Vladas Požela

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Vladas Požela
PoželaVladas.jpg

Gimė 1879 m. balandžio 9 d.
Rusija Steigviliuose, Žeimelio valsčius, Šiaulių apskritis, Rusijos imperija
Mirė 1960 m. rugsėjo 21 d. (81 m.)
Australija Adelaidėje, Australija

Tėvas Jonas Požela
Motina Elena Poželaitė
Vaikai

Izolda Poželaitė-Davis, Elena, Emilija

Lietuvos Respublikos Seimo atstovas

Veikla
teisininkas, advokatas, knygnešys, Lietuvos politinis veikėjas.
Partija Lietuvos socialdemokratų partija

Alma mater Maskvos universitetas

Vikiteka Vladas PoželaVikiteka

Vladas Požela (1879 m. balandžio 9 d. Steigviliuose, Žeimelio valsčius, Šiaulių apskritis – 1960 m. rugsėjo 21 d. Adelaidėje, Australija) – teisininkas, advokatas, knygnešys, politinis veikėjas.

Turinys

Kilmė ir šeima

Tėvai – Žeimelio valsčiaus Steigvilių kaimo ūkininkai Jonas Požela (apie 1843-1925) ir Elena Poželaitė (1851-1926).

Šeima - Žmona Enna Požela (vokietė), dukros – Izolda Poželaitė-Davis, Elena Kmitienė (1918-2007), Emilija Poželaitė.

Gyvenimo kelias

Mokslus pradėjo slaptoje kaimo mokykloje, 1890 m. įstojo į Mintaujos gimnaziją, joje besimokydamas 1894 m. įstojo į slaptą Kūdikėlio organizaciją, 18951896 m. jos pirmininkas. 1896 m. įsteigė slaptą Steigvilų knygyną, 1897 m. organizavo pasipriešinimą stačiatikių pamaldoms rusų kalba mokyklose. 1900 m. suimtas L. Vaineikio byloje, metus kalintas Liepojos kalėjime, po to metams ištremtas į Smolenskądraudžiamų lietuviškų raštų gabenimą.

1903 m. grįžo į Šiaulius ir dirbo Šiaulių ekonomijos Zubovų dvarų archyve, dalyvavo Medvilionių slaptų vakarų kuopelėje. 1903 m. kartu su V. Kapsuku, J. Šepečiu, J. Pakniu įkūrė „Draugo“ organizaciją, Tilžėje leido laikraštį „Draugas“.

1905 m. tapo Lietuvos socialdemokratų partijos nariu. 1905-07 m. revoliucijos dalyvis, sakė kalbas Smilgiuose, Pušalote, Žeimiuose, Žagarėje, šalino rusų administraciją. Didžiojo Vilniaus Seimo dalyvis, dar jam nesibaigus išvyko platinti Seime priimtų rezoliucijų.

1906 m. suorganizavo ginkluotą V. Kapsuko išlaisvinimą iš Suvalkų kalėjimo ligoninės, vėliau išlaisvino K. Jurgelionį iš Vilkaviškio kalėjimo. Tik 1908 m. žandarai jį surado tęsiantį studijas Tartu universitete, kai 1906 m. svetima pavarde įstojo į Tartu universiteto Teisės fakultetą. Policijai suėmus pašalintas.

1910 m. Vilniaus teismas už mitingų Rozalime, Smilgiuose, Naumiestyje ir Pušalote bei darbininkų ir valstiečių valdžios organizavimą, neįrodęs kitų kalčių, nuteisė jį 1 m. tvirtovės kalėjimo, kalėjo Kaune.

1913 m. bandė vėl sugrįžti į Tartu universitetą ir išlaikyti valstybinius egzaminus, tačiau Kauno gubernatorius nedavė leidimo. 19141917 m. baigė Maskvos universitetą.

1916 m. Rusijos socialdemokratų darbininkų partijos Petrogrado komiteto narys nuo LSDP Lietuvių rajono. 1916 m. vienas iš „Grūdo“ draugijos steigėjų, iki 1918 m. balandžio mėn. jos vadovybės narys.

1917 m. advokatavo Maskvoje, tapo prisiekusiuoju advokatu, dalyvavo revoliuciniuose įvykiuose, buvo sužeistas. 1919 m. sausio mėn. savo draugo V. Kapsuko paskirtas Lietuvos laikinosios revoliucinės darbininkų ir valstiečių vyriausybės reikalų vedėju, tačiau greitai nusivylė šia draugyste ir kartu su V. Bielskiu pasitraukė į Kauną, kur dirbo prisiekusiuoju advokatu, o netrukus Šiauliuose kartu su K. Bieliniu, Z. Lukauskaite ir R. Skipičiu ėmėsi organizuoti partizanų būrius kovai su bermontininkais. Tais pačiais metais įstojo į Lietuvos Šaulių sąjungą.

1920 m. gegužės 15 d. – 1922 m. lapkričio 13 d. Steigiamojo Seimo atstovas, išrinktas V (Panevėžio) rinkimų apygardoje. Priklausė LSDP frakcijai. 1922 m. lapkričio 13 d. – 1923 m. kovo 13 d. Pirmojo Seimo atstovas. Nuo 1926 m. birželio 15 d. iki gruodžio 17 d. LSDP ir valstiečių liaudininkų koalicinio XIII Mykolo Sleževičiaus Ministrų kabinete – vidaus reikalų ministras.

Po 1926 m. valstybės perversmo atsidėjo advokato darbui. 19321941 m. „Pienocentro“ ir Tarptautinio banko juriskonsultas, 1940 m. Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas.

Advokato Vlado Poželos šeima, apie 1935 m. Nuotraukoje: Vladas Požela, jo žmona Enny, dukros Izolda, Elena ir Emilija. Emilija Poželaitė mirė jauno amžiaus (Lietuvoje)

1941 m. kovo 3 d. emigravo į Vokietiją, 1949 m. gegužės mėn. į Australiją, kur tęsė profesinę veiklą. Parašė atsiminimų. Mirė 1960 m. rugsėjo 21 d. Adelaidėje, Australijoje.

Spaudos veikla

Nuo 1901 m. bendradarbiavo draudžiamoje lietuviškoje spaudoje: leidiniuose „Darbininkų balsas“, „Draugas“, 19041905 m. leidinių „Naujienos“, „Ūkininkas“, „Varpas“ vienas iš redaktorių Tilžėje. Vėliau rašė į laikraščius „Naujoji Gadynė“, „Skardas“, „Žarija“, „Vilnis“, „Tiesa“, „Skardas“, „Socialdemokratas“ ir kt. 1913 m. laikraščio „Vilnis“steigėjas Rygoje , 1917 m. laikraščio Tiesa laikinasis redaktorius Petrapilyje. [1]

Literatūra

  • Požėla Vladas, Trumpos Steigiamojo Seimo narių biografijos su atvaizdais, Klaipėda, 1924, p. 44.
  • Požėla Vladas, Lietuvių enciklopedija, Boston, 1960, t. 22, p. 385–386.
  • Mitrulevičius G., Požėla Vladas, Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922 metų) narių biografinis žodynas, sud. A. Ragauskas, M. Tamošaitis, Vilnius, 2006, p. 277–280.
  • Mitrulevičius G., Požėla Vladas, Lietuvos Respublikos Seimų I (1922–1923), II (1923–1926), III (1926–1927), IV (1936–1940) narių biografinis žodynas, sud. Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis, Vilnius, 2007, p. 411.

Nuorodos, šaltiniai

  1. Žurnalistikos enciklopedija. - Vilnius: Pradai, 1997. - 397 psl.

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: