Vitas Povilaitis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Vitas Povilaitis
Vitas Povilaitis.jpg
Vitas Povilaitis ... m.

Gimė 1962 m. spalio 25 d. (54 m.)
Ūdekuose

Tėvas Aleksandras Povilaitis
Motina Teodora Povilaitienė

(Bičkūnaitė)


Veikla
matematikas, informatikas

Išsilavinimas 1980 m. Linkuvos Karolio Požėlos vidurinė mokykla
Alma mater 1985 m. Vilniaus universitetas, Matematikos fakultetas
Kraunamas žemėlapis ...
Kelias Linkuva pietuose – Žeimelis šiaurėje

Turinys

Vitas Povilaitis (g. 1962 m. spalio 25 d. Ūdekuose, Linkuvos apylinkė, Pakruojo r.) – matematikas, informatikas, visuomenininkas, Vikipedijos redaktorius, Gyvosios gamtos enciklopedijos (GGE) bei Enciklopedijos lietuvai ir pasauliui (ELIP) organizatorius ir kūrėjas.

Kilmė ir šeima

Tėvai:

Sesuo: Aleksandra Dvaržeckienė (g. 1945 m.) – technologė, ūkininkė.

Brolis: Augenijus (g. 1958 m. sausio 5 d.) – statybininkas, prekybininkas.

Žmona: Magdalena Povilaitienė, Antano (Pociutė, g. 1961 m. rugsėjo 16 d.) – matematikė.

Dukros:

  • Edita Povilaitytė (g. 1985 m.) – paveldosaugininkė, dailėtyrininkė.
  • Kristina Povilaitytė (g. 1987 m.) – politologė, mikroekonomistė.

Biografija

Vaikystė

Vitas gimė 1962 m. spalio 25 d. Ūdekų km. pakraštyje naujai pastatytoje sodyboje prie pat kelio Linkuva-Žeimelis.


Cquote2.png

Visam gyvenimui įstrigo sodyboje stebėti įvykiai, kurie kaip vėliau paaiškėjo buvo labai glaudžiai susiję su Prahos pavasariu.

Prisimenu, kad jau javai buvo nupjauti ir buvo karštos vasaros pabaigos dienos bei artėjo pirmieji mano mokslo metai, todėl visa tai įvertinus galėjo būti 1968 metų rugpjūčio 18-20 d. Prisimenu anksti ryte pro sodybą kelių iš Žeimelio į Linkuvą, t.y. į pietus pradėjo riedėti karinės gurguolės. Kariuomenė beveik be pertraukų pro šalį važiavo beveik dvi paras.

Tėvai neleido būti pačiame kieme, tai mes su broliu dieną slėpėmės jauno sodo vietoje sukrautų trikampiais bei keturkampiais lentų rietuvėse ir stebėjome pro šalį traukiančia karinę techniką. Pro šalį riedėjo dengtos mašinos su kareiviais, lengvieji ir sunkieji pabūklai, tanketės, haubicos, "katiušos", artimojo ir tolimojo nuotolio raketos, kai kuos iš jų buvo traukiamos net dviejų vilkikų, o jų ilgis buvo beveik kaip sodybos plotis išsidėstęs palei kelią tai apie 50 m.

Visa žemė dundėjo, namas kone lingavo, langai barškėjo, tai tėvelis neiškentęs ir bijodamas, kad langai nesutrupėtų pirmojoje dienos pusėje langus užklijavo (tarstelėjo "kaip per karą") kryžmai laikraščio juostomis.

Vakare tėvai neleido miegoti savo lovose, o paklojo guolį ant aukšto esančiuose grūdų aruoduose. Tiesa koks ten jau tas mums vaikams ir miegas naktį, kai pro šalį pradėjo riedėti lengvieji ir sunkieji tankai ir pačios karinės technikos traukimas pasidarė beveik be pertraukų. Ant aukšto taip pat buvo kryžmai perklijuotas langas, tai mes prie jo sukišę nosis taip visą naktį ir praleidome. Naktį karinė technika traukė pritemdytais žibintais, tačiau kadangi technika važiavo viena po kitos, tai ji visa visai neblogai matėsi.

Dar dieną su broliu bandėme skaičiuoti pro šalį važiuojančią techniką, brolis buvo atsinešęs tušinuką ir popieriaus lapą ir skaičiavome atskirai pagal atskiras karinės technikos rūšis, tačiau tas užsiėmimas, po kelių valandų kai jau buvome daugumą technikos rūšių suskaičiavę virš šimto mus visai nuvargino, kad metėme skaičiavę ir tiktai stebėjome.

Tuo metu niekas bent jau mums nepaaiškino kodėl ir kur visa ši karinė technika traukia, liko išeitis tiktai pasyviai visą tai stebėti.


Vitas Povilaitis

Cquote1.png


Mokykla

1969 m. Vitas pradėjo lankyti Gudžiūnų pradinę mokyklą ir 1971 m. ją uždarius pradėjo mokytis naujai pastatytoje Ūdekų aštuonmetėje mokykloje, kurią baigė 1977 m.

1974 ar 1975 m. vasarą Vitas žaisdamas ar tvarkydamas namo antro aukšto palėpę surado paslėptą toli užkištą sunkų lagaminą, negalėdamas jo ištraukti pasikvietė vyresnįjį brolį ir kartu jį ištraukę bei atidarę rado jame sudėtus visus devynis Lietuviškosios enciklopedijos tomus, keletą kitų nuo amžiaus ir blogų laikymo sąlygų pageltusių knygelių, įvairių šalių numizmatinių monetų rinkinį, pašto ženklų kolekciją. Tuomet brolio nelabai sudomino lagamine buvusios knygos ar pašto ženklai, todėl jis pasiūlė dalintis ir pasirinko numizmatinių monetų rinkinį, kuriuo Vitas mažai domėjosi, pašto ženklai atiteko Vitui, kuris jau ir taip buvo juos pradėjęs rinkti. Knygas sutarė skaityti pakaitomis, tačiau Augenijus jų skaityti nelabai mėgo daugiausia skaitė tik tai ką reikėjo perskaityti mokyklai. Gal po mėnesio tėvai pastebėjo ar tai pagausėjusią pašto ženklų kolekciją ar tai knygą, kurią Vitas atsinešęs iš lagamino paslapčia skaitė. Vienai ar kitaip tėtis paaiškino, kad visi daigtai esantys lagamine priklauso jo broliui Broniui, todėl jas reikia saugoti ir geriausia būtų kad knygų niekas nepamatytų, kad „neatimtų“. Gal po mėnesio ar dviejų tėtis galiausia nusprendė ir leido Lietuviškąsias enciklopedijas atsinešti ir susidėti į spintą, kad toliau jos negestų nuo blogų laikymo sąlygų, o kitas knygas vis dėlto paprašė ir toliau laikyti sudėtas lagamine, nors po vieną leido atsinešti ir skaityti.

Tam, kad paaiškintų savo šiuos sprendimus tėtis tuo metu papasakojo, apie savo senelį Igną bei tėtį irgi Igną, kad jie bendravo su knygnešiais lietuviškų knygų draudimo laikotarpyje. Pas juos apsistodavo praeinantys knygnešiai, buvo slepiamos knygos pas juos ateidavo kaimynai prašydami paskaityti vieną ar kitą knygą. Tėtis paaiškino, kad leidžiama bei draudžiama literatūra kiekviename laikotarpyje skiriasi, viename ji yra draudžiama, o kitame ji leidžiama, nors nors to pats tose knygose esantis turinys visai nepriklauso ir kiekviena karta galėtų kiekvienoje iš jų surasti tiesos grūdą aišku įvertindami tai kuriame laikotarpyje ir esant kokioms sąlygoms ta knyga buvo parašyta. Aišku visi tie paaiškinimai nebuvo išdėstyti iš karto per vieną pokalbį, o paprasčiausia laikas nuo laiko lyg pratęsiant pokalbį ar net visai kalbantis apie ką nors kitą pasakant vieną ar kitą mintį, bet priminant ir ankstesnius pokalbius apie tai „prisimeni, pasakojau“. Vito tėtis niekada vaikų neklausdavo ar „paruošei pamokas“, bet beveik kiekvieną vakarą paklausdavo „ar pamokas pakartojai“. Kartais ir pasakydavo „kartojimas mokslų motina“.

Mokantis Ūdekų aštuonmetėje mokykloje Vitas 5-8 klasėse grojo smuiku ir dalyvavo mokyklos ansamblyje bei Ūdekų kultūros namų kapeloje su kurią dalyvavo ir Pakruojo rajono dainų šventėje. Su ansambliu bei kapela ne karta koncertavo aplinkiniuose miesteliuose.

Vitui jau aštuonmetėje mokykloje gerai sekėsi tikslieji mokslai matematika, fizika, domėjosi biologija. Daug skaitė, skaitymui rinkosi ne tik vaikišką grožine literatūrą. Kadangi visas namuose turimas knygas buvo perskaitęs jau eidamas trečią – ketvirtą klasę, todėl vėliau dažnai lankydavosi kaimo bibliotekoje. ją lankė bent kartą per savaitę ir tiek eidamas į ją tiek grįždamas dažnai nešdavosi po penkias ar šešias knygas. Bibliotekoje paprastai vienu metu išsinešimui duodavo išsinešti ne daugiau kaip penkias knygas, bibliotekininkė dažnai sakydavo „ir kiti nori skaityti, jei tu išsineši daugiau knygų tai ką aš duosiu kitiems“. Todėl bibliotekoje stengdavosi rinktis kuo storesnes knygas, kad „savaitei užtektų skaitymo“.

Baigęs aštuonmetę Vitas mokėsi Linkuvos Karolio Požėlos vidurinėje mokykloje, kurią baigė su LVI abiturientų laida 1980 m.

Besimokydamas vidurinėje Vitas svajojo stoti toliau mokytis aukštojoje mokykloje. Kadangi gerai sekėsi tikslieji mokslai tai devintos klasės pabaigoje ir vėliau dešimtoje klasėje jau buvo pasirinkęs specialybę, norėjo mokytis taikomosios matematikos. Dešimtoje klasėje dar nebuvo apsisprendęs kur mokytis. Dešimtoje klasėje susirado, kad taikomosios matematikos specialybę galima buvo studijuoti Vilniaus universiteto matematikos fakultete ir Kauno politechnikos institute. Tik dvyliktos klasės pabaigoje galutinai apsisprendė važiuoti studijuoti į Vilniaus universitetą.

Pamokas paruošdavo arba pačiose pamokose arba pamokai pasibaigus per pertraukas. Grįžtant iš mokyklos tą dieną užduotos pamokos jau paprastai būdavo padarytos, nebent likdavo atlikti didesnius rašto darbus, kurių neįveikdavo per pamokas.

Vitas devintos klasės pabaigoje pavasari Linkuvoje nusipirko knygą, kurią studijavo visą vasarą ir rudenį vietoje pamokų ruošos. Knygą „klavišinės skaičiavimo mašinos“ Vitas kelis kartus perskaitė.[1] Nors knyga buvo skirta technikumams ir to kas joje rašoma nebuvo mokoma vidurinėse mokyklose, tačiau ši knyga Vitą labai sudomino. Ją remdamasis ir suradęs seną nebenaudojamą aritmometrą „Feliksą“ (rus. „Феликс“)[2] ji pilnai be jokios pagalbos išrinko, sutepė, surinko ir privertė dirbti.

Universitetas

1980 m. Vitas Povilaitis įstojo į Vilniaus universiteto Matematikos fakultetą.

Techn. m. kand. Gintautas Grigas pakvietė Vitą nuo antro kurso pradžios dalyvauti kuriant Paskal kalbos transliatorių-interpretatorių naujai Vilniaus gamybinio susivienijimo „SIGMA“ kuriamai mašinai M-5100.

1982 m. balandžio 7-8 d. Vitas būdamas antrame kurse pirma kartą dalyvavo matematikos fakulteto XXXIV studentų mokslinės draugijos konferencijoje ir skaitė pranešimą „Paskal transliatorius mašinai M-5100“. Šio darbo mokslinis vadovas techn. m. kand. Gintautas Grigas.[3]

1983 m. Vitas buvo pakviestas dalyvauti koordinaciniame pasitarime „Programinė ESM įranga“. Šiam pasitarimui Vitas parengė pranešimą „Pascal’io kalbos interpretatorius mašinai M5000“.[4] Apie šį Vito dalyvavimą rašė laikraštis „Tarybinis studentas“: „… Jauniausias autorius – Matematikos fakulteto ketvirtakursis Vitas Povilaitis“.[5] Detaliai visą savo darbą išdėstė 1983 m. rašydamas savo kursinį darbą.

1985 m. Vitas Povilaitis dalyvavo studentų mokslinės draugijos konferencijoje, kuriai parengė du pranešimus „Blankų informacijos įvedimo sistema“[6] ir „Sintaksiškai valdomas redaktorius“.[7] Tais pačiais metais buvo pakviestas[8] atlikti pranešimą ir pristatyti savo darbą Lietuvos matematikų draugijos konferencijoje, apie 1984 m. rudenį – 1985 m. pavasarį išvystą ir dalinai realizuotą sintaksiškai valdomą tekstų redaktorių, kuris vėliau ir nesusilaukė tolesnio temos vystymo dėl savo pilno realizavimo sudėtingumo ir įsitraukimo į kitus darbus.[9] Darbe buvo aprašoma mintis, kad galima sukurti tekstų redaktorių, kurio pagalba suvedant programų tekstus automatiškai būtų tikrinama programos kodo korektiškumas ir iš karto pataisytų programiniame kode padarytas klaidas. Tuo metu toks tekstų redaktorius Lietuvoje buvo naujovė.

1985 m. jis baigė VU su matematikų XXXIX laida, apgindamas diplominį darbą „Informacijos įvedimo iš blankų sistema“[10] (mokslinis vadovas – techn. m. kand. Gintautas Grigas), įgydamas taikomosios matematikos specialybę.

Darbinė veikla

Vilniaus universitete

Vitas buvo pakviestas jau nuo 1984 m. rugsėjo mėnesio pradėti vesti programavimo kursų pratybas jaunesnių kursu studentams.

Baigęs VU gavo paskyrimą dirbti į Vilniaus universiteto Matematikos fakultetą. Čia jis 19851992 m. dirbo pradžioje jaunesniuoju asistentu, vėliau moksliniu asistentu ir pabaigoje vyresniuoju moksliniu bendradarbiu.

Pradėjęs dirbti fakultete pradžioje tęsė jau pradėtus darbus juos užbaigdamas, užbaigęs informacijos įvedimo iš blankų sistemą, dalyvavo Lietuvos matematikų draugijos XXVII konferencijoje skaitydamas apie šią sistemą pranešimą.[11] Toliau dalyvavo matematikos fakulteto studentų mokslinėse konferencijose tik dabar kaip vertinimo komisijos narys.[12]

Dirbdamas universitete su kolegomis sukūrė galvaninių linijų automatizuoto projektavimo sistemą (SyntheCAD). Sistema SyntheCAD kūrimui, sprendžiant jos kūrimo organizacinius klausimus vadovavo Vytautas Čyras, o idėjiniu vadu ir pagrindiniu sistemos programuotoju buvo Vitas, nors nebūdamas mokslų kandidatu formaliai negalėjo vadovauti studentų diplominiams darbams. Sistemos poreikiai bei reikalavimai buvo pradėti analizuoti 1986 m. Šią analizę Vitas atliko kartu su Vytautu Čyru.

Pirmą kartą šio darbo projektas buvo pristatytas plačiajai mokslininkų visuomenei 1987 m. liepos mėn. vykusioje Lietuvos matematikų draugijos XXVIII konferencijoje.[13] Išklausę pranešimą ir detaliau susipažinę su planuojamomis atlikti užduotimis, kurios numatomos kuriant galvaninių linijų automatizuoto projektavimo sistemą, konferencijos dalyviai tame tarpe ir matematikos fakulteto informatikos katedros kolegos tiesiogiai nedirbę prie šio projekto kėlė abejones dėl tokio projekto įgyvendinimo sėkmingumo, įvardino kad didžiausia problema gali būti, kad jei ir pavyks tokį projektą realizuoti, tai paprasčiausia joks tuo metu egzistuojantis kompiuteris dėl savo resursų: operatyvinės ir diskų erdvės trūkumo bei procesorių greičio su šiuo uždaviniu nesusidoros. Todėl siūlė iš viso šio uždavinio sprendimo atsisakyti arba apsiriboti tiktai teoriniais samprotavimais, kaip būtų jei būtų tokie galingi kompiuteriai, kurie turėtų neribotą atminti ir būtų šimtus kartų greitesni nei tuomet egzistuojantys.

Uždavinio sprendimo nebuvo atsisakyta, jis buvo nagrinėjamas toliau. Į šio klausimo uždavinių nagrinėjama jo įvairių klausimų ratą buvo palaipsniui įtraukti studentai rašantys kursinius ir diplominius darbus. Apibendrinant išnagrinėtus klausimus ir įžvelgiant jo tolimesnio vystymo perspektyvas 1989 m. birželio mėn. šis klausimas iš naujo buvo pristatytas Lietuvos matematikų draugijos XXX konferencijoje.[14] Praktiškai pranešime buvo pristatytas pagrindinis didelių projektų įgyvendinimo principas, kurį Vitas trumpai kartais įvardindavo "skaidyk ir valdyk".

Pradėjus šios sistemos kūrimo darbus 1986 m. pamažu į sistemos kūrimo darbus buvo įtraukta studentė Kristina Lapin (Moroz)[15][16], kuri 1988 m. baigė Matematikos fakultetą ir jame pasiliko dirbti, bei studentai Raimundas Baracevičius[17][18] bei Maratas Žilinskas[19][18], kurie 1990 m. baigę Matematikos fakultetą jame pasiliko dirbti ir tęsė sistemos kūrimo darbus. Apie 1988 m. komanda papildė studentė Diana Sidarkevičiūtė[20][21] baigusi Matematikos fakultetą 1991 m. 1987 m. XXXIX studentų mokslinėje konferencijoje apie šios sistemos kūrimo darbus net keli Vito ir Vytauto Čyro studentai skaitė pranešimus.[22][23][24][25][26][27][28][29][30]

Šios sistemos sukūrimo klausimus savo diplominiuose darbuose taip pat nagrinėjo Nina Rozovskaja[31][32], Aleksandras Krasilščikovas[33][32] bei Saulius Vosylius[34][32], baigę Matematikos fakultetą 1987 m., Linas Laibinis[35][36], Gintaras Paltanavičius[37][36], Rimvydas Rukšėnas[38][36] bei Regina Garpuškinienė[39][36], baigę Matematikos fakultetą 1989 m., Rimvydas Buchas[40][18] bei Arnas Mockevičius[41][18], baigę Matematikos fakultetą 1990 m., Inga Čiplytė[42][21], baigusi Matematikos fakultetą 1991 m., Živilė Povilaitienė[43][44], Gytis Daračiūnas[45][44], Jevgenijus Gukovas[46][44], Gintautas Remeika[47][44] bei Rita Rutkauskaitė[48][44], baigę Matematikos fakultetą 1992 m., Michailas Gracas[49][50], Marius Plauška[51][50], Darius Skrebė[52][50], Sergej Šablovskij[53][50] bei Gintaras Škutas[54][50], baigę Matematikos fakultetą 1993 m.

Sistemos SyntheCAD sukūrimui buvo sukurta dirbtinio intelekto į grafiką orientuota grafinio kodavimo kalba GCL, jos kompiliatorius į pseudo kodą artimą asembleriui, šio pseudokodo interpretatorių, kartu su dinaminiu operatyvinės atminties kešavimu, panaudojant diskų atmintį, kas leido programiškai operatyviai apdoroti tais laikais milžinišką informacijos kiekį iki 20 MB, nors kompiuteriai apdorojantys tą informaciją ir teturėjo tik 128 KB operatyvinės atminties. Galutiniam sistemos pagalba suprojektuotų galvaninių linijų projektinės dokumentacijos-brėžinių išvedimui sistema SyntheCAD buvo integruota su AutoCAD, panaudojant aplikacijų programavimo sąsają AutoLISP.

Galvaninių linijų automatizuoto projektavimo sistemos (SyntheCAD) pirmoji versija buvo įdiegta 1990 m. Vilniaus eksperimentiniame galvaninių linijų projektavimo ir bandymų institute LITA. Šiame institute sistema SyntheCAD buvo paleista ant Lietuvos gamybinio susivienijimo SIGMA sukurtos ir pagamintos skaičiavimo mašinos СМ-1700. 1991 m. apie jau įdiegtą sistemą ir tolimesnę jos vystymą buvo kalbama Lietuvos matematikų draugijos XXXII konferencijoje.[55][56][57][58][59][60][61][62][63][64] Įdiegtą sistemą taip pat teko pristatyti IV sąjunginėje konferencijoje "Sudėtingos grafinės informacijos apdorojimo metodai ir primonės", kuri vyko 1991 m. rugsėjo mėn. Žemutiniame Naugarde.[65][66]

Antroji SyntheCAD sistemos versija buvo įdiegta 1992 m. gegužės mėn. Jaroslavlio galvaninių linijų projektavimo institute, panaudojant IBM AT personalinį kompiuterį, turintį Intel 80286 procesorių. Taigi sistema SyntheCAD buvo sukurt taip, kad galėjo dirbti skirtingas architektūras turinčiuose kompiuteriuose. Sistemos branduolio kūrimui buvo panaudota C, todėl tebuvo keliamas reikalavimas, kad kompiuteris turėtų C kalbos transliatorių. Kelių metų darbas buvo pristatytas ir apibendrintas Redioelektronikos aparatūros automatizuoto projektavimo konferencijoje APK'92, Kaunas, vykusioje 1992 m. birželio 1-4 dienomis.[67]

1992 m. balandžio mėn. sistemos SyntheCAD kūrėjų grupė Vitas, Raimundas ir Maratas gavo pasiūlymą pereiti dirbti į Lietuvos banko atsiskaitymų centrą. Šiuo pasiūlymu Raimundas ir Maratas pasinaudojo iš karto, o Vitas liko užbaigti sistemos SyntheCAD kūrimo, programavimo bei derinimo darbus ir perėjo dirbti į Lietuvos banko atsiskaitymų centrą tiktai po to kai sistema buvo sėkmingai įdiegta Jaroslavlio galvaninių linijų projektavimo institute ir pradėta eksploatuoti. Vitui Povilaičiui perėjus dirbti į Lietuvos banko atsiskaitymų centrą sistemos SyntheCAD kelta tematika jam dalyvaujant toliau buvo vystoma iki 1993 m. vasaros, o vėliau ta tema buvo nutraukta.

Lietuvos banke

Nuo 1992 m. gegužės 14 d. jis perėjo dirbti į Lietuvos banko atsiskaitymų centrą projekto vadovu ir vienu iš pagrindinių programuotojų 1993 m. balandžio 1 d. Vitas kartu su kolegomis sukūrė ir paleido Lietuvos tarpbankinių atsiskaitymų sistemą TARPBANK.

Nuo 2000 m. V. Povilaitis kaip projekto architektas su kolegomis kūrė ir 2004 m. sausio 19 d. įdiegė Lietuvos integruota tarpbankinių atsiskaitymų sistemą (LITAS). 2007 m. sausio 29 d. šią sistemą pertvarkė į Realaus laiko atskirųjų atsiskaitymų litais sistemą LITAS-RLS ir Nustatyto laiko mažmeninių mokėjimų litais sistemą LITAS-MMS. Kartu buvo sukurta Apsikeitimo elektroniniais dokumentais sistema (LITAS), kuria naudoja ne tik mokėjimo sistemos, bet ir kitos Lietuvos banke sukurtos sistemos.

Vitui vadovaujant 2015 m. sausio 1 d. Realaus laiko atskirųjų atsiskaitymų litais sistema LITAS-RLS ir Nustatyto laiko mažmeninių mokėjimų litais sistema LITAS-MMS buvo sujungtos ir pertvarkytos į Mažmeninių mokėjimų eurais sistemą (EURAS-MMS).

Vitui vadovaujant 2015 m. gruodžio 8 d. Mažmeninių mokėjimų eurais sistemą (EURAS-MMS) buvo praplėsta sukurta realaus laiko mažmeninių mokėjimų sistema SEPA-MMS, kuri vykdo tarp sistemos dalyvių mažmeninius kredito mokėjimus realiu laiku ir turi sąsają su visos Europos bankais, atliekant mokėjimus nustatytais STEP2 sistemoje kliringo momentais.[68]

Visuomeninė veikla

2007 m. gegužės 17 d. Vitas Povilaitis pradėjo talkinti kuriant Lietuviškąją Vikipediją[69].

2010 m. sausio 21 d. kartu su Algirdu Vilku įkūrė Gyvosios gamtos enciklopediją[70]

2012 m. balandžio 25 d. kartu su iniciatyvine grupe įkūrė Enciklopediją Lietuvai ir pasauliui.

Šaltiniai

  1. А.Г.Бобров, В.Н.Думов, В.И.Кастерин. Клавишные вычислительные машины: Конструкция и техническое обслуживание. Учебник для техникумов. М. Статистика, 1978. 456 ст.
  2. Феликс (арифмометр). Rusų vikipedija.
  3. Vitas Povilaitis. „Paskal transliatorius mašinai M-5100“. Mokslinis vadovas techn. m. kand. Gintautas Grigas. Matematikos fakulteto XXXIV studentų mokslinės draugijos konferencijos programa. 1982.IV.7-8. Vilnius, 1982.
  4. Vitas Povilaitis. „Pascal’io kalbos interpretatorius mašinai M5000“. Koordinaciniame pasitarimo „Programinė ESM įranga“ kvietimas – programa. Akademiko S. Vavilovo prietaisų pramonės mokslinės techninės draugijos Lietuvos respublikinė valdyba. Lietuvos TSR mokslų akademijos matematikos ir informatikos institutas. Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institutas. Vilniaus gamybinis susivienijimas „SIGMA“. Liaudies ūkio planavimo ir ekonomikos mokslinio tyrimo institutas. Lietuvos mokslinės techninės informacijos ir techninės ekonominės analizės mokslinio tyrimo institutas. Lietuvos TSR liaudies ūkio specialistų tobulinimosi institutas. Lietuvos TSR finansų ministerijos informacinis skaičiavimo centras. MTD RT technikos namai. Molėtai, 1983.
  5. Viktoras Dagys. Programuotojų pasitarimas. „Tarybinis studentas“. 1983 m. rugsėjo 9 d. penktadienis. Nr. 25.
  6. Vitas Povilaitis. „Blankų informacijos įvedimo sistema“. XXXVII studentų mokslinės draugijos konferencijos programa. Matematikos falultetas. Vilniaus valstybinis universitetas. Vilnius 1985. balandžio 10 d.
  7. Vitas Povilaitis. „Sintaksiškai valdomas redaktorius“. XXXVII studentų mokslinės draugijos konferencijos programa. Matematikos falultetas. Vilniaus valstybinis universitetas. Vilnius 1985. balandžio 10 d.
  8. Vitas Povilaitis. Sintaksiškai valdomas redaktorius. Lietuvos matematikų draugijos dvidešimnt šeštosios konferencijos programa-kvietimas. 1985 m. birželio 13-14 d. Vilnius, 1985. Lietuvos TSR aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerija. Lietuvos matematikų draugija. Vilniaus universitetas. Vilniaus valstybinis pedagoginis institutas.
  9. В. Повилаитис. Синтаксически управляемий редактор. Тезисы докладов. XXVI конференция Литовского математического общества. Вильнюс, 13-14 июня 1985 г. Институт математики и кибернетики АН Литовской ССР. Вильнюсский государственный педогогический институт. Литоское математическое общество. 1985. 320 ст. – 208 ст.
  10. VU MIF 1985 metų absolventai. Duomenis apie absolventus jų diplominius darbus bei mokslinius vadovus surinko Vita Verikaitė.
  11. Vitas Povilaitis. Informacijos įvedimo iš blankų sistema. Lietuvos matematikų draugijos XXVII konferencijos programa - kvietimas. Kaunas, 1986 m. birželio 26-27 d. Lietuvos matematikų draugija. Vilniaus valstybinis universitetas. Lietuvos žemės ūkio akademija. Vilius, 1986.
  12. XXXIX studentų mokslinės konferencijos programa. Matematikos fakultetas. Lietuvos TSR aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerija. Vilniaus valstybinis universitetas. Vilnius, 1987.
  13. В. Повилаитис. Автоматизированная система проектирования трубопроводной части линий галванизации. Тезисы докладов. XXVIII конференция Литовского математического общества. Вильнюс, 22-23 июня 1987 г. Институт математики и кибернетики АН Литовской ССР. Вильнюсский государственный университет. Литоское математическое общество. 1987. 402 ст. - 287 ст.
  14. Vitas Povilaitis. GL APS posistestemės E4 ypatybės. Pranešimų tezės. Vilnius, 1989 m. birželio 22-23 d. Lietuvos matematikos draugijos XXX konferencija. Lietuvos matematikų draugija, LTSR MA Matematikos ir kibernetikos institutas. Vilniaus inžinerinis statybos institutas. 1989. 334 psl. - 234 psl.
  15. Kristina Moroz. Diplominis darbas „Galvaninės linijos elektrinės schemos E7 automatizuotas projektavimas“. Mokslinis darbo vadovas Vitas Povilaitis, 1988 m.
  16. VU MIF 1988 metų absolventai. Duomenis apie absolventus jų diplominius darbus bei mokslinius vadovus surinko Vita Verikaitė.
  17. Raimundas Baracevičius. Diplominis darbas „GCL transliatorius“. Mokslinis darbo vadovas Vytautas Čyras, 1990 m.
  18. 18,0 18,1 18,2 18,3 VU MIF 1990 metų absolventai. Duomenis apie absolventus jų diplominius darbus bei mokslinius vadovus surinko Vita Verikaitė.
  19. Maratas Žilinskas. Diplominis darbas „Grafinės informacijos pavaizdavimas automatizuoto projektavimo sistemose“. Mokslinis darbo vadovas Vytautas Čyras, 1990 m.
  20. Diana Sidarkevičiūtė. Diplominis darbas „Sistemos SYNTHE CAD darbo apžvalga“. Mokslinis darbo vadovas Vytautas Čyras, 1991 m.
  21. 21,0 21,1 VU MIF 1991 metų absolventai. Duomenis apie absolventus jų diplominius darbus bei mokslinius vadovus surinko Vita Verikaitė.
  22. M. Banaitis, A. Ketlėrius. Galvaninės linijos karkaso projektavimas. XXXIX studentų mokslinės konferencijos programa. Mokslinis vadovas Vytautas Čyras. Matematikos fakultetas. Lietuvos TSR aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerija. Vilniaus valstybinis universitetas. Vilnius, 1987.
  23. Raimundas Baracevičius. Galvaninės linijos vamzdyno projektavimas. XXXIX studentų mokslinės konferencijos programa. Mokslinis vadovas Vytautas Čyras. Matematikos fakultetas. Lietuvos TSR aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerija. Vilniaus valstybinis universitetas. Vilnius, 1987.
  24. A. Krasilčikovas. Galvaninės linijos valdymo sistemos junginių projektavimas. XXXIX studentų mokslinės konferencijos programa. Mokslinis vadovas Vitas Povilaitis. Matematikos fakultetas. Lietuvos TSR aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerija. Vilniaus valstybinis universitetas. Vilnius, 1987.
  25. Linas Laibinis. Galvaninės linijos temperatūros matavimo prietaisų jungimo projektavimas. XXXIX studentų mokslinės konferencijos programa. Mokslinis vadovas Vytautas Čyras. Matematikos fakultetas. Lietuvos TSR aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerija. Vilniaus valstybinis universitetas. Vilnius, 1987.
  26. A. Mickevičius, Arnas Mockevičius. Galvaninių linijų elektrinės projektavimo automatizavimo sistemos valdančioji programa. XXXIX studentų mokslinės konferencijos programa. Mokslinis vadovas Vytautas Čyras. Matematikos fakultetas. Lietuvos TSR aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerija. Vilniaus valstybinis universitetas. Vilnius, 1987.
  27. Kristina Moroz. Galvaninės linijos elektrinės dalies išsidėstymo schemos projektavimas ir braižymas. Mokslinis vadovas Vytautas Čyras. Matematikos fakultetas. Lietuvos TSR aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerija. Vilniaus valstybinis universitetas. Vilnius, 1987.
  28. Gintaras Paltanavičius. Galvaninės linijos bendrosios mechaninės dalies projektavimas. XXXIX studentų mokslinės konferencijos programa. Mokslinis vadovas Vitas Povilaitis. Matematikos fakultetas. Lietuvos TSR aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerija. Vilniaus valstybinis universitetas. Vilnius, 1987.
  29. Rimvydas Rukšėnas. Galvaninės linijos ventilių jungimas su valdančiąja sistema. Mokslinis vadovas Vytautas Čyras. Matematikos fakultetas. Lietuvos TSR aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerija. Vilniaus valstybinis universitetas. Vilnius, 1987.
  30. Saulius Vosylius. Galvaninės linijos ventilių trasavimas. Mokslinis vadovas Vytautas Čyras. Matematikos fakultetas. Lietuvos TSR aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerija. Vilniaus valstybinis universitetas. Vilnius, 1987.
  31. Nina Rozovskaja. Diplominis darbas „Galvaninių linijų montavimo dokumentacijos rengimas mašininės grafikos priemonėmis“. Mokslinis darbo vadovas Vytautas Čyras, 1987 m.
  32. 32,0 32,1 32,2 VU MIF 1987 metų absolventai. Duomenis apie absolventus jų diplominius darbus bei mokslinius vadovus surinko Vita Verikaitė.
  33. Aleksandras Krasilščikovas. Diplominis darbas „Automatizuotas prietaisų jungimo prie galvaninės linijos projektavimas“. Mokslinis darbo vadovas Vitas Povilaitis, 1987 m.
  34. Saulius Vosylius. Diplominis darbas „Galvaninės linijos ventilių trasavimas“. Mokslinis darbo vadovas Vytautas Čyras, 1987 m.
  35. Linas Laibinis. Diplominis darbas „Kintamų grafinių elementų sintezė ir braižymas galvaninių linijų projektavimo automatizavimo sistemoje“. Mokslinis darbo vadovas Vitas Povilaitis, 1989 m.
  36. 36,0 36,1 36,2 36,3 VU MIF 1989 metų absolventai. Duomenis apie absolventus jų diplominius darbus bei mokslinius vadovus surinko Vita Verikaitė.
  37. Gintaras Paltanavičius. Diplominis darbas „Grafinių elementų bibliotekos kūrimo priemonės“. Mokslinis darbo vadovas Vitas Povilaitis, 1989 m.
  38. Rimvydas Rukšėnas. Diplominis darbas „Grafinių elementų sintezė, dėstymas ir jungimas galvaninių linijų projektavimo automatizavimo sistemoje“. Mokslinis darbo vadovas Vytautas Čyras, 1989 m.
  39. Regina Garpuškinienė. Diplominis darbas „Galvaninių linijų karkaso projektavimo automatizavimo sistema“. Mokslinis darbo vadovas Vytautas Čyras, 1989 m.
  40. Rimvydas Buchas. Diplominis darbas „Galvaninės linijos elementų bazės ir jos braižymo programų sukūrimas grafinio paketo MAPC aplinkoje“. Mokslinis darbo vadovas Vitas Povilaitis, 1990 m.
  41. Arnas Mockevičius. Diplominis darbas „Projektavimo sistemos MAPC įsisavinimas“. Mokslinis darbo vadovas Vitas Povilaitis, 1990 m.
  42. Inga Čiplytė. Diplominis darbas „Galvaninės linijos elektrinės dalies brėžinių projektavimas sistemoje SYNTHE CAD“. Mokslinis darbo vadovas Vytautas Čyras, 1991 m.
  43. Živilė Povilaitienė. Diplominis darbas „Galvaninių linijų montažo brėžinio išleidimo automatizavimas“. Mokslinis darbo vadovas Vytautas Čyras, 1992 m.
  44. 44,0 44,1 44,2 44,3 44,4 VU MIF 1992 metų absolventai. Duomenis apie absolventus jų diplominius darbus bei mokslinius vadovus surinko Vita Verikaitė.
  45. Gytis Daračiūnas. Diplominis darbas „Algoritmas ir programa prietaisui SIB staklių darbinio mechanizmo padėčiai surasti“. Mokslinis darbo vadovas Vitas Povilaitis, 1992 m.
  46. Jevgenijus Gukovas. Diplominis darbas „Tekstinio redaktoriaus programinės funkcijos“. Mokslinis darbo vadovas Vitas Povilaitis, 1992 m.
  47. Gintautas Remeika. Diplominis darbas „Tekstinio redaktoriaus programinės funkcijos“. Mokslinis darbo vadovas Vitas Povilaitis, 1992 m.
  48. Rita Rutkauskaitė. Diplominis darbas „„Help“ posistemė galvaninių linijų brėžinių sintezės sistemoje“. Mokslinis darbo vadovas Vitas Povilaitis, 1992 m.
  49. Michailas Gracas. Diplominis darbas „Objektiškai orientuoto metodo taikymas sistemų konfigūravimo užduoties sprendimui“. Mokslinis darbo vadovas Vitas Povilaitis, 1993 m.
  50. 50,0 50,1 50,2 50,3 50,4 VU MIF 1993 metų absolventai. Duomenis apie absolventus jų diplominius darbus bei mokslinius vadovus surinko Vita Verikaitė.
  51. Marius Plauška. Diplominis darbas „Automatinio brėžinių konfigūravimo sistemos informacinė posistemė“. Mokslinis darbo vadovas Vytautas Čyras, 1993 m.
  52. Darius Skrebė. Diplominis darbas „Lazerinio spausdintuvo valdymo kalbos PCL taikymas spausdinamos informacijos performavimui“. Mokslinis darbo vadovas Vytautas Čyras, 1993 m.
  53. Sergej Šablovskij. Diplominis darbas „Vaizdo dekompresijos pagal Korobovo gardelę algoritmas ir programos realizavimas“. Mokslinis darbo vadovas Vytautas Čyras, 1993 m.
  54. Gintaras Škutas. Diplominis darbas „Pradinio vidinio pavaizdavimo modelio formavimas automatizuoto brėžinių paruošimo sistemoje“. Mokslinis darbo vadovas Vytautas Čyras, 1993 m.
  55. Raimundas Baracevičius. Schemų projektavimo kalba GCL. Lietuvos matematikų draugijos XXXII konferencijos programa. (1991 m. gegužės 27-28 d) Lietuvos matematikų draugija. Lietuvos MA matematikos ir informatikos institutas. Vilnius, 1991.
  56. Vitas Povilaitis. Automatinės schemų sintezės programinė sistema SyntheCAD. Lietuvos matematikų draugijos XXXII konferencijos programa. (1991 m. gegužės 27-28 d) Lietuvos matematikų draugija. Lietuvos MA matematikos ir informatikos institutas. Vilnius, 1991.
  57. Vytautas Čyras. Automatinė schemų sintezė pagrįsta žiniomis, surinkimas, konfigūracijos nustatymas, planavimas (SyntheCAD). Lietuvos matematikų draugijos XXXII konferencijos programa. (1991 m. gegužės 27-28 d) Lietuvos matematikų draugija. Lietuvos MA matematikos ir informatikos institutas. Vilnius, 1991.
  58. Maratas Žilinskas. Duomenų ir žinių pavaizdavimas projektavimo sistemoje naudojantis sistema SyntheCAD. Lietuvos matematikų draugijos XXXII konferencijos programa. (1991 m. gegužės 27-28 d) Lietuvos matematikų draugija. Lietuvos MA matematikos ir informatikos institutas. Vilnius, 1991.
  59. Diana Sidarkevičiūtė. Galvaninės linijos automatizuoto projektavimo sistemos sisteminio operatoriaus darbo apžvalga. Lietuvos matematikų draugijos XXXII konferencijos programa. (1991 m. gegužės 27-28 d) Lietuvos matematikų draugija. Lietuvos MA matematikos ir informatikos institutas. Vilnius, 1991.
  60. Raimundas Baracevičius. Schemų projektavimo kalba GCL. Lietuvos matematikų draugijos XXXII konferencija. Vilnius, 1991 m. gegužės mėn. Pranešimų tezės. Lietuvos matematikų draugija. Lietuvos MA matematikos ir informatikos institutas. Vilnius, 1991. 242 psl. - 114-115 psl.
  61. Vitas Povilaitis. Automatinės schemų sintezės programinė sistema SyntheCAD. Lietuvos matematikų draugijos XXXII konferencija. Vilnius, 1991 m. gegužės mėn. Pranešimų tezės. Lietuvos matematikų draugija. Lietuvos MA matematikos ir informatikos institutas. Vilnius, 1991. 242 psl. - 132-133 psl.
  62. Vytautas Čyras. Automatinė schemų sintezė pagrįsta žiniomis, surinkimas, konfigūracijos nustatymas, planavimas (SyntheCAD). Lietuvos matematikų draugijos XXXII konferencija. Vilnius, 1991 m. gegužės mėn. Pranešimų tezės. Lietuvos matematikų draugija. Lietuvos MA matematikos ir informatikos institutas. Vilnius, 1991. 242 psl. - 117-118 psl.
  63. Maratas Žilinskas. Duomenų ir žinių pavaizdavimas projektavimo sistemoje naudojantis sistema SyntheCAD. Lietuvos matematikų draugijos XXXII konferencija. Vilnius, 1991 m. gegužės mėn. Pranešimų tezės. Lietuvos matematikų draugija. Lietuvos MA matematikos ir informatikos institutas. Vilnius, 1991. 242 psl. - 145 psl.
  64. Diana Sidarkevičiūtė. Galvaninės linijos automatizuoto projektavimo sistemos sisteminio operatoriaus darbo apžvalga. Lietuvos matematikų draugijos XXXII konferencija. Vilnius, 1991 m. gegužės mėn. Pranešimų tezės. Lietuvos matematikų draugija. Lietuvos MA matematikos ir informatikos institutas. Vilnius, 1991. 242 psl. - 134-135 psl.
  65. Р. Барацявичюс, М. Жилинскас, К. Мороз, В. Повилайтис, Д. Сидаркевичюте, В. Чирас. Автоматический синтез схем (на примере галванических линий) на основе внутренней модели и представления знаний. IV всесоюзная конференция. Методы и средства обработки сложной графической информации. Пригласительный билет и программа. Нижний Новгоррод, 1991.
  66. Р. Барацявичюс, М. Жилинскас, К. Мороз, В. Повилайтис, Д. Сидаркевичюте, В. Чирас. Автоматический синтез схем (на примере галванических линий) на основе внутренней модели и представления знаний. Методы и средства обработки сложной графической информации. Тезисы докладов IV всесоюзной конференции. Нижний Новгоррод, 1991. 171 ст. - 113 ст.
  67. V. Čyras, V.Povilaitis, K. Moroz, R.Baracevičius, M. Žilinskas, D. Sidarkevičiūtė. The model-driven configuring and synthesis of diagrams. Aplication in CAD of electroplating lines. Design automation conference proceedings. Автоматизированное проектирование радиоэлектронной аппаратуры. Материалы конференции. Kaunas, 1-4 June 1992. 323 psl. - 126-136 psl.
  68. Permainos bankų mokėjimuose: apsidžiaugs mėgstantys greitį. Delfi.lt
  69. Lietuviškoji vikipedija
  70. Gyvosios gamtos enciklopedija

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: