Kviečiame visus registruotis, įsijungti, dalyvauti iniciatyvose ir paremti ELIP.

Vladas Jurgutis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Vladas Jurgutis
Vladas Jurgutis.jpg
Vladas Jurgutis, Kaunas, 1929 m.

Gimė 1885 m. lapkričio 5 d.
Rusija Joskaudai, Palangos valsčius, Gruobinios apskritis, Kuršo gubernija, Rusijos imperija
Mirė 1966 m. sausio 9 d. (80 m.)
Lietuva Vilnius
Lietuvos Respublikos Seimo atstovas

Veikla
Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas
Partija Lietuvos krikščionių demokratų partija

Alma mater Peterburgo dvasinė akademija
Miuncheno universitetas

Žinomas už lito įvedimą

Vikiteka Vladas JurgutisVikiteka
<--
  Visuotinė lietuvių enciklopedija  
-->
Auksinė moneta skirta 75 m. Lietuvos banko sukakčiai paminėti su V. Jurgučio portretu.
Paminklinė lenta Vilniuje, Didžioji g. 4

Vladas Jurgutis (1885 m. lapkričio 5 d. Joskaudai, Palangos valsčius, Gruobinios apskritis, Kuršo gubernija, Rusijos imperija – 1966 m. sausio 9 d. Vilnius. Palaidotas Palangos kapinėse) – kunigas, ateitininkų pradininkas, ekonomikos mokslų daktaras, profesorius, Lietuvos Banko organizatorius, neoficialiai laikomas lito „tėvu“. [1]

Turinys

Kilmė

Vladas Jurgutis gimė neturtingų miestiečių šeimoje, kurioje, be jo, augo dar keturi vaikai. Kad galėtų kaip nors išmaitinti nemažą šeimyną, tėvai netrukus persikėlė į už dešimties kilometrų esantį Joskaudų kaimą.

Išsilavinimas

Nors ir vargingai gyvendami, tėvai vis dėlto rado galimybę išleisti sūnų į mokslus Palangos progimnazijoje. Joje V. Jurgutis užsirekomendavo kaip itin gabus mokinys, tad mokytojai jam atkakliai siūlė neapsiriboti progimnazija. 1902 m. jis baigė Palangos progimnaziją.

Tačiau galimybės tęsti mokslus progimnaziją baigusiam neturtingos šeimos vaikui nebuvo itin didelės. Vienintelis realus pasirinkimas jam, buvo kunigų seminarija. „Kitais metais, neturėdamas lėšų tęsti gimnazijos kursą kitame mieste, bet trokšdamas mokslo, išlaikiau kvotimus į Kauno kunigų seminariją, kur visas laikymas palyginti mažai tekainavo“.

Tų dienų jo mokslo draugas, kunigas, rašytojas ir žurnalistas Mykolas Vaitkus vėliau jį prisiminė taip: „Ir juo toliau dienos į ateitį bėgo, juo ėmiau labiau įsitikinti Vlado įžymia vertybe, jo įvairiais žymiais gabumais; visa jam tvarkoj – protas, atmintis, vaizduotė, jausmas. Oi, tas jo protelis toks aiškus, subtiliai ir giliai rėžiantis, lakus teorijai, bet ir praktikoj skersai ir išilgai laisvai vaikštinėjąs, viskuo besidomįs, viską pastebįs, viską besistengiąs perprasti.“

1906 m. Vladas Jurgutis baigė Kauno Žemaičių kunigų seminariją.

Seminarijoje V. Jurgutis buvo tarp pačių gabiausių, tad jos vadovybė pasirūpino, kad mokslus jaunuolis galėtų tęsti Peterburgo dvasinėje akademijoje.

1909 m. žemaičių vyskupas Gintautas Cirtautas Kauno seminarijos bažnyčioje įšventino Vladą Jurgutį kunigu. Tačiau eiti ganytojo pareigų jis dar nepradėjo.

1910 m. teologijos magistro laipsniu jis baigė Petrapilio dvasinę akademiją ir rengėsi studijuoti toliau. Tačiau jo norai nesutapo su akademijos vyresnybės planais.

Tuomet V. Jurgutis gavo išties viliojantį pasiūlymą – su valdiška stipendija vykti studijuoti teisės į Romą. Baigus mokslus jam buvo garantuota kanonų teisės profesoriaus vieta akademijoje vietoj jį studijuoti rekomendavusio Igno Baltrušio. Visų nuostabai, V. Jurgutis tokio pasiūlymo atsisakė.

Vietoj Romos jis 1910 m. pasirinko Miuncheną, kuris, pasak vieno jo vėliau rašyto laiško, „viliojo garsiais mokytojais, nors vietoj stipendijos reikėjo tenkintis geradario kunigo P. Kuraičio pašalpomis“.

19101913 m. studijavo ekonomiką Miuncheno universiteto Valstybės ūkio fakultete.

Darbinė veikla

1913 m. vikaras Švėkšnoje, 19141915 m. Liepojoje. Artėjant pirmojo pasaulinio karo frontui pasitraukė į Rusiją, klebonavo Saratove ir Astrachanėje. Grįžęs į Lietuvą 1918 m. ėjo Žemaičių kunigų seminarijos prefekto pareigas, 19181922 m. seminarijos profesorius.

Visuomeninkas

Studijos dvasinėje akademijoje davė pradžią ir visuomeninei V. Jurgučio veiklai. Didžiausią įtaką tam, matyt, padarė dėstyti sociologijos į Peterburgą atvykęs Jurgis Matulaitis, kuris vėliau tapo Vilniaus arkivyskupu. Būtent J. Matulaitis skatino studentus imtis ne tik dvasinės, bet ir socialinės veiklos. Įkvėptas mėgstamo dėstytojo, V. Jurgutis ėmėsi iniciatyvos burti katalikiškos pakraipos inteligentus į ateitininkų organizaciją. „Sunku, bet būtina, o kas būtina, tai ir galima!“ – sakė jis M. Vaitkui, suabejojusiam tokio sumanymo sėkme.

1908 m. V. Jurgutis buvo vienas iš ateitininkų organizacijos įkūrėjų. Atvykęs į Kauną, V. Jurgutis drauge su kraštiečiu kunigu Jurgiu Galdiku, akademijos laikų mokslo draugais Pranu Kuraičiu ir M. Vaitkumi ėmė rengti organizacijos statuto projektą. Vėliau V. Jurgučiui prie kuriamojo darbo pavyko prikalbinti kunigą Mečislovą Reinį ir būsimą Nepriklausomybės Akto signatarą bei ministrą pirmininką Praną Dovydaitį. Tačiau toliau šioje organizacijoje pats V. Jurgutis liko nuošalyje – 1910-aisiais vykusiame pirmame ateitininkų suvažiavime jis nedalyvavo, nes tuo metu buvo išvykęs į užsienį.



Vienas Lietuvių krikščionių demokratų partijos veiklos atkūrimo iniciatorių, 19191921 m. LKDP Centro komiteto narys. Oficialiai kunigystės nemetė, tyliai iš jos pasitraukęs, toliau visą savo nepaprastą išmintį, darbštumą ir erudiciją pašventė pasaulietinei veiklai.

1920 m. gegužės 15 d. – 1922 m. lapkričio 13 d. Steigiamojo Seimo atstovas, išrinktas III (Raseinių) rinkimų apygardoje. Priklausė Krikščionių demokratų frakcijai. Finansų ir biudžeto komisijos vedėjas. 1920 m. gruodžio mėnesį dalyvavo Lietuvos derybose su Lenkija. VII Ernesto Galvanausko Ministrų kabinete nuo 1922 m. sausio 1 d iki 1922 m. rugsėjo 28 d. užsienio reikalų ministras. 1922 m. lapkričio 13 d. – 1922 m. gruodžio 1 d. Pirmojo Seimo atstovas. [2]

19221929 m. Lietuvos Banko valdytojas. 1926 m. vienas akcinės bendrovės „Lietuvos cukrus“ steigėjų. 1925 m. kunigystės atsisakė. Nuo 1925 m. dėstė Lietuvos universitete, ekstraordinarinis, ordinarinis profesorius. Be to, dėstė ekonomiką Aukštuosiuose Vytauto Didžiojo karininkų kursuose.

Nuo 1940 m. Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto profesorius, vėliau šio fakulteto dekanas. 1940 m. rugpjūčio mėn. NKVD užvedė Jurgučio bylą, o 1943 m. liepos 16 d. įrašyta, kad jo socialinė ir politinė padėtis yra antitarybinė.[3] 19411943 m. Lietuvos Mokslų Akademijos prezidentas. 1943 m. kartu su kitais 46 Lietuvos inteligentais už vokiečių valdžios politikos kritiką išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą. 1945 m. grįžo į Lietuvą, iki 1946 m. Vilniaus universiteto profesorius. [4]

Atminimo įamžinimas

1997 m. Vlado Jurgučio vardas suteiktas Palangos vidurinei mokyklai.

1997 m. Lietuvos bankas įsteigė Vlado Jurgučio vardo stipendiją [5] ir Vlado Jurgučio premiją, kuria siekiama skatinti mokslinę veiklą Lietuvos bankininkystės, finansų, pinigų ir makroekonominių tyrimų srityse.

Darbai

V. Jurgutis rašė veikalus pinigų politikos tematika. Pinigų esmę apibrėžė remdamasis jų funkcijomis. Kitaip negu Karlas Marksas, jis nepripažino pasaulinių pinigų funkcijos; kaip atskirą funkciją išskyrė tarpininkavimą kapitalų judėjimui. V. Jurgučio ekonomikos mokslų biblioteka buvo turtingiausia Lietuvoje.

Bibliografija

  • Finansų ir mokslo pagrindai, 1938 m.
  • Pinigai, 1938 m.
  • Bankai, 1940 m.

Literatūra

  • Jurgutis Vladas, Trumpos Steigiamojo Seimo narių biografijos su atvaizdais, Klaipėda, 1924, p. 26.
  • Jurgutis Vladas, Lietuvių enciklopedija, Boston, 1957, t. 10, p. 143–145.
  • Laumenskaitė E., Vladas Jurgutis, Vilnius, 1994.
  • Laukaitytė R, Jurgutis Vladas, Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922 metų) narių biografinis žodynas, sud. A. Ragauskas, M. Tamošaitis, Vilnius, 2006, p. 176–178.
  • Laukaitytė R, Jurgutis Vladas, Lietuvos Lietuvos Respublikos Seimų I (1922–1923), II (1923–1926), III (1926–1927), IV (1936–1940) narių biografinis žodynas, sud. Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis, Vilnius, 2007, p. 303.
  • Vladas Terleckas. Lietuvos bankininkai. Gyvenimų ir darbų pėdsakai 1918–1940. Vilnius, 2001, Lietuvos banko leidybos ir poligrafijos skyrius, 12-27 psl., ISBN 9986-651-27-1
  • Lietuvos bankas 1990–1995. Lietuvos bankas, Vilnius, 1995, 14-15 psl., ISBN 9986-651-01-8
  • https://www.lzinios.lt/lzinios/nacionalinisProjektas/legendos/257449

Nuorodos, šaltiniai

  1. Egidija Laumenskaitė. Vladas Jurgutis: didis ekonomistas ir mokytojas, Vilniaus vadybos aukštoji mokykla, 2008, p. 10;
  2. Žydrūnas Mačiukas. Steigiamojo Seimo atstovai. Seimas
  3. Lietuvos ypatingasis archyvas (LYA), ap. 45, b. 83, l.2 ir b. 2, l. 33
  4. Vladas Jurgutis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006, 831 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
  5. Lietuvos bankas: apie Vlado Jurgučio stipendiją
Postas
Prieš tai:
Naujas postas
Lietuvos banko vadovas
1922 m. rugsėjo 28 d. – 1929 m. spalio 31 d.
Po to:
Vladas Stašinskas

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: