Vokietijos lietuvių bendruomenė

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Vokietijos lietuvių bendruomenė
Įkurta 1946 m. ... d.
Vadovai Alfredas Hermanas
Būstinė Lampertheim-Hüttenfeld
Adresas Litauische Gemeinschaft e.V., Lorscher Str. 1, D-68623 Lampertheim-Hüttenfeld
Tinklalapis vlbe.org
El. paštas info@vlbe.org
Telefonas +49 6256-859.818

Turinys

Vokietijos lietuviai enciklopediškai

Vokietijos lietuvių bendruomenė

Vokietijos lietuvių bendruomenė (VLB, vok. Litauische Volksgemeinschaft in der Bundesrepublik Deutschland e. V.) – Vokietijoje veikianti lietuvių visuomeninė organizacija, vienijanti lietuvius, gyvenančius Vokietijoje, juridiškai įregistruota Vokietijos registre kaip ne pelno siekianti organizacija.

Vokietijos lietuvių bendruomenė yra Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) dalis.

Tikslai, uždaviniai, funkcijos

VLB siekia burti bendriems užmojams ir bendravimui tarpusavyje po visą Vokietiją pasklidusius lietuvius, išlaikyti tautiškumą, skatinti lietuvių kalbos vartojimą ir jos mokymąsi, puoselėti lietuvišką auklėjimą bei lavinimąsi, nepamiršti tėvynės tradicijų, steigti ir išlaikyti lietuvių chorus bei liaudies šokių grupes, bibliotekas, tėviškės muziejų, kultūros institutą ir savo spaudą, ruošti studijų dienas, parodas ir kitus kultūros renginius vietos, krašto ir visos Vokietijos mastu.

VLB siekia atstovauti Vokietijos lietuvių kultūriniams, teisiniams ir socialiniams reikalams viešose ir privačiose įstaigose, rūpinasi pagalba tautiečiais, skatina lietuvių-vokiečių bendradarbiavimą kultūrinėje srityje, skleidžia žinias apie Lietuvą ir jos kultūrą.

Narystė

VLB nariais gali būti bet kurios tautybės ir pilietybės asmenys, sulaukę 18 metų amžiaus, kurie pripažįsta Lietuvos tautinį identitetą (tapatumą), puoselėja lietuvių kalbą, dalyvauja bendruomenės veikloje ir sutinka su VLB įstatų tikslais.

Veiklos sritys ir kryptys

VLB veikla vyksta pagal 1952 m. rugsėjo 3 d. patvirtintą ir 2010 m. spalio 22 d. pakoreguotą Statutą >> VLB STATUTAS

Veiklos organizavimas

  • Lituanistinės mokyklos
  • Bibliotekos
  • Lietuviškų švenčių ir įvykių minėjimas
  • Lietuviškos kultūros populiarinimas (koncertai, parodos ir renginiai)
  • Sporto organizavimas

Leidiniai

  • ...

Pagrindiniai VLB darbai

  • Bendruomenės būrimas
  • Informacijos sklaida
  • Lietuviški proginiai renginiai
  • Kultūrinė veikla
  • Sportinė veikla
  • Ryšių su LT ir JK organizacijomis palaikymas
  • Socialinė parama

Organizacinė sandara ir valdymas

VLB valdymo organai yra:
- Konferencija
- Taryba, sudaryta iš 15 narių, renkama 3 m. kadencijai
- Valdyba, sudaryta iš 6 narių
- Pirmininkas, ren­ka­mas 1 m. ka­den­ci­jai.

Būstinė (vok. Bundesgeschäftsstelle) – Litauische Gemeinschaft e.V., Lorscher Str. 1, D-68623 Lampertheim-Hüttenfeld

VLB yra valdomas „Fondas Vasario 16-osios gimnazijai“ remti (2008 m. Vasario 16-osios gimnaziją parėmė 6 822 eurų suma).

VLB 2008 m. pajamų ir išlaidų apyskaita – 58 494,86 eurų, 2009 m. – 51 000 eurų.

Apylinkės

2016 m. veikė 19 apylinkių:

Veiklos istorija

1946 m. susikūrė Lietuvių Tremtinių Bendruomenė (LTB), vienijusi lietuvių emigrantus, pabėgėlius, kai Antrajam pasauliniam karui artėjant į pabaigą, lietuviai traukėsi į Vakarus, tikėdamiesi, kad išvykę pabus kelias savaites ar kelis mėnesius. Dauguma pasitraukusių lietuvių atsidūrė Vokietijoje. Čia jie pateko į DP (displaced persons – „išvietintieji“ asmenys) stovyklas, kur gyvenimas buvo nelengvas, o ateities perspektyvos neaiškios. Neišsipildžius viltims grįžti į Lietuvą po karo, buvo priversti toliau gyventi svetur. 1947 m. ir vėliau dalis emigravo į (Kanadą, JAV, Australiją, Pietų Amerikos šalis), taip iš Vokietijos pasklisdami po visą pasaulį. Vyresnio amžiaus, ypač silpnesnės sveikatos (apie 8 000 lietuvių) liko Vokietijoje. Po 1957 m. į Vakarų Vokietiją grįžo dalis Lietuvoje gyvenusių Vokietijos piliečių, tarp kurių buvo lietuvių ar prolietuviškai nusiteikusių žmonių. Dalis jų įsiliejo į VLB.

Rytų Vokietijoje jokio organizuoto lietuvių gyvenimo ilgą laiką nebuvo, tik 8-ojo dešimtmečio pabaigoje pradėjo burtis iš Lietuvos darbo reikalais atsikėlę lietuviai. Po Vokietijos susivienijimo ten susikūrė 2 regioninės apylinkės.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Vokietiją pasiekė nauja lietuvių banga. Oficialiais duomenimis 2002 m. Vokietijoje gyveno apie 10 000 LR piliečių (manoma, kad antra tiek buvo laikinai arba nelegaliai). Spėjama, kad dabartiniu metu Vokietijoje gali gyventi apie 25 000 lietuvių tautybės asmenų, o turinčių lietuviškos kilmės (t. y. įskaitant vaikus, anūkus iš mišrių šeimų, paprastai neturinčius LR pilietybės, todėl į oficialią VFR statistiką neįtraukiamus kaip LR piliečius) – kelis kartus daugiau.

Pirmininkai:
  • ...

Nuorodos, šaltiniai

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: