Švenčionėliai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Jump to navigation Jump to search
Švenčionėliai
   H-Svencioneliai.jpg   
Platumai 18208, Lithuania - panoramio (15).jpg

Švenčionėliai
Koordinatės:55°09′29″N 26°00′00″E / 55.158°N 26.000°E / 55.158; 26.000 (Švenčionėliai)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Vilniaus apskritis
Savivaldybė: Vėliava Švenčionių rajono savivaldybė
Seniūnija: Švenčionėlių seniūnija
Gyventojų: 4 726 (2020 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)
Vardininkas: Švenčionė̃liai
Kilmininkas: Švenčionė̃lių
Naudininkas: Švenčionė̃liams
Galininkas: Švenčionėliùs
Įnagininkas: Švenčionė̃liais
Vietininkas: Švenčionė̃liuose
Pašto kodas: LT-18022


Filmuota medžiaga.[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: ŠvenčionėliaiVikiteka

Švenčionėliai – miestas Švenčionių rajono savivaldybėje, 10 km į vakarus nuo Švenčionių, 10 km į pietus nuo Kaltanėnų. Švenčionėlių seniūnijos centras.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Eglise icone.svg Švenčionėlių Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčia, pastatyta 1959 m.

Švenčionėlių Kazanės Dievo Motinos ikonos cerkvė (1880-1980)

Legenda pomnik.svg Raudonų plytų geležinkelio stotis (XIX a. pabaigos istorizmo laikotarpio statinys)
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Educación.svg 3 mokyklos, meno mokykla
Japanese Map symbol (Library).svg Švenčionėlių biblioteka
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png Paštas
Švenčionėlių vaikų globos namai
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS



Geografija[taisyti]

Jaukūs priemiesčiai, miškingos paežerės ir pažeimeniai sutraukia nemažai turistų. Pro miestą teka Žeimena. Penktadalį miesto teritorijos sudaro želdiniai.

Kelias į Švenčionis, o pro Kaltanėnus – į Ignaliną, Uteną, Molėtus, žvyrkelis per Labanoro regioninį parką ir Januliškio kaimą į Labanorą. Geležinkelis į Vilnių ir Turmantą.

Geležinkelio ruožas

Railway station template image.jpg

Švenčionėliai



Švenčionėliai TSRS topografiniame žemėlapyje[2][3].

'00 '10 '20 '30 '40 '50 '60 '70 '80 '90
1800s 1808 1812 1822 1832 1842 1854 1867 1871 1885 1896
1900s 1909 1915 1922 1936 1940
1942
1954 1967 1975 1985 1990
OpenStreetMap


Istorija[taisyti]

Manoma kad teritorija, kur įsikūrę Švenčionėliai, priklausė Nalšiai ar nalšėnams, kurie rašytiniuose šaltiniuose minimi tarp 1229 ir 1298 m., o pats miestas rašytiniuose šaltiniuose paminėtas XVII a. pabaigoje. Tuo vardu minimas palivarkas, priklausęs Juodiškio dvarui. Švenčionėlių dvaro būta ir visai kitoje vietoje, arčiau Švenčionių, šalia Grigaliūnų kaimo.

Dabartinio Švenčionėlių miesto šiaurinėje dalyje viduramžiais buvo Juodiškio dvaras ir kaimas. Dabar ta miesto dalis vadinama Juodiškėliu. Anksčiau Švenčionių gatvės posūkyje stovėjo įdomus akmeninis pastatas, kuriame ilgai buvo kepykla. Tai buvo bene seniausias pastatas dabartiniuose Švenčionėliuose.

Švenčionėlių gyvenvietė atsirado 1861 m., kairiuoju pažeimeniu tiesiant Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelį. 18951899 m. nutiesus LentupioPanevėžio siaurąjį geležinkelį, Švenčionėliai tapo geležinkelių mazgu. Maždaug tuo metu pro čia nutiestas Švenčionių-Utenos plentas. XIX a. pabaigoje Švenčionėlių gyvenvietė buvo menka, 1880 m. minima tik 13 sodybų su 82 gyventojais, bet joje jau veikė vėžių eksporto bendrovė. 1900 m. miestelis sudegė. XX a. pradžioje Švenčionėliai ėmė smarkiai plėstis. Naujos gatvės buvo tiesiamos į pietus nuo Juodiškio, tiesiog per šilą.

1907 m. miško pakraštyje pastatyta medinė bažnyčia, kurioje buvo vertingų aklo skulptoriaus Julijono Daunio medžio darbų. Nedaug kas liko iš jo nuostabių dirbinių. 1908 m. Švenčionėliai gavo parapijos teises.

Švenčionėlių gyvenvietėje XIX a. gale pradėjo kurtis pramonė, nuo 1894 m. veikė siaurųjų, o vėliau ir plačiųjų garvežių remonto dirbtuvės. Pirmojo pasaulinio karo metais pastatyta elektrinė. 1920 m. suteiktos miesto teisės, 19201939 m. buvo okupuotas lenkų. 1924 m. atidarytas degtukų šiaudelių fabrikas. 1939 m. patvirtintos miesto teisės, 1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu.

1996 m. patvirtintas Švenčionėlių herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. pabaiga Švenčionėlių valsčiaus centras Švenčionių apskritis
1918 m. Naujųjų Švenčionių apskritis
19251939 m. Švenčionių apskritis Vilniaus vaivadija
19391941 m. Švenčionėlių apskrities centras
19411950 m. Švenčionių apskritis
19501953 m. rajoninio pavaldumo miestas Švenčionėlių rajono centras Vilniaus sritis
19531959 m.
19591995 m. rajoninio pavaldumo miestas, Švenčionėlių apylinkės centras Švenčionių rajonas
19952013 m. Švenčionėlių miesto seniūnija ir Švenčionėlių seniūnijos centras Švenčionių rajono savivaldybė Vilniaus apskritis
2013 Švenčionėlių seniūnijos centras


Pavadinimo kilmė[taisyti]

Miestelio vardas yra mažybinės priesagos vedinys iš Švenčionių miesto vardo,[4] prie kurio gyvenvietė kūrėsi kaip geležinkelio stotis. 1862 m. gyvenvietė pavadinta Naujieji Švenčionys, bet vėliau prigijo Švenčionėlių vardas.

Gyventojai[taisyti]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1880 m. ir 2011 m.
1880 m.[5] 1931 m.[6] 1970 m.sur. 1976 m. 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
82 3 867 5 979 6 600 6 566 7 712 6 923 5 771

Žymūs žmonės[taisyti]

Abėcėlinis Švenčionėlių ir jų apylinkių žmonių sąrašas:[7]

  • Kazimiež Antonovič (Antonowicz Kazimierz, 1914–2003). Gimė Švenčionėliuose. Lenkijos fizikas, matematikas, chemikas. Torunės Mikalojaus Koperniko universiteto profesorius.
  • Rita Astrauskienė. Gimė 1959 m. Švenčionėliuose. Tekstilininkė. Nuo 1981 m. dalyvauja šalies ir užsienio parodose Baltarusijoje, Rusijoje ir kt.
  • Vytautas Ažušilis. Gimė 1929 m. Pašaminės k., Švenčionių r. Ekonomistas. Ekonomikos mokslų daktaras, socialinių mokslų habilituotas daktaras, profesorius, rašytojas.
  • Bronius Blažys (1930–1990). Gimė Reškutėnų k., Švenčionių r. Lietuvos inžinierius hidrotechnikas, technikos mokslų kandidatas.
  • Andrius Kazys Baranauskas. Gimė 1947 m. Liūlinės k., Švenčionių r. Lietuvos politinis, visuomenės veikėjas. 2004–2008 m. kadencijos LR Seimo narys.
  • Vaižgantas Černiauskas. Gimė 1957 m. Kutulike, Irkutsko srityje Rusijoje. Vitražistas, restauratorius.
  • Aloyzas Činčikas (Czynczyk Alojzy, 1933–2018). Gimė Švenčionėliuose. Lenkijos Skernevicės Pomologijos ir gėlininkystės instituto habilituotas mokslų daktaras, profesorius.
  • Antanas Dilys (1923–2019). Gimė Švenčionėliuose. Kunigas.
  • Artūras Driukas. Gimė 1961 m. Švenčionėliuose. Teisininkas, teisėjas, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, Mykolo Romerio universiteto lektorius, LR civilinio proceso kodekso rengėjas.
  • Mindaugas Aleksandras Duksa. Gimė 1942 m. Švenčionėliuose. Stalo tenisininkas, treneris. 2007 m. apdovanotas Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos aukso ženkleliu.
  • Tomas Duksa gimė 1945 m. Švenčionėliuose. Lietuvos kartografas, inžinierius fotogrametristas, geografas. Parengė ir sudarė oficialius jūrlapių ir oro navigacijos žemėlapius; dalyvavo kartografavimo darbuose sudarant fotogrametrinį Lietuvos kultūros paminklų archyvą.
  • Pranė Dundulienė (1910–1991). Gimė Pilypų k., Švenčionių r. Etnografė, Vilniaus universiteto Archeologijos ir etnologijos katedros profesorė, istorijos mokslų daktarė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė.
  • Marytė Gaidamavičiūtė. Gimė 1947 m. Aidukų k., Švenčionių r. Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Kartografijos centro mokslo darbuotoja.
  • Konstantinas Gajauskas (1912–2001). Gimė Dotenėnų k., Švenčionių r. Kunigas.
  • Kazimieras Grybauskas (1886–1953). Gimė Dotenėnų k., Švenčionių r. Farmacininkas, botanikas. Biologijos mokslų daktaras, profesorius.
  • Grigorijus Gutermanas. Gimė 1947 m. Švenčionėliuose. Lietuvos rankinio teisėjų asociacijos prezidentas, tarptautinės kategorijos teisėjas.
  • Gražina Imbrasienė. Gimė 1950 m. Šiaulėnuose, Radviliškio r. Teisininkė, Lietuvos politinė ir visuomenės veikėja. 1996–2000 m. kadencijos LR Seimo narė.
  • Algis Jakštas. Gimė 1953 m. Ryžiškės k. Ignalinos r. Meninės ir dokumentinės fotografijos menininkas, poetas. 1994 m. suteiktas Tarptautinės meninės fotografijos federacijos fotografo menininko garbės vardas. 2005 m. – nusipelniusio fotografijos menininko garbės vardas. 2005 m. suteiktas Lietuvos Meno kūrėjo vardas.
  • Juozapas Jakštas. Gimė 1940 m. Jukiškėje, Švenčionių r. Lietuvos tautodailininkas skulptorius. Jam suteiktas Lietuvos Meno kūrėjo vardas.
  • Zigfridas Jankauskas. Gimė 1950 m. Švenčionėliuose. Lietuvos Kolekcininkų asociacijos atsakingas sekretorius. Lietuvos meno kolekcininkas. Dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienio šalyse. Publikavo daug straipsnių meno ir karo istorijų klausimais.
  • Rimantas Jurkėnas. Gimė 1950 m. Švenčionėliuose. Keramikas.
  • Izidorius Kazakevičius (1925–1994). Gimė Raudonės k., Švenčionių r. Reškutėnų muziejaus įkūrėjas.
  • Rimantas Klipčius. Gimė 1985 m. Kaune. Lietuvos ir Švenčionių r. politinis ir visuomenės veikėjas, Švenčionių rajono meras.
  • Elena Kudabaitė. Gimė 1946 m. Dūkšte, Ignalinos r. Vilniaus universiteto Vokiečių filologijos katedros filologijos mokslų daktarė.
  • Zenonas Kuprionis. Gimė 1962 m. Švenčionėliuose. Puslaidininkių fizikos instituto fizikos mokslų daktaras.
  • Janina Kuprionytė–Petkevičienė. Gimė 1954 m. Švenčionėliuose. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos tyrimų instituto profesorė, vyresnioji mokslo darbuotoja, parašiusi daugiau kaip 100 mokslinių straipsnių.
  • Bogumila Kurtinaitienė-Panava. Gimė 1951 m. Švenčionėliuose. Vilniaus universiteto Biochemijos instituto biologijos mokslų daktarė.
  • Audronė Lapinaitė. Gimė 1985 m. Švenčionyse. Kalifornijos universiteto Berklyje molekulinės biologijos mokslų daktarė.
  • Danielius Lazauskas. Gimė 1948 m. Prūdiškėlio k., Švenčionių r. Kauno politechnikos instituto informatikos inžinerijos mokslų nostrifikuotas technikos daktaras, išradėjas, 12 mokslinių straipsnių automatizuoto projektavimo srityje autorius.
  • Jonas Lazauskas. Gimė 1954 m. Švenčionėliuose. VGTU Logistikos ir transporto vadybos katedros docentas.
  • Tadeuš Lozovski. Gimė 1943 m. Švenčionėliuose. Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Kietojo kūno elektronikos katedros habilituotas daktaras.
  • Robertas Maldžius. Gimė 1970 m. Švenčionėliuose. Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Kietojo kūno elektronikos katedros docentas.
  • Leonas Meidus. Gimė 1948 m. Švenčionėliuose. Lietuvos edukologijos universiteto Kūno kultūros teorijos katedros docentas, socialinių mokslų daktaras.
  • Marijonas Pagirys (1933–2006). Gimė Dotenėnų k., Švenčionių r. Lietuvos žurnalistas, leidyklos „Mintis“ vyriausiasis redaktorius 1975–1984 m.
  • Vytautas Papinigis. Gimė 1953 m. Švenčionėliuose. VGTU Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedros technologijos mokslų daktaras.
  • Edvardas Petkevičius (Pietkiewicz Edvard, 1909–1998). Gimė Švenčionėliuose. Lenkijos diplomatas, rašytojas
  • Kazimieras Pukėnas (1905–1997). Gimė Liepeniškių (Lapinės) k. Molėtų r. Kunigas.
  • Viktoras Rimšelis (1915-2012) Gimė Murmų k., Švenčionių r. Kunigas, teologijos mokslų daktaras, JAV marijonų provincijolas, redaktorius, rašytojas.
  • Jaroslavas Rokickis. Gimė 1952 m. Švenčionėliuose. Lietuvos tapytojas.
  • Viktorija Rudaja. Gimė 1982 m. Švenčionyse. Kauno miesto simfoninio orkestro smuikininkė.
  • Asta Radzevičienė. Gimė 1968 m. Marijampolėje. VGTU vadybos ir administravimo mokslų daktarė
  • Valdemaras Sadaunykas. Gimė 1957 m. Švenčionėliuose. Rankininkas. 1977 m. – Sovietų Sąjungos tarptautinės klasės sporto meistras, tris kartus Lietuvos čempionas. Daugkartinis Lietuvos taurės, Lietuvos spartakiadų rankinio varžybų laimėtojas. Sovietų Sąjungos tautų spartakiadų rankinio varžybų kartu su Lietuvos rinktine 1979 m. bronzos, 1983 m. sidabro medalių laimėtojas.
  • Egidijus Sabaliauskas. Gimė 1975 m. Švenčionėliuose. Daugkartinis Lietuvos lengvosios atletikos čempionas.
  • Aloyzas Algimantas Skaringa (1942–2008). Gimė Švenčionėliuose. Gydytojas neurologas, medicinos mokslų daktaras.
  • Dalia Smagurauskaitė. Gimė 1984 m. Švenčionyse. Žurnalo „Keliauk“ redaktorė, žurnalistė, rašytoja.
  • Darius Survutas (1969–1990). Gimė Vilniuje. Vaikystė prabėgo Švenčionėliuose. Tarptautinės klasės sporto meistras, pirmasis Lietuvos sportininkas tapęs jaunimo pasaulio baidarių ir kanojų irklavimo čempionu ir prizininku. 1989 m. Sovietų Sąjungos vienviečių kanojų irklavimo čempionas ir prizininkas.
  • Stanislavas Survutas. Gimė 1948 m. Platumų k., Švenčionių r. Ekonomikos inžinierius, sporto meistras. Lietuvos slidinėjimo, baidarių ir kanojų irklavimo rinktinės narys. Tarp įvairių rungčių 2 kartus Lietuvos slidinėjimo ir 3 kartus Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo čempionas.
  • Zbignevas Survutas (1940–2007). Gimė Platumų k., Švenčionių r. Baidarių ir kanojų irklavimo sporto meistras, teisėjas. Lietuvos nusipelnęs treneris. 14 kartų įvairių rungčių Lietuvos vienviečių ir dviviečių kanojų irklavimo čempionas. 1970 m. plaukdamas dviviete kanoja su Vladu Česiūnu 1000 m 10000 m distancijoje tapo Sovietų Sąjungos aukso medalininkais – čempionais, 1965 ir 1971 m. plaukdamas vienviete kanoja iškovojo sidabro medalį. 1972 m. Miuncheno olimpinių žaidynių aukso medalininko, kanojininko Vlado Česiūno treneris.
  • Ignas Šilkinis (1891–1979). Gimė Santakos k., Švenčionių r. Fotografas, kraštotyrininkas, visuomeninių muziejų įkūrimo pradininkas.
  • Henrikas Šilkinis. Gimė 1928 m. Santakos k., Švenčionių r. Lenkijos poetas, prozininkas.
  • Petras Šimonėlis. Gimė 1947 m. Nelėnų k. Utenos r. Lengvaatletis, inžinierius, mechanikas. Lietuvos bėgimo čempionas, sporto meistras, rekordininkas.
  • Vilhelmina Šriubėnaitė–Vitkauskienė. Gimė 1950 m. Bajorų k., Švenčionių r. Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Romanų filologijos katedros filosofijos mokslų daktarė, knygų autorė, vertėja.
  • Raimondas Turla. Gimė 1977 m. Švenčionėliuose. Lengvaatletis (bėgikas), treneris. Daugkartinis Lietuvos lengvosios atletikos čempionas, tris kartus Lietuvos bėgimo rekordininkas, Europos taurės ir tarptautinių varžybų laimėtojas.
  • Irena Vasiulytė-Kudokienė. Gimė 1945 m. Panevėžyje. Lietuvos teatro ir kino aktorė.
  • Aleksandras Velička. Gimė 1938 m. Lenkijoje, Punsko valsčiaus Šlynakiemio kaime. Nuo 1940 m. gyveno ir mokėsi Švenčionėliuose. Lietuvos kalbininkas – germanistas, pedagogikos mokslų daktaras, filosofijos mokslų kandidatas. VGTU docentas. Žurnalo „Filosofija“ redaktorius.
  • Valentinas Virvičius (1958–2010). Gimė Pamašinės k., Švenčionių r. Kunigas.
  • Adesius Vinikas. Gimė 1948 m. Medišionių vs. Švenčionių r. Visasąjunginio žemės ūkio gyvulių veisimo ir genetikos MTI biomedicinos mokslų daktaras, veterinarijos gydytojas, biologijos mokslų kandidatas, Lietuvos žemės ūkio mokslų kandidatas, gamtos (fizikos) mokslų kandidatas, Vilniaus universiteto docentas ir vyr. mokslinis darbuotojas, l.e.p. profesorius. Paskelbęs virš 400 mokslinių straipsnių.
  • Kazimieras Žemėnas (2035–2005). Gimė Reškutėnų k., Švenčionių r. Kunigas.
  • Algimantas Žeimys. Gimė 1959 m. Švenčionėliuose. Rankininkas, tarptautinės klasės rankinio sporto meistras.

Švietimas[taisyti]

Švietimo ir ugdymo įstaigos:

Šaltiniai[taisyti]

  1. Švenčionėliai. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. Švenčionėliai SSRS genštabas 1985–1990 m.
  3. Švenčionėliai loadmap.net
  4. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 221 psl.
  5. "Švenčionėlių miestelio istorija."
  6. Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, t. 1, Warszawa 1938.
  7. Parengė Ramunė Čebručenko.

Autoriai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius ir redaktorius.

Autoriai ir redaktoriai:
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius (+25284-951=24333 wiki spaudos ženklai).
  • Aloyzas Rapševičius – redaktorius (+402-0=402 wiki spaudos ženklai).
  • KS – redaktorius (+141-4557=-4416 wiki spaudos ženklai).