Šilutės rajonas
Šilutės rajonas | ||
| ||
TSRS topografija | ||
Centras: | Šilutė | |
Sudarytas: | 1950 m. birželio 20 d. | |
Panaikintas: | 1995 m. kovo 25 d. | |
Anksčiau: | Šilutės apskritis | |
Vėliau: | Šilutės rajono savivaldybė | |
Šilutės rajonas – 1950–1995 m. LTSR administracinis teritorinis vienetas vakarų Lietuvoje, prie Kuršių marių ir Karaliaučiaus krašto. Centras Šilutė.
Istorija
Šilutės rajonas sudarytas 1950 m. birželio 20 d. iš buvusios Šilutės apskrities 42 apylinkių. 1950–1953 m. priklausė Klaipėdos sričiai. 1959 m. pabaigoje jam perduotos panaikinto Priekulės rajono 7 apylinkės, 1962 m. prijungtas Pagėgių rajonas. 1962 m. Tauragės rajonui perduotos 2 apylinkės, 1 apylinkė ir dalis kitos perduota Klaipėdos rajonui. 1957, 1978 ir 1983 m. šiek tiek pakeistos ribos. 1974 ir 1977 m. sujungtos kai kurios apylinkės.
Rajone kas dvejus – trejus metus buvo renkama Darbo žmonių deputatų taryba, taip pat Šilutės miesto taryba bei apylinkių tarybos. Tačiau faktinė valdžia priklausė rajono Vykdomajam komitetui ir LKP rajono komitetui. Rajone buvo leidžiamas LKP Šilutės rajono komiteto ir Darbo žmonių deputatų tarybos organas laikraštis „Komunistinis darbas“.
Pagal 1990 m. vasario 12 d. LTSR Aukščiausiosios Tarybos priimtą Vietos savivaldos pagrindų įstatymą rajonui suteiktos savivaldos teisės, kurias įgyvendinti turėjo penkeriems metams renkama Šilutės rajono Liaudies deputatų taryba. Rinkimai vyko pagal mažoritarinę sistemą, vadovaujantis Lietuvos TRS Aukščiausiosios Tarybos 1989 m. gruodžio 7 d. priimtu Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Vietinių liaudies deputatų tarybų rinkimų įstatymu. Tačiau rajono taryba, nuo 1990 m. balandžio mėn. pavadinta Šilutės rajono taryba, rajono teritorijoje įgyvendino jau Lietuvos Respublikos įstatymus. Savo įgaliojimų ji neteko 1995 m. kovo 25 d.
Pagal 1994 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymą [1] nuo 1995 m. rajono teritorijoje sudaryta Šilutės rajono savivaldybė.
Savivaldybės istorija | ||||
Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
1950 | 1222 | 42 apylinkės | ||
1954 | 14 apylinkių | |||
1959 | 1209,27 | 66625 | 14 apylinkių |
|
1962 | 1608 | 18 apylinkių |
| |
1963 | 17 apylinkių | |||
1967 | 2248 | 73200 | ||
1970 | 2200 | 72432 | 17 apylinkių |
|
1972 | 2245,38 | 17 apylinkių | ||
1976 | 2243 | 69700 | 14 apylinkių |
|
1979 | 68291 | 13 apylinkių |
| |
1987 | 2243 | 69300 | 12 apylinkių |
|
1989 | 2243 | 68185 | 11 apylinkių |
|
Šaltiniai
|