Zigmantas Liuksemburgietis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Zigmantas Liuksemburgietis
Pisanello 024.jpg
Luxembourg New Arms.svg
Liuksemburgų dinastija

Gimė 1368 m. vasario 14 d.
Mirė 1437 m. gruodžio 9 d. (69 m.)

Tėvas Karolis IV Liuksemburgietis
Motina Elžbieta iš Pamario
Sutuoktinis(-ė) Barbora iš Celės
Holy Roman Empire crown dsc02909.jpg
Šventosios Romos imperijos imperatorius
Valdė 1433 - 1437 m.
Pirmtakas Karolis IV Liuksemburgietis
Įpėdinis Imperatorius Albrechtas II
Coat of arms of Hungary.png
Vengrijos karalius
Valdė 1387 - 1437 m.
Pirmtakas Marija
Įpėdinis Imperatorius Albrechtas II
Kiti titulai
Holy Roman Empire Arms-single head.svg
Vokietijos karalius
Valdė: 1411 - 1433 m.
Wappen Königreich Böhmen.png
Čekijos karalius
Valdė: 1419 - 1437 m.
Pirmtakas: Vaclovas IV
Įpėdinis: Imperatorius Albrechtas II
Wappen Königreich Croatien & Slavonien.png
Kroatijos karalius
Valdė: 1387 - 1437 m.
Įpėdinis: Imperatorius Albrechtas II

Vikiteka Zigmantas LiuksemburgietisVikiteka

Zigmantas Liuksemburgietis (1368 m. vasario 14 d. Niurnberge1437 m. gruodžio 9 d. Znaime), Vengrijos, Vokietijos ir Čekijos karalius, Šventosios Romos imperijos imperatorius.

Zigmantas buvo imperatoriaus ir Čekijos karaliaus Karolio IV bei Pomeranijos kunigaikštytės Elžbietos sūnus. 1374 jis buvo sužadėtas su Marija, vyresniąja Vengrijos ir Lenkijos karaliaus Liudviko Anžu dukterimi. Po tėvo mirties 1378 m. tapo Brandenburgo grafu, o po Liudviko Anžu mirties vedęs Mariją, tapo Vengrijos karaliumi (kitą Liudviko Anžu dukrą Jadvygą vedęs Jogaila tapo Lenkijos karaliumi). 1410 m. jis išrinktas Šventosios Romos imperijos imperatoriumi vietoj nuversto jo brolio Čekijos karaliaus Vaclovo IV. Pastarajam 1419 m. mirus, tapo ir Čekijos karaliumi, tačiau čia jis susidūrė su atkakliu husitų pasipriešinimu.


Santykiai su Lietuva

Moteriška linija buvo Gedimino palikuonis (per jo dukrą Aldoną).

1410 ir 1429 m. siūlė Vytautui karaliaus karūną. Pirmą kartą (Kežmarke, Žalgirio mūšio išvakarėse) Vytautas pasiūlymą atmetė, o antrą kartą (Lucko suvažiavime) – priėmė ir ruošėsi karūnacijai, bet dėl lenkų pasipriešinimo ir staigios mirties (1430) nespėjo to padaryti.

1413 m. spręsti Lietuvos ir Vokiečių ordino teritorinių ginčų siuntė savo atstovą Benediktą Makrą, kuris priėmė Lietuvai palankų sprendimą, bet pats Zigmantas 1420 m. priteisė Žemaitiją Vokiečių ordinui.

Vytautą ir Jogailą Zigmantas priėmė į savo sukurtą Drakono ordiną.

Nuorodos


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: