Vytautas Martinkus

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Vytautas Martinkus
Vytautas Martinkus.jpg
Vytautas Martinkus

Gimė 1943 m. gegužės 28 d.
Jerubiškiai, Jurbarko r.

Sutuoktinis(-ė)
  • Violeta Kamilė Martinkienė
  • 1943 m. kovo 28 d. Kaune
Vaikai
  • Lina Martinkutė
  • 1966 m. gegužės 28 d. Kaune

  • Milda Martinkutė
  • 1973 m. kovas 28 d. Kaune

Veikla
mokslinė, literatūrinė, visuomeninė, Lietuvos mokslų akademijos akademikas
Sritis filosofija, literatūrologija, proza
Pareigos
  • 1966-1971 KPI Filosofijos katedros asistentas

  • 1974-1982 LSSR Rašytojų sąjungos Kauno skyriaus atsakingasis sekretorius

  • 1982-1986 KPI Filosofijos katedros docentas

  • 1986-1988 LSSR Rašytojų sąjungos valdybos sekretorius

  • 1988-1989 LSSR Rašytojų sąjungos valdybos pirmininkas

  • 1989-1994 Lietuvos Rašytojų sąjungos pirmininkas

  • 1998-2009 Vilniaus pedagoginio universiteto Lietuvių literatūros katedros vedėjas

  • 1998-2011 1998–2011 m. Vilniaus pedagoginio universiteto Lituanistikos fakulteto Literatūrinės teksto analizės laboratorijos vadovas

  • 2011-201x Lietuvos edukologijos universiteto Lietuvių ir lyginamosios literatūros katedros profesorius


Išsilavinimas
  • 1954-1960 Eržvilko vidurinė mokykla, moksleivis

  • 1960-1965 Kauno politechnikos institutas Elektrotechnikos fakultetas, studentas

  • 1971-1974 Istorijos instituto Filosofijos, sociologijhos ir teisės skyrius, aspirantas

Kvalifikacija
  • 1981 Socialinių (filosofijos) mokslų daktaras

Narystė MA
  • 2012 m. Lietuvos Mokslų Akademijos tikrasis narys

Žinomas už už literatųrinę ir mokslinę-pedagoginę veiklą

Vytautas Martinkus (g. 1943 m. gegužės 28 d. Jerubiškiuose, Jurbarko rajonas) – inžinierius, rašytojas prozininkas, literatūrologas, socialinių (filosofijos) mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos akademikas.

Moksleivio ir studijų metai

Anksti, dar namie, Vytautas pramoko skaityti ir rašyti. Kavolių pradinę mokyklą (Jurbarko raj. Džiugų k.) pradėjo lankyti 1950 pavasarį, užbaigdamas septintuosius, ir buvo kartu su kitais pirmokais perkeltas į antrą skyrių. Ją baigė 1953 m.

Penktą klasę lankė Girdžių septynmetės mokyklos Pavidaujo (Kavolių k.) filiale. (Tai buvo naujovė, trukusi dvejus metus.) Ten mokė dvi geros (jaunos!) mokytojos, sukūrusios kūrybišką klasės atmosferą: vaidino spektaklius, leido sienlaikraštį. Šilti, draugiški prisiminimai išliko visam gyvenimui.

Nuo 1954 m. mokslas Eržvilko vidurinėje mokykloje, tuometiniame Skaudvilės rajone. Ją baigė 1960 m. Mokslai sekėsi neblogai, buvo tarp gerų ar net geriausių mokinių, bet ir prastesnių pažymių prisigrybaudavo iš matematikos ar rusų kalbos. Pramoko fotografuoti, konstravo radijo imtuvus, vėjo jėgaines, taisė kaimynams jų senus, kai kada prieškarinius, radijo aparatus.

Labai daug skaitė, pradėjo rašyti prozos kūrinėlius (penktojoje klasėje sienlaikraščiui buvo parašęs tik eilėraštį), vaidino (K. Sajos komedijoje „Silva studentauja“, J. Baltušio pjesėje „ Gieda gaideliai“ ir kt.).

Būdamas aštuntokas, kartu su kitais dviem moksleiviais įsteigė pogrindinę rezistencinę organizaciją. Vieša jos veikla – kukli, keliolika antitarybinių atsišaukimų, kuriuos 1956 m. lapkričio 7 d. išplatino Eržvilke ir jo apylinkėse.

Pabaigus mokyklą traukė ir elektrotechnika, ir literatūra. Rinktis nereikėjo: į universitetą mokykla nerašė charakteristikos rekomendacijos. Už galimybe studijuoti Vytautas dėkingas klasės auklėtojai jaunai lituanistei Elenai Paulikaitei-Striaukienei. Prieš pat abitūros egzaminus ji prišnekino stoti į komjaunimą ir susitarė, matyt, su labai aukštais pareigūnais, kad priimtų. Tai buvo visais atžvilgiais nelengvas žingsnis. Mat rezistencinė veikla nutrūko 1957 m. vasarą, kai visus tris (ir prie moksleivių prisijungusį vyresnį bendramintį, ne moksleivį) susekė ir areštavo, kvotė. Dėl jauno amžiaus moksleiviai nebuvo nuteisti, su vilko bilietais liko mokykloje.

1960 m. Vytautas Martinkus įstojo į Kauno politechnikos institutą (KPI) Elektrotechnikos fakultetą. Pasirinko elektros tinklų ir sistemų specialybę. Populiaresnės buvo radijo inžinerijos specialybės, bet energetiką rinktasi ne vien dėl mažesnio konkurso ar baimės prastai išlaikyti stojamąjį matematikos egzaminą. Traukė elektros generatoriai, mašinos, elektros perdavimo linijos, visokiausi elektros prietaisai. Pirmus dvejus metus dienomis teko dirbti elektromonteriu, o vakarais lankyti paskaitas (tokia anuomet buvo dieninių studijų ypatybė). Buvo nelengva. Ir sekėsi ne viskas, buvo sunkių bendrųjų disciplinų (pav., toks atrodė medžiagų atsparumo kursas). Tačiau specialybės dalykai buvo mieli.

Diplominis darbas buvo apgyntas labai gerai. Jame spręsta Jonavos miesto elektros energijos tiekimo perspektyva, parengtas aukštos įtampos elektros perdavimo linijų techninis projektas.

Trečiame kurse vėl ėmė traukti literatūra. Daug skaityta, rašyti vaizdeliai, novelės. Skelbtos jos KPI laikraštyje „Už tarybinį mokslą“, dalyvavauta „KPI literatų sambūrio“ veikloje. 1965 m. novelės publikuotos „Pergalėje‘, „Jaunimo gretose“ „Švyturyje“. Rašydamas pradėjo domėtis filosofijos veikalais. Dėmesį jiems paskatino filosofijos dėstytojai (Aleksas Čedavičius ir Vytautas Gavelis).

Baigiant studijas 1965 m. iš filosofijos katedros vedėjo sulaukta netikėto pasiūlymo: apgynus inžinieriaus diplominį darbą, imtis išlyginamųjų filosofijos studijų, po to stoti į filosofijos aspirantūrą tyrinėti filosofinius technikos ar inžinerijos klausimus. Tai buvo didelis iššūkis. Buvo sunku apsispręsti.

1965 m. Vytautas baigė KPI, įgydamas inžinierius elektriko, elektros tinklų ir sistemų specialybę. Tačiau tolesnį nulėmė noras tapti filosofu ir be to pasirengti literatūros darbui. Suprasta, kad be gilesnio humanitarinių mokslų išmanymo negalės rimčiau rašyti.

Mokslo keliu

1966 m. Vytautas Martinkus pradėjęs dirbti KPI filosofijos dėstytoju ėmė ruoštis moksliniam darbui. Aukštojo mokslo diplomas leido stoti į filosofijos doktorantūrą tik parengus rašto darbą (referatą) ir išlaikius specialybės stojamąjį egzaminą. Teko labai daug skaityti, lankyti aspirantams skaitomas paskaitas Kaune ir Vilniuje.

1968 m. jis buvo išsiuntęs dokumentus į Maskvos universiteto filosofijos fakultetą ir stojamąjį rašto darbą (referatą apie filosofinius matematinės logikos klausimus). Bet dėl šeimos (buvo gimusi) atsisakė tokio sumanymo ir net nevažiavo laikyti egzaminų. Studijuoti Vilniuje atrodė paprasčiau.

1971 m. V. Martinkus įstojo į stacionarinę aspirantūrą Filosofijos, sociologijhos ir teisės skyriuje prie Istorijos instituto (1971-12 - 1974-11). Tyrimo temą pasirinko iš sociologijos (tik 7-jame dešimtmetyje Sovietų sąjungoje tegavusios „mokslo" teises) – „Inžinerinės techninės inteligentijos statuso visuomenėje problema". Vadovavo ekonomikos mokslų kandidatas Romualdas Grigas.

Studijoms skirtų 3 metų neužteko, kad darbą parengtų ir apsigintų. 1974 m. kai baigėsi aspirantūra, jis buvo išrinktas Rašytojų sąjungos Kauno skyriaus atsakinguoju sekretoriumi. Pagavo naujų grožinių knygų rašymas, tad prie nebaigtos disertacijos sugrįžta negreitai - po penkerių metų. Bet tada jau buvo pasenę atlikti sociologiniai inžinierių darbo ir jų vaidmens tyrimai.

Todėl buvo apsispręsta jų neatnaujinti, o išplėtoti pirmąją disertacijos dalį apie inžinerinės techninės kūrybos prigimtį, XX a. pr. populiarią technokratijos idėją ir techninės inteligentijos padėties besikeičiančioje visuomenėje klausimus.

Atsitraukęs nuo konkrečiosios sociologijos, pakliuvo į „istorinio materializmo" (pagal anuometinį oficialų filosofijos skirstymą) problematiką. Dėl to disertacijos originalumas smarkiai nukentėjo, ir tikslų uždavinių formuluotėse, ir išvadose. Radosi nemažai ideologinių klišių. Konsultavo filosofijos mokslų kandidatas Justinas Karosas.

1981 m. gegužės 19 d. Vytautas Martinkus Vilniaus universiteto mokslinėje taryboje apgynė disertaciją „Inžinerinė kūrybinė veikla kaip sociologijos problema“, įgydamas filosofijos mokslų kandidato laipsnį, kurį Lietuvos mokslo taryba 1993 m. nostrifikavo į socialinių mokslų daktaro (socialogija - 05 S).

Darbinė veikla

  • 19641971 m. Žemės ūkio projektavimo (ŽŪP) ir Miestų statybos projektavimo (MSP) institutai, technikas, grupės vadovas. ŽŪPI pradėjo dirbti dar besimokydamas KPI, nuo 4 kurso (1964 m) iki pat aspirantūros (1971). Daugiausia antraeilėse pareigose. Tačiau tuo pačiu metu būta ir pirmaeilių pareigų: 1965.05 - 1965.09 atliko praktiką Miestų statybos projektavimo institute, vyresniuoju techniku;
  • 19661971 m. KPI Filosofijos katedros asistentas
  • 19741982 m. LSSR Rašytojų sąjungos Kauno skyriaus atsakingasis sekretorius
  • 19821986-05 m. KPI Filosofijos katedros docentas
  • 1986-05–1988-05 m. LSSR Rašytojų sąjungos valdybos sekretorius
  • 1988-05–1989-05 m. LSSR Rašytojų sąjungos valdybos pirmininkas
  • 1989-06–1994-12 m. Lietuvos Rašytojų sąjungos pirmininkas
  • 1995-05–2005-05 m. Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidentas (antraeilės)
  • 1994-09-1994-12 m. Vilniaus pedagoginio universiteto Lietuvių literatūros katedros docentas (0.5 etat.)
  • 19982009 m. Vilniaus pedagoginio universiteto Lietuvių literatūros katedros vedėjas
  • 19982011 m. Vilniaus pedagoginio universiteto Lituanistikos fakulteto Literatūrinės teksto analizės laboratorijos vadovas
  • nuo 2011 m. Lietuvos edukologijos universiteto Lietuvių ir lyginamosios literatūros katedros profesorius

Moksliniai interesai

  • Meno ir literatūros filosofija
  • Literatūros aksiologija
  • Vertybiniai lietuvių prozos aspektai,
  • Lyginamoji lietuvių literatūra
  • Naujausioji lietuvių literatūra

Dėstyti kursai

  • Literatūros aksiologija
  • Kognityvinis literatūros matmuo
  • Įvadas į šiuolaikinę filosofiją
  • Estetika (Įvadas į šiuolaikinę meno filosofiją)
  • Naujausioji lietuvių literatūra
  • Lietuvių literatūros klasika: Juozas Grušas

Ekspertinė ir visuomeninė veikla

  • 19902006, 2010 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos narys
  • 1991 m. – Kultūros žurnalo „Santara“ redakcinės kolegijos narys
  • 1994 m. - Literatūrinės Antano Vaičiulaičio premijos vertinimo komisijos narys, pirmininkas
  • 19952005 m. - Nacionalinės UNESCO komisijos narys
  • 1995 m. – Kultūros ir literatūros almanacho „Varpai“ redakcinės kolegijos narys
  • 1997-2003 m. - Vyriausybės meno (dabar – kultūros ir meno) premijų komisijos narys
  • 1998 m. - Lietuvos edukologijos universiteto Lituanistikos fakulteto tarybos natys
  • 19982011 m. - Tęstinio LEU mokslo darbų leidinio „Teksto slėpiniai“ (ISSN 1648-6390) sudarytojas ir atsakingasis redaktorius, 1998 m. – redakcinės kolegijos narys
  • 19992011 m. - Lietuvos edukologijos universiteto Lituanistikos fakulteto tarybos pirmininkas
  • 20032004 m. - Europos menininkų tarybos (European Council or Artists) Vykdomojo komiteto narys
  • 20042006 m. - Kultūros ministerijos Ekspertų komisijos Meno kūrėjų organizacijų kūrybinėms programoms remti narys, pirmininkas
  • 20052007 m. - Lietuvos Respublikos meno kūrėjų statuso ir meno kūrėjų organziacijų statuso suteikimo tarybos narys, pirmininkas
  • 20052008 m. - Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos narys
  • 20052009 m. - Lietuvos vardo tūkstantmečio koordinacinės tarybos narys
  • 2005 m. - Lietuvos lyginamosios literatūros asociacijos narys, kolegijos narys
  • 2008 m. - Lietuvos rašytojų sąjungos premijos vertinimo komisijos narys
  • 20082012 m. - Lietuvos kultūros rėmimo fondo tarybos narys
  • 2009 m. - Europos Sąjungos literatūros premijos (European Union Prize for Literature) nacionalinės vertinimo komisijos pirmininkas
  • 20092011 m. - Lietuvių kalbos instituto kvalifikacinės atestacinės komisijos narys
  • 2009 m. - Europos lyginamųjų tyrimų tinklo (European Network of Comparative Studies) narys
  • 2010 m. - Literatūrinės Liudo Dovydėno premijos vertinimo komisijos narys
  • 2010 m. – Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslo tarybos narys
  • 2010 m. - LEU mokslo darbų „Žmogus ir žodis“ (Literatūrologija), ISSN 1392-8600, redakcinės kolegijos narys

Įstatymų ir teisės projektai

  • 1994, 1999 m. Autorių ir gretutinių teisių įstatymas (LR CK 4 it 5 skyrius, 1994 m.; LR autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas, 1999 m.)
  • 1996 m. Lietuvos respublikos meno kūrėjų ir jų organizacijų įstatymas
  • 2001 m. Lietuvos kultūros politikos nuostatos
  • 2004 m. Lietuvos respublikos meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymas

Įvertinimai

  • 1985 m. LSSR valstybinė (respublikinė) premija už romaną ,,Medžioklė draustinyje”
  • 1986 m. ,,Garbės ženklo” ordinas
  • 1997 m. Literatūrinė Juozo Paukštelio premija už romaną ,,Simonija”
  • 2003 m. Ordino ,,Už nuopelnus Lietuvai” Karininko kryžius
  • 2003 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno (dabar – kultūros ir meno) premija
  • 2008 m. Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos ,, Aukso žvaigždė” už kūrybinius pasiekimus ir nuoplenus
  • 2010 m. Liudo Dovydėno literatūrinė premija už romaną ,,Žemaičio garlėkys“
  • 2011 m. Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija už monografiją ,,Estetinė literatūros gyvybė“ ir novelių rinkinį ,,Dvylika lieptų“

Kilmė ir šeima

Tėvai — Jonas Martinkus, Antano (1903 m. rugpjūčio 30 d. Švilpinių (Kaziškių) k., Batakių valsč. (dab. Tauragės r.), valstiečių šeimoje – 1982 m. vasario 24 d. Jerubiškiuose, Jurbarko r. palaidotas Seredžiuje). Šeima buvo didelė, du vyresnieji Jono broliai ir sesuo prieš I pas. karą ir tuoj po jo emigravo į JAV. Pats pramokęs rašto, užsidirbęs ir susitaupęs pinigų, 1929 m. Jerubiškių kaime, Jurbarko raj. pirko 20 ha žemės ir sodybą. Ėmė ūkininkauti, vedė. Pirmosios dvi žmonos pasimirė. 1947 m. vedė trečiąsyk. Užaugino tris sūnus. Buvo labai darbštus, jau apsitvarkytą ūkį, deja, turėjo atiduoti kolchozui, o kirsdamas valstybinį mišką, neišvengė griūvančio medžio ir neteko sveikatos. Mirė nuo insulto.
— Petronėlė Martinkienė, Jono (Blažytė, 1912 m. birželio 1 d. Džiugų k., ūkininkų šeimoje - 1946 m. spalio 4 d., Jerubiškiuose, Jurbarko r., palaidota Eržvilke). Buvo gabi audėja, gera šeimininkė. Pagimdžiusi porą sūnų, mirė nuo plaučių uždegimo.

BroliaiBronislovas Martinkus (g. 1933 m. rugsėjo 16 d. Jerubiškių k., Jurbarko r.) 1958 m. baigė Žemės ūkio akademijos miškininkystės fakultetą, inžinierius, ekonomistas, technikos mokslų daktaras, KTU Gamybos vadybos katedros profesorius. — Algimantas Martinkus (1952 m. kovo 30 d. Jerubiškių k., Jurbarko r. – 2009 m. gegužės 21 d. Vietovė, palaidotas Seredžiuje.), veterinarijos gydytojas (Veterinarijos akademija, 1979 m.).

Šeima — žmona Violeta Kamilė Martinkienė, Liudviko (Bazaraitė, g. 1943 kovo 28 d. Kaune), radijo inžinierė konstruktorė, (KPI, 1965), projektuotoja.
Dukros — Lina Martinkutė (g. 1966 m. gegužės 28 d. Kaune), muzikologė, muzikos pianino mokytoja (Lietuvos konservatorija, Muzikos teorijos specialybė, 1990). — Milda Martinkutė, (Paliulienė, g. 1973 m. kovas 28 d. Kaune), auditorė, vadybos magistrė (VU Tarptautinė verslo mokykla, 1999).

Bibliografija

Grožinės literatūros knygos:

  • Loterija: apsakymai. – Vilnius: Vaga, 1969.
  • Akmenys: romanas. – Vilnius: Vaga, 1972.
  • Rotušės laikrodžio vagis: apsakymai . – Vilnius: Vaga, 1974.
  • Vėtrungė šeimos šventei: apysakos. – Vilnius: Vaga, 1978.
  • Lašai: Rašmenys ant klepsidros Autų gatvėje: romanas. – Vilnius: Vaga, 1980.
  • Medžioklė draustinyje: romanas. – Vilnius: Vaga, 1983.
  • Nebausti prapultimi amžina”: apysakų rinkinys. - <>, 1987
  • Negęsta žvaigždė paukščio pėdoje: romanas. – Vilnius: Vaga, 1988.
  • Simonija: romanas. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1997.
  • Gabatos knyga: poetinė eseistika. – Kaunas: Santara, 1999.
  • Literatūra ir paraliteratūra: straipsnių ir esė rinkinys. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2003.
  • Šuns mazgas: apysakos. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005.
  • Žemaičio garlėkys: istorinis romanas. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2009.
  • Estetinė literatūros gyvybė: Aksiologinis šiuolaikinės lietuvių prozos spektras: mokslo monografija. – Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2010.
  • Dvylika lieptų: novelių rinkinys. - <>, 2011.

Grožiniai kūriniai versti į anglų, prancūzų, ispanų, vokiečių, latvių, lenkų,estų, rusų, slovakų, ukrainiečių kalbas.

Šaltiniai


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Edvinas Giedrimas – autorius ir redaktorius – 98% (+18325-1665=16660 wiki spaudos ženklai).
  • Vitas Povilaitis – redaktorius – 13% (+2391-350=2041 wiki spaudos ženklai).