Švenčionėliai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigacija, paiešką
Švenčionėliai
   Svencioneliai.jpg   
Platumai 18208, Lithuania - panoramio (15).jpg

Švenčionėliai
55°09′29″N 26°00′00″E / 55.158°N 26.000°E / 55.158; 26.000 (Švenčionėliai)Koordinatės:55°09′29″N 26°00′00″E / 55.158°N 26.000°E / 55.158; 26.000 (Švenčionėliai)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Vilniaus apskritis
Savivaldybė: Vėliava Švenčionių rajono savivaldybė
Seniūnija: Švenčionėlių seniūnija
Gyventojų: 4 726 (2020 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)
Vardininkas: Švenčionė̃liai
Kilmininkas: Švenčionė̃lių
Naudininkas: Švenčionė̃liams
Galininkas: Švenčionėliùs
Įnagininkas: Švenčionė̃liais
Vietininkas: Švenčionė̃liuose
Pašto kodas: LT-18022


Filmuota medžiaga.[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: ŠvenčionėliaiVikiteka

Švenčionėliai – miestas Švenčionių rajono savivaldybėje, 10 km į vakarus nuo Švenčionių, 10 km į pietus nuo Kaltanėnų. Švenčionėlių seniūnijos centras.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Eglise icone.svg Švenčionėlių Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčia, pastatyta 1959 m.

Švenčionėlių Kazanės Dievo Motinos ikonos cerkvė (1880-1980)

Legenda pomnik.svg Raudonų plytų geležinkelio stotis (XIX a. pabaigos istorizmo laikotarpio statinys)
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Educación.svg 3 mokyklos, meno mokykla
Japanese Map symbol (Library).svg Švenčionėlių biblioteka
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png Paštas
Švenčionėlių vaikų globos namai
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS



Geografija[taisyti]

Jaukūs priemiesčiai, miškingos paežerės ir pažeimeniai sutraukia nemažai turistų. Pro miestą teka Žeimena. Penktadalį miesto teritorijos sudaro želdiniai.

Kelias į Švenčionis, o pro Kaltanėnus – į Ignaliną, Uteną, Molėtus, žvyrkelis per Labanoro regioninį parką ir Januliškio kaimą į Labanorą. Geležinkelis į Vilnių ir Turmantą.

Geležinkelio ruožas

Railway station template image.jpg

Švenčionėliai




Istorija[taisyti]

Manoma kad teritorija, kur įsikūrę Švenčionėliai, priklausė Nalšiai ar nalšėnams, kurie rašytiniuose šaltiniuose minimi tarp 1229 ir 1298 metų, o pats miestas rašytiniuose šaltiniuose paminėtas XVII a. pabaigoje. Tuo vardu minimas palivarkas, priklausęs Juodiškio dvarui. Švenčionėlių dvaro būta ir visai kitoje vietoje, arčiau Švenčionių, šalia Grigaliūnų kaimo.

Dabartinio Švenčionėlių miesto šiaurinėje dalyje viduramžiais buvo Juodiškio dvaras ir kaimas. Dabar ta miesto dalis vadinama Juodiškėliu. Anksčiau Švenčionių gatvės posūkyje stovėjo įdomus akmeninis pastatas, kuriame ilgai buvo kepykla. Tai buvo bene seniausias pastatas dabartiniuose Švenčionėliuose.

Švenčionėlių gyvenvietė atsirado 1861 m., kairiuoju pažeimeniu tiesiant Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelį. 18951899 m. nutiesus LentupioPanevėžio siaurąjį geležinkelį, Švenčionėliai tapo geležinkelių mazgu. Maždaug tuo metu pro čia nutiestas Švenčionių-Utenos plentas. XIX a. pabaigoje Švenčionėlių gyvenvietė buvo menka, 1880 m. minima tik 13 sodybų su 82 gyventojais, bet joje jau veikė vėžių eksporto bendrovė. 1900 m. miestelis sudegė. XX a. pradžioje Švenčionėliai ėmė smarkiai plėstis. Naujos gatvės buvo tiesiamos į pietus nuo Juodiškio, tiesiog per šilą.

