Pagrindinis puslapis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigacija, paiešką

{{{titolo}}}
Enciklopedija Lietuvai ir pasauliui (ELIP)
Šiuo metu yra 21 021 944 straipsniai
P Science.png Mokslas P social sciences.png Bendruomenė P globe.svg Geografija P art.png Dailė P technology1.png Technika P sport.svg Sportas
P history.png Istorija P art-lightblue.png Asmenybės P psychology.png Filosofija P music.svg Muzika P religion.png Religija LogoWIKISPECIES.png Gyvybė


{{{titolo}}}
ELIP

„Enciklopedija Lietuvai ir pasauliui“ELIP, lietuvius pasaulyje vienijanti jėga, grindžiama lietuviškų vertybių, kultūros ir lietuvių kalbos puoselėjimu.

  1. Vienija pasaulyje pasklidusius Lietuvos žmones, kviesdama rūpintis Lietuvos ir Lietuvai reikšmingų vertybių puoselėjimu.
  2. Skatina Lietuvoje ir pasaulyje gyvenančius Lietuvos žmones rinkti informaciją, neįtakojamą politinių srovių ar/ir komercinių motyvų, apie Lietuvos vertybes, kultūrai, kalbai reikšmingus reiškinius, praeities įvykius ir faktus, kaupti nykstančią informaciją apie žmones, įvykius, veiklas, gamtą, gyvenvietes, amžinojo poilsio vietas, įmones, įstaigas, mokyklas, maldos namus, papročius, bendruomenes.
  3. Atveria kelius jaunimui, senjorams, bendruomenių nariams domėtis ir rūpintis Lietuvos ir Lietuvai reikšmingomis vertybėmis, aktyviai prisidėti prie jų išsaugojimo ateities kartoms, pasitelkiant savo mėgstamas informacines technologijas, bendraujant su mokyklomis, bibliotekomis, sąveikaujant su rėmėjais.

TIKSLAS – skaitmeninėje erdvėje kaupti, saugoti ir skleisti išsamią informaciją, savanoriškai teikiamą internete atsakingų, savo adresus pateikiančių, lietuviškomis vertybėmis besirūpinančių žmonių, moderniomis informacinių technologijų priemonėmis – raštu, žodžiu, garsais, vaizdais, judančiais vaizdais.


„Enciklopedija Lietuvai ir pasauliui“ (ELIP) – gali nemokamai naudotis kiekvienas (plačiau – straipsnyje Kaip naudotis enciklopedija?). Ji skirta aprašyti ne tik Lietuvai, bet ir pasauliui, todėl enciklopedijoje rasite informaciją ir apie daugelį kitų šalių, jų asmenybių, reiškinių ir t.t. Lietuva – tai tik atspirties taškas, nuo kurio puoselėjama žinių sklaida visomis enciklopedinėmis kryptimis, neapsiribojant geografiniu, tautiniu ar kalbiniu principu.

ELIP savitarnos ir talkos projektas. „Enciklopedija Lietuvai ir pasauliui“ yra šiuolaikinė knygnešystė. Iškilus klausimams ar turint pasiūlymų galite kreiptis į bendruomenę, bendruomenės narių aptarimo puslapiuose ar rašydami jiems laiškus. Atminkite, kad ELIP neturi etatinių apmokamų redaktorių, todėl nelaukite, kad kas nors už jus sutalpins jūsų surinktą informaciją. Tačiau kiekvienas bendruomenės narys ir leidėjų taryba yra pasiruošusi jums padėti savo patarimais, todėl visada galite kreiptis.

Kviečiame visus norinčius dalyvauti talkoje registruotis ir įsijungti į bendrą veiklą ir net tapti savo tematikos leidėjais. „Enciklopedija Lietuvai ir pasauliui“ pagrindinį dėmesį skirs savanoriškumui, kuris bus ne pasyviai stebimas, bet tai skatinama ir organizuojama: ieškomi įvairių sričių specialistai, vykdomas metodinis planavimas ir veiklos organizavimas.


Dėkojame Vilniaus universitetui bei Vytauto Didžiojo universitetui, kurie nemokamai skyrė serverius ir diskų resursus.

ELIP plėtra rūpinasi ELIP paramos fondas.

Lietuvoje

  • 1797 − pasirašytas trišalis Lietuvos, Rusijos ir Lenkijos aktas, kuriuo galutinai likviduota Žečpospolita – Jungtinė Lenkijos ir Lietuvos valstybė. Į trišalį susitarimą įtraukta ir karaliaus abdikacija – sosto atsisakymas.
  • 1918 − gimė Vaclovas Mališauskas – ekonomistas, ekonominio žemių vertinimo Lietuvoje teorijos kūrėjas, habilituotas socialinių mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos akademikas.
  • 1923 − Lietuvos valdžia, stengdamasi pasipriešinti Klaipėdos krašto internacionaliniam valdymui, inscenizavo sukilimą prieš Antantės administraciją ir prijungė miestą bei etninę sritį prie Lietuvos.
  • 1990 − Lietuvoje uždrausta TSRS kariams, kurie nėra nuolatiniai Lietuvos gyventojai ir jos piliečiai, dalyvauti balsavimuose renkant Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą ir vietinių Tarybų deputatus.

Pasaulyje


Gimę sausio 15 d.:

  • Skrillex yra elektroninės muzikos kūrėjas, dainų tekstų autorius, prodiuseris ir atlikėjas. Moore užaugo šiaurės rytų Los Andžele, šiaurės Kalifornijoje. Soony John Moore prisijungė prie grupės "From First to Last" 2006 metais. Jis dažniausiai "miksuoja" ,festivaliuose "Tomorrowland", "Tomorrowworld" , "Ultra Music Festival" . Nors dažnai yra vadinamas dubstep muzikos kurėju, vos pora jo kūrinių yra šio žanro. Dažniausiai kuria moombahcore ir complextro muziką. Būdamas 16 metų sužinojo , kad yra įvaikintas ir savo mama laikė artimą giminaitę. Sonny tai pat moka dainuoti , važinėti riedlente , skambinti pianinu , groti bosine , elektrine ir paprasta gitaromis.
  • Eglė Špokaitė (gimė 1971 m. Vilniuje) – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro baleto solistė (1989 - 2011 m.), “Eglės Špokaitės baleto mokyklos“ meno vadovė, baleto mokytoja, aktorė. Nacionalinės premijos laureatė.


daugiau ...


Mirę sausio 15 d.:

  • Jonas Tarlo (lenk. Jan Tarło; 16841750 m. sausio 15 d., Opole) – ATR valstybinis ir karinis veikėjas, generalinis Podolės seniūnas (nuo 1728), Liublino (nuo 1719) ir Sandomiro vaivada (nuo 1736), Lietuvos pastalininkis (nuo 1717), Krosno, Letičevo, Medicko, Sokalsko, Jaselskio ir Grabovecko seniūnas, Lekijos Karalystės Tribunolo maršalka.


daugiau ...



Šaltiniai

  1. JAV Episkopalinė ir Liuteronų bažnyčios yra skyrusios dvi religines šventes Martino Liuterio Kingo garbei - atitinkamai balandžio 4 ir sausio 15 dieną. Nors nė viena šių bažnyčių neturi oficialaus kanonizavimo proceso, abi bažnyčios bendrai pripažįsta Kingą kankiniu. Martino Liuterio Kingo statula yra pastatyta 20-ojo amžiaus kankinių galerijoje Vestminsterio vienuolyne, Londone.
  2. "kobe-tai." Nuoroda tikrinta September 08, 2013.
  3. Gabriel Alvarez (2011-09-19). "The Top 50 Hottest Asian Porn Stars of All Time." Complex. Nuoroda tikrinta 2013-08-02.

qr code

Leonas Jovaiša
Leonas Jovaiša.png

Gimė 1921 m. sausio 11 d.
Lieplaukė (Telšių raj.)
Mirė 2017 m. sausio 17 d. (96 m.)
Vilniuje

Veikla
Mokslininkas kalbininkas edukologas, pedagogas

Leonas Jovaiša (g. 1921 m. sausio 11 d. Lieplaukėje, Telšių valsčius2017 m. sausio 17 d. Vilniuje) – edukologas, habilituotas socialinių mokslų daktaras, sukūręs vieną pirmųjų Rytų Europoje profesinio orientavimo sistemų ir atnaujinęs tautinę edukologijos bei jos terminijos sistemą, pirmiausia buvo neprilygstamas žmogiškojo bendravimo talentas. Iš jo daugelis mokėsi saviieškos ir asmenybės formavimo, šeimyniškumo, darbo talkoje, kūrybinių paieškų džiaugsmų. Tokį jį prisimena patys artimiausieji, giminės, gausūs mokiniai ir doktorantai, jo sukurtos Vilniaus universiteto edukologijos katedros bendradarbiai.

Anykštėno Biografija

1941 m. baigė Telšių Žemaitės gimnaziją. Mokydamasis pradėjo rašyti eiles ir proza, priklausė Vytauto Mačernio vadovaujamam gimnazistų literatų būreliui, bet pirmosios sovietinės okupacijos laikotarpiu visą savo ankstyvąją kūrybą sunaikino. 1941 m. vasarą baigė vokiečių kalbos kursus Berlyno (Vokietija) universitete.

19411943 m. L. Jovaiša gyveno Anykščiuose ir buvo Anykščių progimnazijos vokiečių kalbos mokytojas. Pirmojoje savo darbovietėje jis globojo mokyklos literatus, 1942 m. rudenį jis subūrė kūrybingus, meninių gabumų turinčius moksleivius: literatus, muzikantus, artistus – ir įkūrė "Meno kuopą", kuri suteikė ryškų postūmį jaunimo meninei veiklai Anykščiuose. Jo iniciatyvą vėliau palaikė ir pratęsė progimnazijos ir gimnazijos direktorius Rapolas Šaltenis.

Dėl surengto improvizuoto vaidinimo – literatūrinio mokinių teismo ir po jo vykusio mokinių ir mokytojų vakarėlio L. Jovaiša įsivėlė į konfliktą su Anykščių progimnazijos direktoriumi Broniumi Juška ir nuo 1943 m. vasario 1 d. buvo iškeltas iš Anykščių.

19431948 m. jis buvo Trakų ir Telšių vidurinių mokyklų bei mokytojų seminarijų mokytojas.

19481958 m. L. Jovaiša gyveno ir dirbo pedagoginį darbą Klaipėdoje, 1950 m. eksternu baigė Vilniaus universitetą, įgijo filologinį išsilavinimą. 19481958 m. jis buvo Klaipėdos mokytojų instituto dėstytojas, 19531956 m. kartu dirbo ir Klaipėdos miesto švietimo skyriaus Pedagoginio kabineto vedėju. 19561958 m. jis buvo Klaipėdos internatinės mokyklos direktoriaus pavaduotojas, direktorius.

Nuo 1958 m. iki gyvenimo pabaigs L. Jovaiša gyveno Vilniuje. 19581970 m. jis buvo Švietimo ministerijos Mokyklų mokslinių tyrimų instituto mokslinis sekretorius, tuo pačiu metu 19581970 m. dėstė Vilniaus pedagoginiame institute, buvo docentas.

1964 m. Rusijos Pedagogikos mokslų akademijos Pedagogikos teorijos ir istorijos mokslo taryboje jis apsigynė disertaciją "Profesinis orientavimas kaip sudedamoji aštuonmetės mokyklos mokymo-auklėjimo dalis", buvo pedagogikos mokslų kandidatas. 1971 m. Vilniaus universitete jis apsigynė daktarinę disertaciją "Mokinių parengimo rinktis profesiją pagrindai", buvo pedagogikos mokslų daktaras, 1993 m. nostrifikuotas habilituotas socialinių mokslų, edukologijos daktaras.

19701973 m. jis buvo Vilniaus universiteto docentas, 19731995 m. – šio universiteto profesorius, 19781986 m. – Pedagogikos katedros vedėjas.

19931996 m. L. Jovaiša buvo Kauno technologijos universiteto dėstytojas, profesorius.

Jis buvo tęstinio mokslinių darbų rinkinio "Acta paedagogica Vilnensia" steigėjas (1991 m.), 19912000 m. – jo sudarytojas ir vyriausiasis redaktorius.

L. Jovaiša parašė ir išleido knygas:

  • 1964 m. – "Pamokų mokymosi organizavimas : metodinė priemonė", "Pamokų stebėjimas ir aptarimas" (su Vytautu Daraškevičiumi).
  • 1965 m. – "Profesinis orientavimas : Lietuvos TSR Tauragės rajono aštuonmečių mokyklų patirtis" (rusų kalba).
  • 1968 m. – "Apie profesinį orientavimą mokykloje".
  • 1970 m. – "Mokinių parengimo rinktis profesiją pagrindai".
  • 1973 m. – "Profesinis orientavimas".
  • 1975 m. – "Psichologinė diagnostika".
  • 1978 m. – "Profesinio orientavimo pedagogika".
  • 1981 m. – "Asmenybė ir profesija".
  • 1985 m. – "Pedagogikos praktikos darbai", "Ugdymo gairės".
  • 1987 m. – "Pedagogikos pagrindai. T. 1. Bendroji pedagogika. Auklėjimo teorija".
  • 1989 m. – "Pedagogikos pagrindai. T. 2. Didaktika".
  • 1990 m. – "Ėjimas lieptu : eilės apie gimtinę", "Pedagogikos ir psichologijos darbų bibliografija".
  • 1993 m. – "Pedagogikos terminai", "Edukologijos pradmenys : studijų knyga" (kiti leidimai: 1994, 1997 ir 2001 m.), "Edukologijos įvadas : mokomoji knyga" (kiti leidimai: 1996, 2002 m.).
  • 1995 m. – "Hodegetika : auklėjimo mokslas" (kitas papildytas leidimas – 2003 m.).
  • 1996 m. – "Vilniaus universiteto pedagoginės praktikos nuostatai ir metodiniai nurodymai" (parengė kartu su V. Aramavičiūte, S. Valatkiene ir V. Bernotu).
  • 1997 m. – "Mokytojas Jonas Murka" (rinkinio sudarytojas ir bendraautoris).
  • 1998 m. – "Apie mūsų būtį : jaunimui", "Mokytojo prisiminimai : autobiografija artimiesiems", "Pedagogikos terminai : sutrumpintas leidinys".
  • 1999 m. – "Profesinio konsultavimo psichologija".
  • 2000 m. – "Toks gyvenimas".
  • 2001 m. – "Ugdymo mokslas ir praktika".
  • 2003 m. – "Lieplaukė prie Germanto : Lieplaukės 750 metų minėjimo proga" (rinkinio sudarytojas ir bendraautoris), "Likimai : eilėraščiai".
  • 2004 m. – "Pedagogikos ir psichologijos darbų bibliografija", "Veikimo įgymių plėtra : antropogogikos metmenys".
  • 2007 m. – "Enciklopedinis edukologijos žodynas", "Edukologijos darbai : bibliografija, 19512007".
  • 2009 m. – "Apie tikėjimo ugdymą : knyga ieškantiems tiesos : apmąstymai", "Gyvenimo sėkmės ugdymas : knyga skirta tėvams, studentams, pedagogams, siekiantiems kurti laimingą gyvenimą sau ir kitiems", "Profesinio orientavimo ir konsultavimo psichologija : besirenkančiųjų profesiją pagalbininko knyga".
  • 2010 m. – "Saviugda šiandien : kuriančiam savo gyvenimą jaunimui ir jo ugdytojui".
  • 2011 m. – "Edukologija : rinktiniai raštai. T. 1. Edukologijos įvadas. Edukologijos pradmenys", "Pedagogikos propedeutika".
  • 2012 m. – "Edukologija : rinktiniai raštai. T. 2. Hodegetika. Apie tikėjimo ugdymą. Apie mūsų būtį".

Kartu su kitais autoriais jis sudarė ir išleido dviejų tomų leidinį "Pedagogikos pagrindai" (19871989 m.).

Iš vokiečių kalbos jis išvertė Immanuelio Kanto knygą "Apie pedagogiką" (1990 m.).[1]

Vilniaus universitetas parengė ir išleido mokslo studiją "Leonas Jovaiša: nuo pedagogikos edukologijos link" (sudarytoja Vanda Aramavičiūtė, 2013 m.).

L. Jovaiša apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi (2001 m.).

Buvo vedęs, žmona Stefanija Tverijonaitė-Jovaišienė (g. 1921 m.). Vaikai: Tomas Raimundas Jovaiša – mokslininkas psichologas, Linas Jovaiša (?–?) – gydytojas, Eugenijus Jovaiša (g. 1950 m.) – mokslininkas istorikas. Sulaukė šešių anūkų. Vaikaitis Marius Jovaiša.

Mirė 2017 m. sausio 17 d. Vilniuje. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse.

Lietuvos centriniame valstybės archyve Asmenų dokumentų fonde saugomas L. Jovaišos asmeninių dokumentų rinkinys (fondas R-935), kuriame yra 19452004 m. laikotarpio dokumentų – 48 teminės bylos.

Bibliografija

  • Mokinių parengimo rinktis profesiją pagrindai, 1970 m.
  • Psichologinė diagnostika, 1975 m.
  • Profesinio orientavimo pedagogika, 1978 m.
  • Asmenybė ir profesija, 1981 m.
  • Ugdymo gairės, 1985 m.
  • Pedagogikos pagrindai, su kitais, 2 t. 1987-1989 m.
  • Pedagogikos terminai, 1993 m.
  • Edukologijos pradmenys, 1993 m. 4 leid. 2001 m.
  • Edukologijos įvadas, 1993 3 leid. 2001 m.
  • Hodegetika: auklėjimo mokslas, 1995 m.
  • Toks gyvenimas, 2000 m.
  • Ugdymo mokslas ir praktika, 2001 m.
  • Enciklopedinis edukologijos žodynas, Gimtasis žodis, 2007 m., ISBN 9955-512-92-X

Įvertinimai

Šaltiniai


Autorius: Anykštėnų biografijos - Tautvydas Kontrimavičius
  1. Leonas Jovaiša. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. - 742 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.

qr code

qr code


Autoriai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius ir redaktorius.

Autoriai ir redaktoriai:
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 11849% (+24765-30268=-5503 wiki spaudos ženklai).
  • KS – autorius – 2022% (+4227-0=4227 wiki spaudos ženklai).
  • Kasparas Dikšaitis – autorius ir redaktorius – 727% (+1519-34=1485 wiki spaudos ženklai).
Asmeniniai įrankiai

Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Vikipedijose
Spausdinti/eksportuoti