Viktorija Daujotytė buvo "Lietuvių literatūros katedros" vedėja.

1990 m. VU Mokslinė taryba suteikė jai pedagoginį profesorės vardą.

Nuo Jurgio Baltrušaičio ji pradėjo domėtis filosofija, filosofine lyrika. Todėl ta tematika buvo toliau plėtojama.

1988 m. gynimui buvo pateikta antra disertacija "Lietuvių filosofinė lyrika“, už kurią jai VU Mokslinė taryba suteikė filologijos mokslų daktarės vardą (vėliau tai habilituota). Disetacijoje buvo paliesta ir lietuvių egzodo kūryba. Buvo norėta disertaciją išleisti, prieš tai ją papildžius. Bet atsirado kitų rūpesčių ir tai liko neskelbta, tik santrauka ir kelios publikacijos.

Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedra buvo ir liko svarbiausia jos mokykla ir svarbiausia darbo vieta.

Akademinė ir mokslinė veikla

Daugiausia tyrinėja poeziją, literatūrą interpretuoja egzistencinių problemų aspektu. Nagrinėja moterų rašytojų kūrybą. Parašė lietuvių literatūros vadovėlių mokyklai (1992 m., 1994 m., su Elena Bukeliene, 1989 m., 1990 m., 1995 m.), mokomųjų knygų studentams, esė.[4]

Kilmė ir šeima

Tėvai — Vaclovas Daujotas; — Paulina Daujotienė (namų šeimininkė).

Šeima — sutuoktinis Antanas Pakerys (g. 1940 m. gegužės 14 d. Eiveniuose, Dusetų valsčiuje, Zarasų raj.), kalbininkas (VPI, 1964), habilituotas humanitarinių mokslų daktaras (1983), profesorius (1986), Vilniaus pedagoginio universiteto rektorius (1993–2003).
SūnusJurgis Pakerys (g. Vilniuje, kalbininkas, docentas).

Bibliografija

  • Jurgis Baltrušaitis: monografija. – Vilnius: Vaga,1974.
  • Lietuvių filosofinė lyrika. – Vilnius: Vaga, 1977.
  • Kas tu esi, eilėrašti? – Vilnius: Vaga, 1980.
  • Janina Degutytė: gyvenimo ir kūrybos apybraiža. – Vilnius: Vaga, 1984.
  • Lyrikos būtis: teminiai portretiniai etiudai. – Vilnius: Vaga, 1987.
  • Tautos žodžio lemtys: XIX amžius: monografija. – Vilnius: Vaga, 1990.
  • Moters dalis ir dalia: Moteriškoji literatūros epistema. – Vilnius: Vaga, 1992.
  • Su Jurgiu Baltrušaičiu. – Vilnius: Regnum, 1994.
  • Lyrika mokykloje. – Kaunas: Šviesa, 1995.
  • Salomėjos Nėries ruduo: esė, tekstų skaitymai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1995.
  • Viktorija Daujotytė. Klausimai; Janina Degutytė. Atsakymai.- Vilnius: Regnum, 1996.
  • Šatrijos Raganos pasaulyje: gyvenimo ir kūrinių skaitymai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1997.
  • Trys sakiniai. – Kaunas: Šviesa, 1997.
  • Kalbos kalbėjimas. – Vilnius: Regnum, 1997.
  • Tekstas ir kūrinys: Viktorija Daujotytė. – Vilnius: Kultūra, 1998.
  • Kultūros šalys ir nuošalės. – Kaunas: Technologija, 2000.
  • Esė apie poeziją ir esimą. – Vilnius, 2001;
  • Parašyta moterų. – Vilnius: Alma littera, 2001.
  • Sakiniai: esė. – Vilnius: Tyto alba, 2002.
  • Putinas: pasaulėvaizdžio kontūrai: kūrybos studija. – Vilnius: Tyto alba, 2003.
  • Raštai ir paraštės: apie Justino Marcinkevičiaus kūrybą. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2003.
  • Salomėja Nėris: fragmento poetika. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2004.
  • Mažoji lyrikos teorija. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005.
  • Perrašai: eiliuoti tekstai. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2005.
  • Žmogus ir jo kalnas: apie monsinjorą Kazimierą Vasiliauską: asmenybės fenomenologija. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005.
  • Sauganti sąmonė: literatūra ir patirtis: užrašai. – Vilnius: VDA leidykla, 2007. – 488 p.: portr. – ISBN 978-9955-624-93-6
  • Šokėja virš liepto per prarają: Onės Baliukonės kūryba. – Vilnius: LDM, 2008. – 260 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-669-73-9
  • Gyvenimas prie turgaus: monografija apie Joną Strielkūną. – Vilnius: LRS leidykla, 2008. – 334 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-39-550-8
  • Vieninteliam miestui. Juditos Vaičiūnaitės Vilnius. – Vilnius: LDM, 2009. – 120 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-669-86-9
  • Kalba ir jos menas: filologiniai tyrimai ir patyrimai. – Vilnius: LLTI, 2009. – 430 p. – ISBN 978-609-425-010-1
  • Tragiškasis meilės laukas: apie Sigitą Gedą. – Vilnius: LRS leidykla, 2010. – 437 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-39-640-6
  • Balsā ūkūs‘ : poezija. – Vilnius: Regionų kultūrinių iniciatyvų centras, 2010. – 123 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-818-08-3
  • Arčiau Lietuvos: filologinė Barboros Radvilaitės studija. – Vilnius: LDM, 2010. – 202 p.: iliustr. – ISBN 978-609-426-012-4
  • Patirties žodynas: populiarioji literatūros fenomenologija. – Vilnius: VU leidykla, 2010. – 280 p. – ISBN 978-9955-33-614-3
  • Lietuviškieji Česlovo Milošo kontekstai / V. Daujotytė, M. Kvietkauskas. – Vilnius, 2011. – 359 p.: iliustr. – ISBN 978-609-425-052-1
  • Gīvenu vīna = Gyvenu viena: eiliuoti tekstai / fotogr. Danutė Mukienė. – Vilnius, 2012. – 171 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-818-15-1
  • Justino Marcinkevičiaus žemė: žmogaus šiapus. – Vilnius: Alma littera, 2012. – 325 p.: iliustr. – ISBN 978-609-01-0271-8
  • Laisvojo mąstymo properšos: esė. – Vilnius: Tyto alba, 2012. – 302 p. – ISBN 978-9986-16-912-3
  • Lašas poezijos: esė. – Vilnius: Tyto alba, 2013. – 318 p. – ISBN 978-9986-16-973-4
  • Boružė, ropojanti plentu. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2013. – 374 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-39-768-7
  • Sugrįžęs iš gyvenimo / Viktorija Daujotytė, Marcelijus Martinaitis. – Vilnius: Alma littera, 2013. – 413 p. – ISBN 978-609-01-0867-3
  • Užrašyta: sakiniai ir trieiliai. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2014. – 299 p. – ISBN 978-609-447-136-0
  • Tatā pariejau = Tai parėjau: eiliuoti tekstai. – Vilnius, 2015. – 148 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-818-17-5
  • Už brūkšnio: esė. – Vilnius: Tyto alba, 2015. – 205 p. – ISBN 978-609-466-089-4
  • Justinas Marcinkevičius, Salomėja Nėris, Alfonsas Nyka-Niliūnas : mintys, pastabos, fragmentai. – Vilnius : Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, 2016. – 186 p. – ISBN 978-609-8061-43-7
  • Sofija : apie rašytoją, literatūros istorikę ir kritikę, visuomenės veikėją, pedagogę S. Čiurlionienę-Kymantaitę. – Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2016. – 342 p. – ISBN 978-609-425-157-3
  • Antanas Buračas, Viktorija Daujotytė-Pakerienė, Romualdas Ozolas. Sąjūdžio vertybės ir jų likimai. Leidinio sudarytojas – Antanas Buračas. Lietuvos mokslų akademija, Išleido ir spausdino UAB „Mokslo aidai“, Vilnius, 2008. ISBN 978-9986-08-046-6

Mokymo priemonės:

  • Tarybinio žmogaus dvasinio gyvenimo atspindžiai dabartinėje lyrikoje: medžiaga lektoriui. – Vilnius: Žinija, 1978.
  • Lyrikos teorijos pradmenys: mokymo priemonė respublikos aukšt. m-klų filologijos spec. studentams. – Vilnius: Mokslas, 1984.
  • Vinco Mykolaičio-Putino lyrika: mokomoji knyga respublikos aukšt. m-klų filolog. spec. studentams. – Vilnius: Mokslas, 1988.
  • Moteriškoji literatūros epistema: speckurso paskaitos. – Vilnius: VU, 1991.
  • Lietuvių literatūra: XX a. pradžia (1900–1918): mokomoji knyga 11 kl. – Kaunas: Šviesa, 1992.
  • Lietuvių literatūra: XX a. pradžia (1900–1918): vadovėlis 11 klasei. – Kaunas: Šviesa, 1992.
  • Lietuvių literatūra: XX a. pirmoji pusė (1918–1940): vadovėlis 11 kl. – Kaunas: Šviesa, 1994.
  • Lietuvių literatūra: XX a. pradžia ir pirmoji pusė: vadovėlis XI klasei. – Kaunas: Šviesa, 1996.
  • Literatūros filosofija: vadovėlis. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2001.
  • Literatūros fenomenologija: problemikos kontūrai: vadovėlis aukštųjų mokyklų studentams. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2003.
  • Lietuvių literatūros kritika: akademinio kurso paskaitos. – Vilnius: VU leidykla, 2007. – 442 p. – ISBN 978-9955-33-021-9
  • Apglėbiantis mąstymas: literatūros teorijos mokomoji knyga. – Kaunas: Šviesa, 2007. – 205 p. – ISBN 978-5-430-04857-0

Sudarė:

  • Šiuolaikinės poezijos problemos: straipsnių rinkinys. – Vilnius: Vaga, 1977.
  • Lyrika: Vinco Mykolaičio-Putino rinktinė. – Vilnius: Vaga, 1982.
  • Motiejaus Gustaičio rinktinę Sielos akordai, 1984.
  • Lietuvių eilėraštis proza: antologija. – Vilnius: Vaga, 1987.
  • Erškėčių vainikas: Juozapo Albino Herbačiausko kūrybos rinktinė. – Vilnius: Vaga, 1992.
  • Gairės: Mokytojams ir moksleiviams (su Arvydu Šliogeriu): straipsnių rinkinys. – Kaunas: Šviesa, 1992, 1993.
  • Prie didelio kelio (su Valentinu Sventicku): Salomėjos Nėries rinkinys. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1994.
  • Janina Degutytė: Atsakymai: nebaigta autobiografija. – Vilnius: Regnum, 1996.
  • Pavandenė (su Adomu Butrimu): monografija. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1996.
  • Atsiminimus apie Mariją Pečkauskaitę-Šatrijos Raganą (su Brigita Speičyte): monografija. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1997.
  • Prilenktas prie savo gyvenimo: pokalbių su Marcelijumi Martinaičiu knyga apie gyvenimą ir kūrybą. – Vilnius: Vyturys, 1998.
  • Šešėliuotas mano kelias: Salomėjos Nėries dienoraščių, eilėraščių, laiškų, esė rinktinė. – Kaunas: Šviesa, 1999.[5]
  • Papasakoti gyvenimą: rinktiniai eilėraščiai / J. Marcinkevičius. – Vilnius: Tyto alba, 2012. – 182 p.: portr. – ISBN 978-9986-16-875-1
  • Onė Baliukonė: eilėraščiai. – Kaunas: Naujasis lankas: Kauno meno kūrėjų asociacija, 2013. – 62 p. – ISBN 978-9955-03-795-8
  • Dulkės ir žvaigždės: poezija / Jurgis Baltrušaitis; sud. Viktorija Daujotytė, Gediminas Mikelaitis. – Vilnius, 2013. – 475 p.: portr. – ISBN 978-9986-39-777-9
  • Raudonoji upė / Janina Degutytė. – Vilnius: Alma littera, 2013. – 287 p.: iliustr. – ISBN 978-609-01-0923-6

Įvertinimas

Šaltiniai

  • Viktorija Daujotytė-Pakerienė: bibliografija / sud. Paulina Dabulevičienė. – Vilnius: VU leidykla, 1995. – 61 p.
  • Sambalsiai: studijos, esė, pokalbis: skiriama profesorės Viktorijos Daujotytės-Pakerienės 60-mečiui / sud. Aistė Birgerė, Dalia Čiočytė. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2005. – 636 p. – ISBN 9955-624-26-4
  • Vartai į abi puses: Viktoriją Daujotytę kalbina Marijus Šidlauskas. – Vilnius: Alma littera, 2015. – 303 p.: iliustr. – ISBN 978-609-01-2072-9
  1. Viktorija Daujotytė-Pakerienė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. - 397 psl.
  2. http://www.mokslas.mii.lt/mokslas/SRITYS/duom00.php?pav=D&sritis=H
  3. "Viktorija Daujotytė: su vosilkomis ir be." lzinios.lt. 2015-10-20. Nuoroda tikrinta 2016-05-01.
  4. Elena Baltutytė. Viktorija Daujotytė-Pakerienė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. - 527 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
  5. http://www.rasyk.lt/rasytojai/viktorija-daujotyte-pakeriene.html
  6. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=160474


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+51-0=51 wiki spaudos ženklai).