1907 m. miško pakraštyje pastatyta medinė bažnyčia, kurioje buvo vertingų aklo skulptoriaus Julijono Daunio medžio darbų. Nedaug kas liko iš jo nuostabių dirbinių. 1908 m. Švenčionėliai gavo parapijos teises.

Švenčionėlių gyvenvietėje XIX a. gale pradėjo kurtis pramonė, nuo 1894 m. veikė siaurųjų, o vėliau ir plačiųjų garvežių remonto dirbtuvės. Pirmojo pasaulinio karo metais pastatyta elektrinė. 1920 m. suteiktos miesto teisės, 19201939 m. buvo okupuotas lenkų. 1924 m. atidarytas degtukų šiaudelių fabrikas. 1939 m. patvirtintos miesto teisės, 1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu.

1996 m. patvirtintas Švenčionėlių herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. pabaiga Švenčionėlių valsčiaus centras Švenčionių apskritis
1918 m. Naujųjų Švenčionių apskritis
19251939 m. Švenčionių apskritis Vilniaus vaivadija
19391941 m. Švenčionėlių apskrities centras
19411950 m. Švenčionių apskritis
19501953 m. rajoninio pavaldumo miestas Švenčionėlių rajono centras Vilniaus sritis
19531959 m.
19591995 m. rajoninio pavaldumo miestas, Švenčionėlių apylinkės centras Švenčionių rajonas
19952013 m. Švenčionėlių miesto seniūnija ir Švenčionėlių seniūnijos centras Švenčionių rajono savivaldybė Vilniaus apskritis
2013 Švenčionėlių seniūnijos centras


Pavadinimo kilmė[taisyti]

Miestelio vardas yra mažybinės priesagos vedinys iš Švenčionių miesto vardo,[4] prie kurio gyvenvietė kūrėsi kaip geležinkelio stotis. 1862 m. gyvenvietė pavadinta Naujieji Švenčionys, bet vėliau prigijo Švenčionėlių vardas.

Gyventojai[taisyti]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1970 m. ir 2011 m.
1970 m.sur.[5] 1976 m. 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
5 979 6 600 6 566 7 712 6 923 5 771

Žymūs žmonės[taisyti]

Abėcėlinis Švenčionėlių ir jų apylinkių žmonių sąrašas:[6]

  • Antonovič Kazimiež (Antonowicz Kazimierz, 1914–2003). Gimė Švenčionėliuose. Lenkijos fizikas, matematikas, chemikas. Torunės Mikalojaus Koperniko universiteto profesorius.
  • Astrauskienė Rita. Gimė 1959 m. Švenčionėliuose. Tekstilininkė. Nuo 1981 m. dalyvauja šalies ir užsienio parodose Baltarusijoje, Rusijoje ir kt.
  • Ažušilis (Zabarauskas) Vytautas. Gimė 1929 m. Pašaminės k., Švenčionių r. Ekonomistas. Ekonomikos mokslų daktaras, socialinių mokslų habilituotas daktaras, profesorius, rašytojas.
  • Blažys Bronius (1930–1990). Gimė Reškutėnų k., Švenčionių r. Lietuvos inžinierius hidrotechnikas, technikos mokslų kandidatas.
  • Baranauskas Andrius Kazys. Gimė 1947 m. Liūlinės k., Švenčionių r. Lietuvos politinis, visuomenės veikėjas. 2004–2008 m. kadencijos LR Seimo narys.
  • Černiauskas Vaižgantas. Gimė 1957 m. Kutulike, Irkutsko srityje Rusijoje. Vitražistas, restauratorius.
  • Činčikas Aloyzas (Czynczyk Alojzy, 1933–2018). Gimė Švenčionėliuose. Lenkijos Skernevicės Pomologijos ir gėlininkystės instituto habilituotas mokslų daktaras, profesorius.
  • Dilys Antanas (1923–2019). Gimė Švenčionėliuose. Kunigas.
  • Driukas Artūras. Gimė 1961 m. Švenčionėliuose. Teisininkas, teisėjas, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, Mykolo Romerio universiteto lektorius, LR civilinio proceso kodekso rengėjas.
  • Duksa Mindaugas Aleksandras. Gimė 1942 m. Švenčionėliuose. Stalo tenisininkas, treneris. 2007 m. apdovanotas Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos aukso ženkleliu.
  • Duksa Tomas gimė 1945 m. Švenčionėliuose. Lietuvos kartografas, inžinierius fotogrametristas, geografas. Parengė ir sudarė oficialius jūrlapių ir oro navigacijos žemėlapius; dalyvavo kartografavimo darbuose sudarant fotogrametrinį Lietuvos kultūros paminklų archyvą.
  • Dundulienė Pranė (1910–1991). Gimė Pilypų k., Švenčionių r. Etnografė, Vilniaus universiteto Archeologijos ir etnologijos katedros profesorė, istorijos mokslų daktarė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė.
  • Gaidamavičiūtė Marytė. Gimė 1947 m. Aidukų k., Švenčionių r. Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Kartografijos centro mokslo darbuotoja.
  • Gajauskas Konstantinas (1912–2001). Gimė Dotenėnų k., Švenčionių r. Kunigas.
  • Grybauskas Kazimieras (1886–1953). Gimė Dotenėnų k., Švenčionių r. Farmacininkas, botanikas. Biologijos mokslų daktaras, profesorius.
  • Gutermanas Grigorijus. Gimė 1947 m. Švenčionėliuose. Lietuvos rankinio teisėjų asociacijos prezidentas, tarptautinės kategorijos teisėjas.
  • Imbrasienė Gražina. Gimė 1950 m. Šiaulėnuose, Radviliškio r. Teisininkė, Lietuvos politinė ir visuomenės veikėja. 1996–2000 m. kadencijos LR Seimo narė.
  • Jakštas Algis. Gimė 1953 m. Ryžiškės k. Ignalinos r. Meninės ir dokumentinės fotografijos menininkas, poetas. 1994 m. suteiktas Tarptautinės meninės fotografijos federacijos fotografo menininko garbės vardas. 2005 m. – nusipelniusio fotografijos menininko garbės vardas. 2005 m. suteiktas Lietuvos Meno kūrėjo vardas.
  • Jakštas Juozapas. Gimė 1940 m. Jukiškėje, Švenčionių r. Lietuvos tautodailininkas skulptorius. Jam suteiktas Lietuvos Meno kūrėjo vardas.
  • Jankauskas Zigfridas. Gimė 1950 m. Švenčionėliuose. Lietuvos Kolekcininkų asociacijos atsakingas sekretorius. Lietuvos meno kolekcininkas. Dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienio šalyse. Publikavo daug straipsnių meno ir karo istorijų klausimais.
  • Jurkėnas Rimantas. Gimė 1950 m. Švenčionėliuose. Keramikas.
  • Kazakevičius Izidorius (1925–1994). Gimė Raudonės k., Švenčionių r. Reškutėnų muziejaus įkūrėjas.
  • Klipčius Rimantas. Gimė 1985 m. Kaune. Lietuvos ir Švenčionių r. politinis ir visuomenės veikėjas, Švenčionių rajono meras.
  • Kudabaitė Elena. Gimė 1946 m. Dūkšte, Ignalinos r. Vilniaus universiteto Vokiečių filologijos katedros filologijos mokslų daktarė.
  • Kuprionis Zenonas. Gimė 1962 m. Švenčionėliuose. Puslaidininkių fizikos instituto fizikos mokslų daktaras.
  • Kuprionytė–Petkevičienė Janina. Gimė 1954 m. Švenčionėliuose. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos tyrimų instituto profesorė, vyresnioji mokslo darbuotoja, parašiusi daugiau kaip 100 mokslinių straipsnių.
  • Kurtinaitienė-Panava Bogumila. Gimė 1951 m. Švenčionėliuose. Vilniaus universiteto Biochemijos instituto biologijos mokslų daktarė.
  • Lapinaitė Audronė. Gimė 1985 m. Švenčionyse. Kalifornijos universiteto Berklyje molekulinės biologijos mokslų daktarė.
  • Lazauskas Danielius. Gimė 1948 m. Prūdiškėlio k., Švenčionių r. Kauno politechnikos instituto informatikos inžinerijos mokslų nostrifikuotas technikos daktaras, išradėjas, 12 mokslinių straipsnių automatizuoto projektavimo srityje autorius.
  • Lazauskas Jonas. Gimė 1954 m. Švenčionėliuose. VGTU Logistikos ir transporto vadybos katedros docentas.
  • Lozovski Tadeuš. Gimė 1943 m. Švenčionėliuose. Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Kietojo kūno elektronikos katedros habilituotas daktaras.
  • Maldžius Robertas. Gimė 1970 m. Švenčionėliuose. Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Kietojo kūno elektronikos katedros docentas.
  • Meidus Leonas. Gimė 1948 m. Švenčionėliuose. Lietuvos edukologijos universiteto Kūno kultūros teorijos katedros docentas, socialinių mokslų daktaras.
  • Pagirys Marijonas (1933–2006). Gimė Dotenėnų k., Švenčionių r. Lietuvos žurnalistas, leidyklos „Mintis“ vyriausiasis redaktorius 1975–1984 m.
  • Papinigis Vytautas. Gimė 1953 m. Švenčionėliuose. VGTU Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedros technologijos mokslų daktaras.
  • Petkevič Edvard (Pietkiewicz Edvard, 1909–1998). Gimė Švenčionėliuose. Lenkijos diplomatas, rašytojas
  • Pukėnas Kazimieras (1905–1997). Gimė Liepeniškių (Lapinės) k. Molėtų r. Kunigas.
  • Rimšelis Viktoras (1915-2012) Gimė Murmų k., Švenčionių r. Kunigas, teologijos mokslų daktaras, JAV marijonų provincijolas, redaktorius, rašytojas.
  • Rokickis Jaroslavas. Gimė 1952 m. Švenčionėliuose. Lietuvos tapytojas.
  • Rudaja Viktorija. Gimė 1982 m. Švenčionyse. Kauno miesto simfoninio orkestro smuikininkė.
  • Radzevičienė Asta. Gimė 1968 m. Marijampolėje. VGTU vadybos ir administravimo mokslų daktarė
  • Sadaunykas Valdemaras. Gimė 1957 m. Švenčionėliuose. Rankininkas. 1977 m. – Sovietų Sąjungos tarptautinės klasės sporto meistras, tris kartus Lietuvos čempionas. Daugkartinis Lietuvos taurės, Lietuvos spartakiadų rankinio varžybų laimėtojas. Sovietų Sąjungos tautų spartakiadų rankinio varžybų kartu su Lietuvos rinktine 1979 m. bronzos, 1983 m. sidabro medalių laimėtojas.
  • Sabaliauskas Egidijus. Gimė 1975 m. Švenčionėliuose. Daugkartinis Lietuvos lengvosios atletikos čempionas.
  • Skaringa Aloyzas Algimantas (1942–2008). Gimė Švenčionėliuose. Gydytojas neurologas, medicinos mokslų daktaras.
  • Smagurauskaitė Dalia. Gimė 1984 m. Švenčionyse. Žurnalo „Keliauk“ redaktorė, žurnalistė, rašytoja.
  • Survutas Darius (1969–1990). Gimė Vilniuje. Vaikystė prabėgo Švenčionėliuose. Tarptautinės klasės sporto meistras, pirmasis Lietuvos sportininkas tapęs jaunimo pasaulio baidarių ir kanojų irklavimo čempionu ir prizininku. 1989 m. Sovietų Sąjungos vienviečių kanojų irklavimo čempionas ir prizininkas.
  • Survutas Stanislavas. Gimė 1948 m. Platumų k., Švenčionių r. Ekonomikos inžinierius, sporto meistras. Lietuvos slidinėjimo, baidarių ir kanojų irklavimo rinktinės narys. Tarp įvairių rungčių 2 kartus Lietuvos slidinėjimo ir 3 kartus Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo čempionas.
  • Survutas Zbignevas (1940–2007). Gimė Platumų k., Švenčionių r. Baidarių ir kanojų irklavimo sporto meistras, teisėjas. Lietuvos nusipelnęs treneris. 14 kartų įvairių rungčių Lietuvos vienviečių ir dviviečių kanojų irklavimo čempionas. 1970 m. plaukdamas dviviete kanoja su Vladu Česiūnu 1000 m 10000 m distancijoje tapo Sovietų Sąjungos aukso medalininkais – čempionais, 1965 ir 1971 m. plaukdamas vienviete kanoja iškovojo sidabro medalį. 1972 m. Miuncheno olimpinių žaidynių aukso medalininko, kanojininko Vlado Česiūno treneris.
  • Šilkinis Ignas (1891–1979). Gimė Santakos k., Švenčionių r. Fotografas, kraštotyrininkas, visuomeninių muziejų įkūrimo pradininkas.
  • Šilkinis (Szylkin) Henrikas. Gimė 1928 m. Santakos k., Švenčionių r. Lenkijos poetas, prozininkas.
  • Šimonėlis Petras. Gimė 1947 m. Nelėnų k. Utenos r. Lengvaatletis, inžinierius, mechanikas. Lietuvos bėgimo čempionas, sporto meistras, rekordininkas.
  • Šriubėnaitė–Vitkauskienė Vilhelmina. Gimė 1950 m. Bajorų k., Švenčionių r. Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Romanų filologijos katedros filosofijos mokslų daktarė, knygų autorė, vertėja.
  • Turla Raimondas. Gimė 1977 m. Švenčionėliuose. Lengvaatletis (bėgikas), treneris. Daugkartinis Lietuvos lengvosios atletikos čempionas, tris kartus Lietuvos bėgimo rekordininkas, Europos taurės ir tarptautinių varžybų laimėtojas.
  • Vasiulytė–Kudokienė Irena. Gimė 1945 m. Panevėžyje. Lietuvos teatro ir kino aktorė.
  • Velička Aleksandras. Gimė 1938 m. Lenkijoje, Punsko valsčiaus Šlynakiemio kaime. Nuo 1940 m. gyveno ir mokėsi Švenčionėliuose. Lietuvos kalbininkas – germanistas, pedagogikos mokslų daktaras, filosofijos mokslų kandidatas. VGTU docentas. Žurnalo „Filosofija“ redaktorius.
  • Virvičius Valentinas (1958–2010). Gimė Pamašinės k., Švenčionių r. Kunigas.
  • Vinikas Adesius. Gimė 1948 m. Medišionių vs. Švenčionių r. Visasąjunginio žemės ūkio gyvulių veisimo ir genetikos MTI biomedicinos mokslų daktaras, veterinarijos gydytojas, biologijos mokslų kandidatas, Lietuvos žemės ūkio mokslų kandidatas, gamtos (fizikos) mokslų kandidatas, Vilniaus universiteto docentas ir vyr. mokslinis darbuotojas, l.e.p. profesorius. Paskelbęs virš 400 mokslinių straipsnių.
  • Žemėnas Kazimieras (2035–2005). Gimė Reškutėnų k., Švenčionių r. Kunigas.
  • Žeimys Algimantas. Gimė 1959 m. Švenčionėliuose. Rankininkas, tarptautinės klasės rankinio sporto meistras.

Švietimas[taisyti]

Švietimo ir ugdymo įstaigos:

Šaltiniai[taisyti]

  1. Švenčionėliai. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. Švenčionėliai SSRS genštabas 1985–1990 m.
  3. Švenčionėliai loadmap.net
  4. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 221 psl.
  5. Švenčionėliai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 440 psl.
  6. Parengė Ramunė Čebručenko.

Autoriai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius ir redaktorius.

Autoriai ir redaktoriai:
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 133% (+25284-951=24333 wiki spaudos ženklai).
  • KS – redaktorius – 1% (+141-3328=-3187 wiki spaudos ženklai).
Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys

Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Vikipedijose
Google paieška
Spausdinti/eksportuoti