Vilkaviškio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo katedra

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Christian cross.svg
Vilkaviškio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo katedra
Vilkaviškis Švč Mergelės Marijos Apsilankymo katedra (Large).jpg
Religija Krikščionys → Katalikai
Vyskupija Vilkaviškio vyskupija
Dekanatas Vilkaviškio katalikų dekanatas
Statybinė medžiaga tinkuotas mūras
Pastatyta 1998 m.

Vilkaviškio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo katedra
54°38′49″N 23°02′10″E / 54.647°N 23.036°E / 54.647; 23.036 (Vilkaviškio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo katedra)Koordinatės: 54°38′49″N 23°02′10″E / 54.647°N 23.036°E / 54.647; 23.036 (Vilkaviškio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo katedra)
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Marijampolės apskritis
Savivaldybė: Vėliava Vilkaviškio rajono savivaldybė
Seniūnija: Vilkaviškio miesto seniūnija
Gyvenvietė: Vilkaviškis
Adresas Vytauto g. 14

Žiūrėti didesniame žemėlapyje

Vilkaviškio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo katedra stovi Vilkaviškyje.

Istorija

Prienų seniūnas Steponas Pacas 1620 m. pastatė medinę bažnyčią. Nuo 1777 m. minima parapinė mokykla. 1870 m. bažnyčia buvo pasenusi, audros nulankstytais bokštų kryžiais.

1663 m. Alvito ir Vilkaviškio klebonas buvo Jonas Pukienis Starkevičius (Joannes Pukien Starkiewicz). Matyt, tuo metu Vilkaviškio parapija buvo menka, nes su Alvitu turėjo tą patį kleboną. Tų metų bažnyčios dviejuose inventoriuose daugiausia surašyti bažnytiniai indai ir drabužiai, apie pačią bažnyčią žinios skurdžios. Minima, kad bažnyčioje buvęs 6 registrų pozityvas, pirktas klebono Adomo Starkevičiaus (dar vadinamo Adomu Jonu Pukieniu) už 500 auksinų, tačiau jį per karą paėmę prūsai. Antrą kartą pozityvą įrengęs už 600 auksinų tas pats klebonas. Jis bažnyčios sienas ir lubas papuošęs paveikslais, ir tai kainavę 300 auksinų. Šventoriaus sutvarkymas kainavęs 76 auksinus. Varpinės apkalimas lentomis - 65 auksinus. Bažnyčios vidaus paramstymas stulpais arba pilioriais, apdengimas naujais gontais kainavęs 80 auksinų. Bažnyčia turėjo 50 valdinių Jasienavičių, Rupeikų ir Masiukų kaimuose.

18701881 m. pastatyta mūrinė neoromaniško stiliaus dvibokštė bažnyčia. Statyba rūpinosi klebonas Antanas Lesniauskas ir vikaras Jonas Siaurusaitis. Bažnyčią 1884 m. konsekravo pavyskupis Juozapas Olekas. 1906 m. įsteigtas „Žiburio“ draugijos skyrius (pirmininkas kunigas M. Dabrila), perėmęs parapijos biblioteką, 1906 m. įsteigęs 8 lietuviškas mokyklas (valdžia vėliau jas uždarė). Suburtas „Žiburio" choras. Skyrius rengė viešus lietuviškus vakarus su vaidinimais.

1926 m. balandžio 6 d. įsteigta Vilkaviškio vyskupija, bažnyčia tapo katedra. Pirmasis vyskupas buvo Antanas Karosas, jo padėjėjas – vyskupas Mečislovas Reinys. 1930 m. į Vilkaviškį ir Gižus atkelta kunigų seminarija, kuriai pastatyti 3 mūriniai rūmai, 1937 m. pastatyti parapijos namai su 1000 vietų sale. 1944 m. katedra apgriauta, sudegė. Jos remontui būtų pakakę pusės metų, tačiau sovietinė valdžia katedros remontuoti neleido ir pabaigė ją griauti. Pamatai buvo užpilti žemėmis ir apaugo krūmais. Iš nugriautos katedros plytų pastatyti 2 dviaukščiai namai. Katedros vietoje įrengtas skveras.

Parapijos klebonas kun. Vytautas Gustaitis ir architektų grupė, vadovaujama prof. Vytauto Nasvyčio, 1991 m. pradėjo katedros statybą. Nuspręsta statyti naują katedrą ant senosios pamatų. Tai buvo nelengvas darbas, kadangi senasis katedros projektas neišlikęs. Naują statybos projektą parengė J. Palaima, remdamasis senomis nuotraukomis ir žmonių prisiminimais. Tų pačių metų rugpjūčio mėnesį pašventinti pamatai. Pašventinimo iškilmėse, be vysk. Juozo Žemaičio, dalyvavo šioje parapijoje darbavęsi Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius ir Panevėžio vyskupas Juozas Preikšas. Į pamatą įdėta kapsulė su katedros istorija, pamatų projektu ir statytojų vardais. Vysk. Juozas Žemaitis įmūrijo pirmą akmenį.

Ne tik parapijiečių, bet ir visos vyskupijos bei geradarių iš užsienio remiami darbai vyko gana sparčiai ir buvo baigti 1998 m. pirmoje pusėje. 1998 m. liepos 11 d. naująją Vilkaviškio katedrą konsekravo vysk. Juozas Žemaitis, dalyvaujant Apaštaliniam Nuncijui arkivyskupui Erwin Josef Ender, Respublikos prezidentui Valdui Adamkui, Vilniaus ir Kauno arkivyskupams metropolitams Audriui Juozui Bačkiui ir Sigitui Tamkevičiui, Paderborno (Vokietija) arkivyskupui Johannes Degenhardt, Kelno kardinolo augziliarui vyskupui Manfred Melzer, Lyko (Lenkija) vyskupui Wojciech Ziembai, kitiems Lietuvos ir Lenkijos vyskupams, kunigams bei garbingiems svečiams ir minioms tikinčiųjų.

Architektūra

Bažnyčia istoristinė, 2 skirtingo aukščio tūrių, dvibokštė. Turi 4 altorius. Šventorius aptvertas.

Katedros šventoriuje išraiškinga skulptūra "Budavonės kankiniai" pasakoja apie tragišką trijų kunigų žūtį 1941 m. Budavonės miške.

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: