|
Šiauliai
- Kitos reikšmės – Šiauliai (reikšmės).
Šiauliai | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Visuotinė lietuvių enciklopedija | ||||||||||||||||
Koordinatės: | ||||||||||||||||
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | ||||||||||||||||
Respublika: | Lietuva | |||||||||||||||
Apskritis: | Šiaulių apskritis | |||||||||||||||
Savivaldybė: | Šiaulių miesto savivaldybė | |||||||||||||||
Gyventojų: | 100 653 (2021 m.) | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Istoriniai pavadinimai | ||||||||||||||||
Pašto kodas: | centrinis LT-76001 | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Vikiteka: | ŠiauliaiVikiteka |
Šiauliai – miestas šiaurės Lietuvoje, ketvirtasis pagal gyventojų skaičių šalies miestas. Šiaulių rajono savivaldybės ir Šiaulių miesto savivaldybės administracinis centras (yra 2 seniūnijos). Pagrindinė miesto šventė yra Šiaulių gimtadienis, Saulės mūšio diena – rugsėjo 22 d. Šventė dėl klimatinių sąlygų paprastai švenčiama savaite ar dviem anksčiau.
STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI |
Saulės laikrodžio aikštėje stovi 21,8 m aukščio „Šaulio“ skulptūra
|
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS |
Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka ir jos padaliniai |
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI |
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS |
1923 m. įkurtas Šiaulių Aušros muziejus. Jo padaliniai:
|
SUSISIEKIMAS |
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS |
Geografija
Šiauliai išsidėstę Rytų Žemaičių plynaukštės šiaurinėje dalyje, Mūšos, Dubysos ir Ventos upių takoskyroje. Atstumas iki Vilniaus 186 km, Kauno – 120 km; Klaipėdos – 138 km, Rygos – 126 km; Kaliningrado – 224 km. Bendras miesto teritorijos plotas 82,51 km², iš jų žalieji plotai 18,87 km², vandenų – 12,78 km². Miesto administracinių žemės ribų perimetras 70,3 km.
Altitudės: Rėkyvos ežero vandens lygis – 129,8 m virš jūros lygio, Talšos ežero lygis – 103,0 m, miesto centras – 128,4 m, Salduvės kalnas – 149,7 m virš jūros lygio.
Miesto dalys
Nurodomas atstumas iki centro, km:
- Aleksandrija 5
- Andriejavas 7
- Bačiūnai 5
- Besarabija 1
- Senamiestis 0
- Dainai 4
- Didždvaris 1
- Gegužiai 6
- Ginkūnai 4
- Gytariai 5
- Gubernija 3
- Kalniukas 1
- Kaukazas 1
- Kompelis 1,5
- Lepšiai 3
- Lieporiai 5
- Margiai 5
- Medelynas 4
- Pabaliai 2
- Pakartuvės 2
- Piktmiškis 3
- Rėkyva 6
- Salduvė 3
- Šimšė 2
- Užkirkis 1
- Verduliai 3
- Verduliukai 4
- Vijoliai 4
- Vinkšnėnai 3
- Zokniai 3
- Žaliukės 1
- Žuvininkai 3
Parkai
Miesto parką pradėjo kurti Antanas Tyzenhauzas, iš esmės baigė Vladimiras Zubovas. XIX a. viduryje parkas buvo taisyklingos stačiakampio formos, o amžiaus pabaigoje tapo artimas angliškam laisvo išplanavimo stiliui. Miestiečiams už nedidelį mokestį buvo leidžiama pasivaikščioti po parką. 1931 m. parkas ir Kaštonų alėja oficialiai buvo dovanoti Šiaulių miesto savivaldybei.
Šiauliuose yra 16 parkų, kurių plotas 1177 ha. Didždvario, Gubernijos ir Rėkyvos parkai įtraukti į Kultūros vertybių registrą.
Pavadinimas | Plotas, ha |
Didždvario parkas | 4,9 |
Centrinis parkas | 11,9 |
Gubernijos parkas | 1,0 |
Talšos parkas | 119,1 |
Salduvės parkas | 84,3 |
Prūdelio parkas | 6,5 |
Rėkyvos parkas | 12,0 |
Naujasis parkas | 13,4 |
Hidroparkas | 8,0 |
Dainų parkas | 73,1 |
Beržynėlis | 5,3 |
Lieporių parkas | 13,4 |
Gytarių parkas | 5,0 |
Pabalių miško parkas | 93,0 |
Rėkyvos miško parkas | 446,6 |
Margių miško parkas | 87,0 |
Vandens telkiniai
Bendras vandens telkinių plotas – 1280 ha, 15,7 % miesto teritorijos.
- Šiaulių miesto ežerai
- Upeliai:
- Kulpė (25,8 km)
- Rūdė (4,8 km)
- Vijolė
- Švedė,
- Šimša
- Tilžė
- Šventupis (Ginupis)
- Banko kanalas
- Medinupelis
Klimatas
Vidutinė oro temperatūra sausio mėn. -7 °C; liepos mėn. +18 °C. Kritulių kiekis per metus – 538,5 mm.
1942 m. mieste užfiksuota žemiausia Lietuvoje metų vidutinė oro temperatūra (+3,6 °C).
Šiauliai TSRS topografiniame žemėlapyje[4][5]. |
|
Istorija
Šiaulių žemėje, dabartinio miesto vietoje, žmonių gyventa jau pirmajame mūsų eros tūkstantmetyje. Pats Šiaulių miestas įsikūręs ant ribos kur gyventa tiek senovės žemaičių, tiek žiemgalių genčių. Aptikti IV–V a. Šiaulių kapinynai. B. Kviklio teigimu, miestas pradėjo kurtis jau XI a. Su Šiaulių vardu siejamas Eiliuotoje Livonijos kronikoje paminėtas Saulės mūšis (Soule), kai 1236 m. rugsėjo 22 d. jungtinė lietuvių, žemaičių ir žemgalių kariuomenė sutriuškino Livonijos Ordino karius. Šiaulių žemė pirmą kartą paminėta Livonijos akte 1254 m.
XV a. susikūrė Ldk Šiaulių dvaras, 1522 m. minimas Šiaulių valsčius. Šiaulių miesto vardas pirmą kartą paminėtas 1524 m. birželio 11 d. Ldk Žygimanto Senojo rašte, kuriuo Šiaulių valsčius perduodamas valdyti Vilniaus vyskupui Jonui. Miestelis Sovli pažymėtas 1555 m. Kasparo Vopelos sudarytame Europos žemėlapyje. Miestelis kūrėsi ūkiniu požiūriu svarbioje vietoje, patogioje prekybos kelių sankryžoje, aukštumoje į pietvakarius nuo Talšos ežero. Istorinis miesto centras – buvusi Turgaus, dabar Prisikėlimo aikštė. 1567 m. Šiauliai minimi LDK neprivilegijuotų miestų sąraše. Nuo 1636 m. Šiauliai – miestas.
1589 m. įsteigta Šiaulių ekonomija – karališkųjų dvarų suvienijimas. 1713 m. Šiauliai gavo miesto teises, nors savivalda buvo įgyvendinta tik po 1791 m. privilegijos. 1749 m. pastatyta Šiaulių sinagoga. 1769 m. įvyko Šiaulių ekonomijos valstiečių sukilimas. 1791 m. patvirtintas Šiaulių herbas.
Visą Šiaulių apskritį buvo apėmęs 1830 m. sukilimas, miestas kelis kartus buvo užimtas sukilėlių, o sukilimui pralaimėjus nemažai sukilėlių buvo pakarti Pakartuvių kalne. 1831 m. įvyko Šiaulių kautynės. 1863 m. sukilimo metu šiauliečiai buvo sudarę kelis karinius dalinius, prie miesto įvyko keli svarbūs mūšiai. Spaudos draudimo metais Šiauliai buvo tapę vienu svarbiausių švietimo ir draudžiamos spaudos paskirstymo centrų. 1918 m. Šiauliuose susikūrė pirmoji demokratinė savivaldybė Lietuvoje.
1915 m. besitraukiantys rusai miestą padegė, o 1918–1919 m. jis buvo dar ir subombarduotas. Nors tarpukario metais miestas buvo atstatytas ir pasipuošė naujais pastatais, bet 1944 m. jis vėl buvo sugriautas (viso per karą sugriauta apie 80 proc. namų).
1975 m. Šiauliuose, miesto centre buvo įrengtas pirmasis SSRS pėsčiųjų bulvaras.
Pavadinimo kilmė
Šiaulių vardas yra asmenvardinis vietovardis, kilęs nuo asmenvardžio Šiaulys daugiskaitos. Tokia gyvenamųjų vietovių vardų daryba lietuvių kalbai ypač būdinga.[6] Vietovardis minimas nuo 1236 m. aprašant Saulės mūšį (Soule). 1254 m. minima Šiaulių žemė (terra Saulen).
Heraldika
Pirmąjį miesto herbą, kuriame pavaizduota Žemaitijos meška ir Apvaizdos akis, karališkoji karūna ir mažas Poniatovskių veršis, Šiauliams 1791 m. suteikė Stanislovas Augustas kartu su privilegija. 1801 m. vietoje karališkosios karūnos miesto herbe atsirado Rusijos imperijos dvigalvis erelis ir užrašas lenkų kalba PIECZĘC RATUSZA MIASTA POWIATOWEGO SZAWEL. Po 1831 m. sukilimo herbe liko tik dvigalvis erelis. 1912 m. dailininkas T. Dmochovskis sukūrė naują miesto herbą su meška, Apvaizdos akimi ir Poniatovskių veršiu, kuris įvairiomis formomis buvo naudojamas iki 1940 m. Jį renesanso stiliumi modifikavo Bronius Šaliamoras. 1968 m. spalio 22 d. Respublikinė heraldikos komisija aprobavo dailininko Arūno Tarabildos atkurtą istorinį herbą, kuriame vietoje Apvaizdos akies, nesiderinusios su sovietine ideologija, atsirado saulės įvaizdis.
1991 m. rugpjūčio 30 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas patvirtino dailininko Agniaus Tarabildos suprojektuotą Šiaulių miesto herbą, kurio miesto taryba nepripažino ir 1991 m. rugsėjo 21 d. patvirtino iki karo Šiaulių miesto savivaldybės naudotą dailininko Teofilio Petraičio sukurtą herbą. Tačiau šio herbo nepripažino šalies valdžia. 2001 patvirtinti nauji didysis (su karališka karūna) ir mažasis miesto herbai, kuriuos projektavo dailininkas Agnius Tarabilda.
Gyventojai
1795 m. Šiauliuose buvo 3 700 gyventojų, bet jau 1897 m. Šiauliai pagal gyventojų skaičių (16 128 gyventojų) buvo antras Kauno gubernijos miestas. 1909 m. 56,4 % gyventojų sudarė žydai. 1923 m. Šiauliai pagal gyventojų skaičių užėmė trečią vietą po Kauno ir Klaipėdos. Pagal užimamos teritorijos plotą (24 km²) miestas liko ketvirtas po Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio.
Pastarųjų Lietuvos gyventojų surašymų duomenys:
Demografinė raida tarp 1798 m. ir 2021 m. | |||||||||
1798 m. | 1863 m. | 1897 m.sur. | 1923 m.sur. | 1931 m. | 1939 m. | 1945 m. | 1959 m.sur. | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
1 200 | 6 400 | 16 100 | 21 387 | 23 249 | 31 641 | 19 000 | 59 700 | ||
1970 m.sur.[7] | 1979 m.sur. | 1981 m. | 1987 m. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m. | ||
92 800 | 118 724 | 127 300 | 139 500 | 145 629 | 133 883 | 109 328 | 100 653 | ||
|
Garbės piliečiai
Garbės piliečio vardas suteikiamas už nuopelnus Šiaulių miestui savivaldybės Tarybos sprendimu. Garbės piliečiui įteikiamas Garbės piliečio ženklas ir jo liudijimas. Pirmąja Garbės piliete tapo advokatė Gražbylė Venclauskaitė.
Žymūs žmonės
Šiauliuose yra gimę:
- Saulius Sondeckis (1928–), dirigentas
- Zigmas Vaišvila ((1956–), Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras
- Siegfried Akkermann (1935–), vokiečių rašytojas
- Regimantas Adomaitis (1937–), aktorius
- Rolandas Pavilionis (1944–2006), filosofas ir politikas
- Remigijus Adomaitis (1965–), Lietuvos pedagogas ir chorvedys, berniukų ir jaunuolių choro „Dagilėlis“ meno vadovas ir dirigentas
- Raimondas Šukys (1966–), politikas
- Michailas Landburgas (1938–), izraeliečių rašytojas
- Benjaminas Kaganas (1869–1953), rusų matematikas, profesorius
- Mejeris Šapiro (1904–1996), meno istorikas
- Virgilijus Noreika (1935–), Lietuvos operos solistas
Tarmė
Šiaulių gyventojai vadinasi šiauliškiais, kiti juos vadina šiauliečiais. Anksčiau buvo priskiriami šiauriniams vakarų aukštaičiams, dėl migracijos susiformavo tarpinė tarp aukštaičių ir žemaičių – vakarų aukštaičių šiauliškių tarmė.
Turizmas
Pats Šiaulių miestas be Šv. Petro ir Povilo katedros nepasižymi įžymiais turistiniais objektais, tačiau už 7 km į šiaurę yra pasaulinės reikšmės Kryžių kalnas, kurį kasmet aplanko apie 0,5 mln. maldininkų.
Mieste yra:
- Kelionių organizatorių – 13
- Kelionių agentūrų – 7
- Viešbučių 10
- Jaunimo nakvynės namų – 2
- Svečių namai – 3
- Motelis -1
- Maitinimo įstaigų – 112
Šiaulius 2004 m. aplankė 16 168, 2005 m. – 15 607 turistai iš Lietuvos ir 2004 m. – 2544, 2005 m. – 3655, 2006 m. – 20485 turistai iš užsienio.
Urbanistika
1872, 1877, 1912 m. miesto projektiniai planai urbanistinį miesto peizažą pakeitė centrinėse miesto gatvėse, kur vietoje griaunamų medinių namų buvo statomi dviaukščiai mūriniai pastatai. Sparčiai kito ir gatvių tinklas – 1871 m. buvo 12 gatvių, 1910 m. – jau 30.
Pirmojo pasaulinio karo metais sugriauta apie 85 % pastatų. Miesto atstatymas buvo planuojamas pagal 1921 m. sudarytą provizorinį miesto atstatymo planą. Iki 1929 m. miesto centras buvo atstatytas ir sutvarkytas. 1937 m. pavyko nugriauti cerkvę, 1938 m. iškelti turgavietę, ir tik tada įrengta reprezentacinė aikštė su gėlynais ir fontanu.
II pasaulinis karas miestą vėl sugriovė, tačiau jį atstatant buvo laikomasi ikikarinio gatvių tinklo ir užstatymo linijų. Buvo nutrauktos tik kelios natūralios gatvių jungtys. Svarbią įtaką miesto plėtrai turėjo 1961 m. Generalinis planas. 1980 m. parengtas Bendrasis planas galioja iki šiol.
Kapinės
Šiauliuose yra 30 kapinių. Svarbiausios iš jų:
- Šiaulių kapinės prie Talšos ežero
- Donelaičio kapinės
- Ginkūnų kapinės
- Liuteronų kapinės
- Laisvamanių kapinės
- Rėkyvos kapinės
- Lieporių kapinės
- Stačiatikių kapinės
- Žydų kapinės
- Sukilėlių kalnelis ir Pirmojo bei Antrojo pasaulinių karų vokiečių karių kapai
- Vaidoto g. belaisvių kapinės
- Ginkūnų karių kapai
- Rusų karo belaisvių kapinės
- Karių kapai miesto centre
Ekonomika
2003 m. mieste buvo pagaminama 4,3 proc. visos šalies pramoninės produkcijos {{išnaša|Gyventojai. Šiauliai. Enciklopedija „Lietuva“, I t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008, 191 psl.. Miesto strateginės kryptys iki 2015 m. patvirtintos Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 22 d. sprendimu. Šiaulių miesto vizija: „Šiauliai – Saulės miestas: atviras, veržlus ir saugus“.
Dėl gero susisiekimo dar XIX a. Šiauliai tapo pramonės centru. Čia buvo pastatytas didžiausias Rusijos imperijoje Ch. Frenkelio odų fabrikas. Tarpukaryje Šiauliuose buvo pagaminama apie 85 % visos Lietuvos odos, 60 % avalynės, 75 % linų pluošto, 35 % saldainių pramonės produkcijos.
Tarybiniais metais atsirado elektronikos, mašinų gamybos, medžio apdirbimo, statybos pramonės įmonės. Didžioji miesto pramonės įmonių dalis buvo sutelkta Gubernijos mikrorajone ir Pramonės gatvėje.
2005 m. mieste buvo:
- Gamybos ir paslaugų įmonės – 3195
- Prekybos įmonės – 781
- iš jų prekybos centrai – 30
Prekyba
Šiaulių miestas auga remdamasi daugiausia ne užsienio investicijų, o vietinio verslo jėgomis. Šiauliuose gerai išvystyta pramonė, statybos, aktyvus smulkusis ir vidutinis verslas.
Per pastaruosius kelerius metus buvo suaktyvėjusios statybos, kurių nebuvo keletą dešimtmečių. Prieš dešimtmetį bankrutavusių didžiųjų bendrovių teritorijose įsikūrė naujos įmonės, itin suaktyvėjo stambieji prekybininkai, mieste statantys didžiulius prekybos ir paslaugų kompleksus. Pagrindiniai prekybos ir pramogų centrai Šiauliuose:
- „Akropolis“
- „Arena“
- „Bruklinas“
- „Tilžė“
- „Saulės miestas“
Energetika
Pirmoji garo mašina įrengta 1867 m. Gubernijos alaus bravore. 1900 m. Šiauliuose Chaimo Frenkelio odų fabrike įrengta 50 kW galios dinamo mašina, kurios gaminama elektra buvo naudojama fabriko patalpoms bei teritorijai apšviesti bei suko du 16 ir 12 arklio jėgų galios variklius.
1923 m. pastatyta Bačiūnų elektrinė, 1941 m. paleista Rėkyvos elektrinė. 1955 m. Rėkyvoje nutiesta pirmoji centrinio šildymo trasa. 1956 m. sujungus Rėkyvos ir Petrašiūnų elektrines, pradėta kurti Lietuvos energetinė sistema. 1962 m. kovo 26 d. nutiesus elektros tiekimo liniją Šiauliai – Jelgava, Lietuvos energetinė sistema buvo prijungta prie Šiaurės vakarų jungtinės energetinės sistemos.
Nuo 1963 m. Šiauliuose naudojamos dujos. 1966 m. pradėta plėtoti miesto centrinio šildymo sistema, pastatyta Pietinė katilinė, kurioje 2004 m. vėl pradėta gaminti elektros energija. Iki 2013 m. turi būti pastatyta nauja AB „Šiaulių energija“ kogeneracinė elektrinė, kurioje bus naudojamas biokuras.
Šiauliuose vidutiniškai per metus vienam gyventojui tenka 2170 kWh elektros energijos (Lietuvoje – 3264 kWh, Europoje – 6482 kWh).
Susisiekimas
Keliai
Šiauliai nuo seno buvo kelių susikirtimo mazgas. Netgi garsusis Saulės mūšis įvyko šalia prekybinio kelio, ėjusio iš Rygos į Bubius ir Tauragę. 1836–1858 m. greta jo nutiestas Rygos–Tilžės plentas.
Apie 1912 m. miesto gatvėse pasirodė pirmieji lengvieji automobiliai.
Per Šiaulius eina automobilių magistralės:
- A9 Panevėžys–Šiauliai / E272 Vilnius-Panevėžys-Šiauliai-Palanga-Klaipėda
- A11 Šiauliai–Palanga / E272 Vilnius-Panevėžys-Šiauliai-Palanga-Klaipėda
- A12 Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas / E77 Pskovas-Ryga-Šiauliai-Karaliaučius-Varšuva-Krokuva-Budapeštas
- Miestas turi vakarinį aplinkelį A18 Šiaulių aplinkkelis.
2006 m. Šiauliuose buvo 297 km gatvių, iš jų 32 % su žvyro danga. Ilgiausios Tilžės g. – 9,72 km ir Vilniaus g. – 5,67 km su 1,28 km pėsčiųjų bulvaru.
Geležinkeliai
1871 m. įrengtas Liepojos-Romnų geležinkelis, 1916 m. nutiestas geležinkelis Tilžė-Ryga, 1931 m. – Šiauliai-Klaipėda. Mieste yra Šiaulių geležinkelio stotis.
Oro uostas
1930-1961 m. pastatytas karinis oro uostas Zokniuose. Daugiausiai naudojamas Lietuvos kariuomenės taip pat NATO oro patrulių.
Viešasis transportas
Pirmoji keleivinio transporto įmonė Šiaulių mieste buvo įkurta 1940 m. Tai buvo autotrestas, kuris turėjo 29 autobusus. 1944 m. vietoje autotresto organizuota autotransporto kontora. 1947 m. atsirado pirmosios Šiauliuose taksi mašinos. Vėliau, augant miestui, didėjant keleivių skaičiui – 1955 m. įkurtas Šiaulių miesto autobusų ir taksomotorų autoūkis. 2006 m. atidaryta moderni autobusų stotis su prekybos centru. Mieste yra 28 miesto maršrutai, didžiausias numeris yra 29.
Ryšiai
Komunikacijai šiauliečiai nuo 1897 m. galėjo naudoti ne tik paštą ar telegrafą, bet ir telefoną. Telefono abonentų 1923 m. buvo 170, o 1937 m. – 700 numerių. 1936 m. mieste įrengti telefono automatai.
1957 m. pastatytas televizijos bokštas, kuriame įrengtos ir radiorelinės linijos antenos. 1995 m. pradėtos tiesti kabelinės televizijos linijos, 1998 m. pradėtos įrengti kabelinio interneto, nuo 2003 m. – šviesolaidinio interneto linijos. 2008 m. mieste yra 14 pašto skyrių (centrinis LT-76001).
Mokslas ir švietimas
- 1851 m. pradėjo veikti berniukų gimnazija, dabar Juliaus Janonio gimnazija
- 1898 m. pradėjo veikti Mergaičių gimnazija, dabar Didždvario gimnazija
- 1920 m. įsteigta žydų gimnazija
- 1920 m. įkurta Šiaulių mokytojų seminarija
- 1928 m. įvestas privalomas pradinis mokymas
- 1930 m. pastatyta pradinė V. Kudirkos mokykla
- 1939 m. iš Klaipėdos atkeltas Prekybos institutas, pirmoji aukštoji mokykla Šiauliuose
- 1948 m. įsteigtas Šiaulių mokytojų institutas, nuo 1954 m. pedagoginis institutas, nuo 1996 m., prijungus Kauno politechnikos instituto Šiaulių fakultetą – Šiaulių universitetas
- 1999 m. įsteigta Šiaulių „Dagilėlio" dainavimo mokykla
2006 m. mieste mokėsi studentų:
- Šiaulių universitetas – 10 440
- Šiaulių kolegija – 2770
- Šiaurės Lietuvos kolegija – 350
- Šiaulių krašto vadybos ir kalbų kolegija – 517
- Šiaulių konservatorija – 149
- Šiaulių profesinio rengimo centras – 2663
Mieste yra 8 gimnazijos, 7 vidurinės mokyklos, 16 pagrindinių mokyklų, 7 pradinės mokyklos, 9 neformaliojo vaikų švietimo mokyklos, 29 vaikų darželiai-lopšeliai. Bendrojo lavinimo mokyklose 2006 m. mokėsi 21 000 moksleivių.
Pradinės mokyklos
- Tėvo Benedikto Andruškos pradinė mokykla
- Aukštabalio pradinė mokykla
- Centro pradinė mokykla
- Dainų pradinė mokykla
- Lieporių pradinė mokykla
- „Saulės“ pradinė mokykla
- VšĮ „Smalsieji pabiručiai“ pradinė mokykla
Neformaliojo ugdymo įstaigos
- Šiaulių 1-oji muzikos mokykla
- Šiaulių „Dagilėlio“ dainavimo mokykla
- Šiaulių dailės mokykla
- Šiaulių „Dainų" muzikos mokykla
- Šiaulių jaunųjų gamtininkų centras
- Šiaulių jaunųjų technikų centras
- Šiaulių jaunųjų turistų centras
- Šiaulių moksleivių namai
Specialiosios mokyklos
- Šiaulių sutrikusios klausos vaikų ugdymo centras
- Jono Laužiko specialioji mokykla
- Specialiojo ugdymo centras
- Petro Avižonio regos centras
Kultūra
XIX a. I pusės miesto kultūroje ryškius pėdsakus paliko Liudvikas Jucevičius, Jonas Prekeris, Aleksandras Mora, pirmasis Šiaulių ekonomijos istorijos autorius Mauricijus Griškevičius. XIX a. pabaigoje Šiaulius išgarsino gegužinės – lietuvių inteligentijos susibūrimai, kuriuose buvo spendžiamos aktualios tautinio sąjūdžio problemos, koncertuojama ir vaidinama. Mieste dirbo kultūros veikėjai Povilas Višinskis, Peliksas Bugailiškis. 1989 m. įkurtas Šiaulių kamerinis orkestras. 1990 m. Lietuvos pedagogas ir chorvedys Remigijus Adomaitis įkūrė berniukų chorą „Dagilėlis".
- 1919–1922 m. leistas žurnalas „Sietynas“
- 1920 m. įkurta knygų leidimo bendrovė „Kultūra“, atidaryta Šiaulių viešoji biblioteka, įsteigta S. Savičiaus ir B. Šumkausko spaustuvė.
- 1923–1941 m. leistas žurnalas „Kultūra“.
- 1923–1928 m. leistas laikraštis „Šiaulių naujienos“.
- 1924–1941 m. veikė Laisvamanių etinės kultūros draugija.
- 1926 m. įkurta Kultūros švietimo draugija.
- 1927 m. atidarytas P. Višinskio liaudies universitetas, įsteigta Šiaulių kraštotyros draugija.
- 1928 m. atidarytas J. Basanavičiaus liaudies universitetas.
- 1930–1938 m. leista statistikos, informacijos knyga „Šiaulių metraštis“.
- 1934–1943 m. leistas kraštotyros žurnalas „Gimtasai kraštas“
- 1951 m. atidaryta Šiaulių rajono biblioteka [8]
- 1999 m. įsteigta Šiaulių „Dagilėlio" dainavimo mokykla
Mieste yra kultūros centras.
Teatrai
1904 m. spalio 31 d. pirmą kartą buvo suvaidintas lietuviškas spektaklis – A. Keturakio komedija „Amerika pirtyje“. Tai įvyko Liaudies namuose, dabar Šiaulių miesto savivaldybės pastate. Šis spektaklis – pirmas legalus nuo scenos šiauliečių ištartas žodis.
1908–1914 m. veikė garsi lietuvių dramos, muzikos, dainos draugija „Varpas“. Šiauliuose dirbo artistai ir režisieriai Jonas Misius, Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis, Ona Pleirytė-Puidienė, Stanislava Jakševičiūtė-Venclauskienė, aktoriai mėgėjai – Juozas Grinius, Antanas Povylius ir kt.
- 1931 m. atidarytas Šiaulių dramos teatras
- 1939 m. į Šiaulius atkeltas Klaipėdos valstybės teatras
- 2004-2011 m. veikė lėlių teatras „Avilys“.
Paminklai
- 1931 m. pagal inžinieriaus K. Reisono projektą Sukilėlių kalnelyje pastatytas paminklas Žuvusiems už nepriklausomybę (iškilmingai atidengtas 1935 m. gegužės 30 d.).
- 1986 m. švenčiant Saulės mūšio 750-ąsias metines ir įrengus Saulės laikrodžio aikštę, atidengtas Šaulio paminklas, šiauliečių vadinamas Sauliuku, Auksiniu berniuku arba Auksiuku (autorius Stasys Kuzma).
- 2004 m. atidengtas paminklas Aušros laikraščio atminimui (autorė Dalia Matulaitė).
Kulto pastatai
Šiauliai yra Šiaulių vyskupijos centras, mieste yra 4 katalikų bažnyčios:
- Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedra,
- Šiaulių Šv. Jurgio bažnyčia,
- Šiaulių Šv. Ignaco Lojolos bažnyčia (jėzuitų neparapijinė),
- Šiaulių Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia.
Be to, Šiauliuose yra:
- Stačiatikių Šv. Petro ir Povilo cerkvė
- Sentikių Šiaulių Dievo Motinos Dangun ėmimo cerkvė
- Šiaulių evangelikų liuteronų bažnyčia
- Šiaulių evangelikų reformatų bažnyčia
- Šiaulių evangelikų baptistų bažnyčia
- Šiaulių jungtinė metodistų bažnyčia
- Šiaulių laisvųjų krikščionių bažnyčia
- Šiaulių naujoji apaštalų bažnyčia
- Šiaulių pastarųjų dienų šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčia – mormonai
- Bažnyčios „Tikėjimo žodis“ maldos namai
- Šiaulių Deimantinio Kelio budizmo Karma Kagju tradicijos centras
- Kitų tikėjimų maldos namai
Sportas
Šiauliuose nuo 1924 m. žaidžiamas futbolas, 1936 m. buvo 14 komandų. Vėliau pradėtas žaisti krepšinis, rankinis, regbis, žolės riedulys, kultyvuojama lengvoji atletika, dviračių sportas, boksas ir kitos sporto šakos. 2007 m. liepos 25 d., rengiantis Europos krepšinio čempionatui, atidaryta moderni Šiaulių arena. Yra 4 stadionai.
Sporto mokyklos
- Sporto mokykla „Dubysa“ – boksas, dviračiai (plentas), šaudymas, BMX dviračiai, šaškės, šachmatai, tinklinis, stalo tenisas.
- Sporto mokykla „Atžalynas“ – Graikų-romėnų imtynės, dziudo imtynės, sambo imtynės, laisvosios imtynės, irklavimas, baidarių ir kanojų irklavimas, buriavimas, sunkioji atletika.
- Šiaulių miesto teniso mokykla – tenisas
- Sporto mokykla „Saulė“ – krepšinis, rankinis
- Lengvosios atletikos mokykla
- Sporto mokykla „Klevas“ – futbolas, regbis, žolės riedulys.
- Plaukimo mokykla „Delfinas“
- Šiaulių miesto kūno kultūros mokykla
Sporto klubai
- Futbolo klubai iš Šiaulių
- Šiauliai (krepšinio klubas)
- Automobilių sporto klubas „Slikas“
- Orientavimosi sporto klubas „Sakas“
- Šiaulių regbio klubas „Vairas“
- Šiaulių regbio klubas ,,Baltrex"
- Sporto klubas „Elada“
- Sporto klubai „EuroGym“ ir „SoloGym“
- Šiaulių aeroklubas
- Sporto klubas-žirgynas „Miražas“
- Sporto klubas „Piramidė“
Žymiausi sportininkai
- Mindaugas Žukauskas, (krepšinis)
- Viktorija Čmilytė, (šachmatai)
- Paulius Viktoravičius, (plaukimas)
- Vilma Rimšaitė (BMX dviračių sportas)
- Ričardas Berankis (tenisas)
- Donatas Slanina (krepšinis)
- Antanas Sireika (krepšinis)
- Tomas Kančelskis (futbolas)
Sveikatos apsauga
Mieste yra 25 sveikatos priežiūros įstaigos, didžiausia – Šiaulių apskrities ligoninė. Pirminio lygio įstaigos:
- savivaldybės viešosios įstaigos – 8
- bendrosios praktikos gydytojų kabinetai – 10
Miestų partnerystė
- Chmelnyckis, Ukraina
- Čenstakava, Lenkija
- Omaha, JAV
- Baranovičiai, Baltarusija
- Fredericija, Danija
- Latvija Jelgava, Latvija
- Kaliningradas, Rusija
- Kristianstadas, Švedija
- Pernu, Estija
- Etenas-Leras, Nyderlandai
- Teterovas, Vokietija
Šiauliai yra Baltijos miestų sąjungos narys.
Šaltiniai
- ↑ Šiauliai. Vietovės.lt. Video YouTube.
- ↑ Шавли. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 39 (77) : Чугуев — Шен. С.-Петербургъ, 1903., 88 psl. (rus.){{#subobject:Šiauliai (Шавли, ESBE) |Straipsnis=Šiauliai |Žodynas=Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas |Žodyno sąvoka=Шавли |Žodyno tomas=Т. 39 (77) |Žodyno puslapis= 88 psl. }}
- ↑ Шавли. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 748 psl. (rus.)
- ↑ Šiauliai SSRS genštabas 1985–1990 m.
- ↑ Šiauliai loadmap.net
- ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 210–211 psl.
- ↑ Šiauliai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 387 psl.
- ↑ Šiaulių rajono biblioteka
- Šiauliai. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas, .
- Šiauliai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013. - 105 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
- Šiauliai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. - 176 psl.
- Šiauliai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas. - 564 psl.
- Šiauliai. Mūsų Lietuva, T. 3. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. - 9 psl.
- Savivaldybės tinklalapis
- Turizmo informacijos centras
- Tinklalapis kiekvienam šiauliečiui
Žemėlapiai
Kultūra
|
|