Čekija

Čekijos Respublika (ček. Česká republika) – valstybė Vidurio Europoje. Respublika šiaurėje ribojasi su Lenkija, šiaurės vakaruose ir vakaruose su Vokietija, pietuose su Austrija ir Slovakija.

Čekija susideda iš trijų istorinių žemių - Bohemijos, Moravijos ir Moravijos Silezijos (anksčiau taip pat vadintos Austrijos Silezija).

Čekija yra ES, NATO, JTO, OECD narė.

Istorija

Pagrindinis straipsnis: Čekijos istorija

Čekijos teritorija apgyvendinta prieš 2 600 metų, nuo 2 tūkstantmečio pr. m. e. čia atsikėlė lužitėnų kultūros gentys, IV a. pr. m. e. atsikėlė keltų gentys, vėliau germanai (markomanai). V-VI a. Moravijoje apsigyveno avarai, o Bohemijoje slaviškos čekų gentys. 623-659 teritorija priklausė Samo slaviškai valstybei

Čekų žemės apjungtos IX a. gale. Vėliau gyvavo Bohemijos karalystė, bet palaipsniui prarado savo galią ir pateko į Austrijos-Vengrijos imperijos sudėtį. Neilgą laiką formaliai Čekijos karaliumi buvo Vytautas Didysis.

Po Pirmojo pasaulinio karo čekai kartu su slovakais susijungė ir sukūrė bendrą nepriklausomą Čekoslovakijos valstybę 1918 metais, kuri buvo suskaldyta po Miuncheno susitarimų. Po Antrojo pasaulinio karo Čekoslovakija buvo atkurta ir pateko Tarybų Sąjungos ir jos įkurtos Varšuvos sutarties organizacijos įtakon. Po komunistų valdymo Čekoslovakijoje žlugimo 1989 m. ir po taikios Aksominės revoliucijos Čekoslovakija 1993 metų sausio 1 dieną valstybės draugiškai padalintos į Čekijos ir Slovakijos respublikas.

Čekija įstojo į NATO 1999 metais, į Europos Sąjungą – 2004 m.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Čekijos politinė sistema

Valstybė pagal 1992 metų konstituciją – respublika, valstybės vadovas – prezidentas, jis taip pat ir ginkluotųjų pajėgų vadas. Prezidentą renka parlamentas penkerių metų kadencijai. Įstatymų leidžiamoji valdžia – Parlamentas, sudarytas iš aukštųjų rūmų – Senato ir žemųjų – Deputatų rūmų (Poslanecka Snemovna). Į abejus rūmus nariai renkami tiesioginiuose rinkimuose – 81 senatorius 6 metų kadencijai (trečdalis sudėties atnaujinama kas dvejus metus), 200 žemesniųjų rūmų narių – 4 metų kadencijai. Vykdomoji valdžia – Ministrų Taryba, atskaitinga Deputatų Rūmams.

Savivalda – municipalinės tarybos, renkamos ketveriems metams tiesioginiuose rinkimuose proporcinio atstovavimo sistema.

Svarbiausios politinės partijos:

Čekijos socialdemokratų partija
Čekijos ir Moravijos komunistų partija
Demokratinė piliečių partija
Krikščionių demokratų sąjunga-Čekoslovakijos liaudies partija
Laisvės sąjunga-Demokratinė sąjunga

Administracinis suskirstymas

Čekijos administracinis žemėlapis

Čekija suskirstyta į 13 kraštų (kraj; skliausteliuose nurodyti centrai) ir vieną sostinės teritoriją* (hlavní město):

Hradec Kralovės kraštas (Královéhradecký kraj; Hradec Kralovė)
Karlovi Varų kraštas (Karlovarský kraj; Karlovi Varai)
Libereco kraštas (Liberecký kraj; Liberecas)
Moravija-Silezija (Moravskoslezský kraj; Ostrava)
Olomouco kraštas (Olomoucký kraj; Olomoucas)
Pardubicių kraštas (Pardubický kraj; Pardubicės)
Pietų Čekija (Jihočeský kraj; Česke Budejovicai)
Pietų Moravija (Jihomoravský kraj; Brno)
Pilzeno kraštas (Plzeňský kraj; Pilzenas)
Prahos miestas* (Hlavní město Praha; Praha)
Ūsčio kraštas (Ústecký kraj; Ūstis prie Labės)
Vidurio Čekija (Středočeský kraj; Praha)
Vysočina (Kraj Vysočina; Jihlava)
Zlyno kraštas (Zlínský kraj; Zlynas)

Geografija

Kraštovaizdis Čekijos šiaurėje.

Pagrindinis straipsnis: Čekijos geografija

Klimatas vidutinis su šiltomis vasaromis ir šaltomis žiemomis, susiformavęs žemyninio ir Atlanto jūrinio klimato sąveikoje.

Ežerų mažai. Upės iš Čekijos teka į tris skirtingas jūras: Šiaurės jūrą, Baltijos jūrą ir Juodąją jūrą. Pagrindinės upės (skliaustuose – ilgis Čekijoje):

Elbė (370 km)
Vltava (433 km)
Morava (246 km)
Oderis (136 km)

Aukščiausias taškas - Snežka (1602 m)

Ekonomika

Škoda Auto yra didžiausias mašinų gamintojas centrinėje Europoje.

Pagrindinis straipsnis: Čekijos ekonomika

Čekija – pramoninė agrarinė valstybė. Svarbiausi naudingi ištekliai – bitumingos ir rusvosios anglys, lignitas. Vienos-Moravijos rajone išgaunama nafta. Taip pat kasamas kaolinas, urano rūda, grafitas, kvarcinis smėlis. 54 % teritorijos užima žemės ūkio naudmenos. Mašinų gamyba ir metalurgija - gaminama 70 % visų žinomų mašinų ir metalo gaminių.

Čekija yra garsi pasaulyje Bohemijos krištolu, porcelianu ir stiklu, pastarasis gaminamas Vakarų Čekijoje iš smulkučio smėlio. Viduramžių amatininkai garsėjo įstabiais vitražais. Šiandien Bohemijos stiklo dirbiniai vertinami dėl kokybės ir dailumo.

Demografija

Pagrindinis straipsnis: Čekijos demografija

Čekijos gyventojų skaičius po truputį mažėja -0,08 %. 2003 m. apskaičiavimais. Čekijoje turi vieną iš mažiausių pasaulyje gimstamumo rodiklių.

Po 1946 m., kai iš Čekijos buvo išvaryta gausi vokiečių mažuma pagal gyventojų tautybę Čekija yra gana homogeniška. 2001 metų duomenimis, 90,1 proc. gyventojų – čekai, 1,8 proc. slovakai, yra vokiečių (0,4 %), romų (0,1 %), vengrų, ukrainiečių ir lenkų (0,5 %) mažumos. 3,6 % gyventojų laiko save moravais, 0,1 % – sileziečiais.

Tankiausiai gyvenama šiaurės rytinėje ir vakarinėje dalyse (daugiau 800 žm/km²), rečiausiai – pietinėje dalyje (mažiau 40 žm/km²).

Miestuose gyvena apie 74 % visų gyventojų. Didžiausi miestai:

Prahos senamiesčio panorama

Miestas	Gyventojų (2003)
Praha	1 169 800
Brno	376 400
Ostrava	317 700
Pilzenas (Plzeň)	164 900
Olomoucas	102 900
Liberecas	99 600
Česke Budejovicai (České Budějovice)	98 600
Hradec Kralove (Hradec Králové)	97 500
Ūstis prie Labės	96 200
Pardubicė	90 700

Demografinė raida tarp 1991 m. ir 2012 m.

1991 m.

2001 m.^sur.

2002 m.

2004 m.

2006 m.

2009 m.

2012 m.

10 302 215

10 230 060

10 201 000

10 211 455

10 268 607

10 467 542

10 628 076

Pagal World Gazetteer.

Kalbos

Anot 2001 m. surašymo, 94,9 % gyventojų kalba čekiškai, 2 % - slovakiškai, 2,3 % - kitomis kalbomis, 0,8 % - nėra duomenų. Pasak 2005 m. apklausos, 28 % Čekijos gyventojų gali susikalbėti vokiškai, 24 % - angliškai ir 20 % - rusiškai.^[2]

Religija

Čekija yra viena iš mažiausiai religingų šalių Europoje. Pasak 2001 m. gyventojų surašymo, 59 % gyventojų yra agnostikai, ateistai, netikintys arba neorganizuoti tikintys, 26,8 % – Romos katalikai, 2,5 % – protestantai^[3]. Pasak 2005 m. Eurobarometer apklausos, 19 % Čekijos gyventojų „tiki, kad egzistuoja Dievas“ (antras žemiausias procentas tarp ES šalių po Estijos), 50 % „tiki, jog yra kokia nors dvasia arba dvasinė energija“ ir 30 % „netiki jokiais dievais, dvasiomis ar dvasinėmis energijomis“^[4].

Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Čekijos kultūra

Čekija ir Lietuva

Čekai nuo XIII a. pradžios dalyvavo kryžiaus žygiuose į Prūsijos ir Lietuvos žemes. 1329 m. kryžiaus žygio į Žemaitiją metu pagrindinė kariuomenė, vadovauta Jono Liuksemburgo, sudaryta iš čekų.

Apie 1380 m. Čekijoje (Prahos universitete) studijavo pirmieji lietuviai. 1397 metais karalienė Jadvyga Prahos universitete įkūrė Lietuvių kolegiją. Žalgirio mūšyje lietuviams padėjo čekų algininkų daliniai. 1471-1526 metais Čekiją valdė Jogailaičiai.

XIX amžiuje čekų tautinis judėjimas darė įtaką lietuvių tautiniam judėjimui, o čekų abėcėlės raidės ž, č, š įsitvirtino lietuviškoje abėcėlėje. 1883 m. J. Basanavičius, besitobulindamas Prahoje, parengė pirmąjį Aušros numerį.

Po Čekoslovakijos padalijimo (1993 m. sausio 1 d.), Lietuva pripažino Čekiją 1993 m. sausio 5 d., kitą dieną užmegzti diplomatiniai santykiai.

Šaltiniai

↑ World Gazetteer.
↑ (Angliškai)Europeans and their Languages (14 psl.)
↑ "Obyvatelstvo hlásící se k jednotlivým církvím a náboženským společnostem (Czech)." Czech Statistical Office. Nuoroda tikrinta 2006-12-19.
↑ "(Angliškai) Eurobarometer on Social Values, Science and technology 2005 - 9 puslapis." (PDF)

Vikižodynas

Žemėlapiai:

[1] World Gazetteer.

[2] (Angliškai)Europeans and their Languages (14 psl.)

[3] "Obyvatelstvo hlásící se k jednotlivým církvím a náboženským společnostem (Czech)." Czech Statistical Office. Nuoroda tikrinta 2006-12-19.

[4] "(Angliškai) Eurobarometer on Social Values, Science and technology 2005 - 9 puslapis." (PDF)

[1]

[2]

[3]

[4]