Švietimas
~
- Apie epochą žr. Švietimo amžius.
Švietimas – procesas, kurio metu švietimo įstaigose ir ne tik, formaliai arba neformaliai asmenims perteikiamos žinios ir formuojami gebėjimai.
Formaliojo švietimo sistemos
Pirminis (pagrindinis) išsilavinimas
Pirminį išsilavinimą sudaro 5-7 metų formalus, struktūruotas mokymas. Apskritai pirminį išsilavinimą sudaro šešių ar aštuonių metų mokymosi, pradedant nuo penkerių ar šešerių metų amžiaus, nors tai dažnai skiriasi skirtingose šalyse. Visame pasaulyje apie 89 % žmonių pereina pradinį išsilavinimą ir ši proporcija vis auga. Pagal "Švietimas visiems" UNESCO programą daugelis šalių yra įsipareigojusios užtikrinti visuotinį priėmimą į pradinį išsilavinimą iki 2015 m.. Jau dabar daugelyje šalių pradinis išsilavinimas yra privalomas. Mokyklos, kuriose suteikiamas pradinis išsilavinimas dažniausiai vadinamos pradinėmis.
Vidurinis išsilavinimas
Daugelyje šiuolaikinių mokyklų mokymo sistemų pasaulyje, sudaro formalusis švietimas, kuris atsiranda paauglystės laikotarpyje. Priklausomai nuo mokyklos sistemos, tokios mokyklos gali būti vadinamos vidurinėmis mokyklomis, licėjais, koledžais ar profesinio rengimo centrais. Vidurinis išsilavinimas suteikiamas paauglystėje, o jo tikslas yra suteikti bendras žinias, paruošti žmogų aukštajam mokymui arba iškart konkrečiai profesijai.
Aukštasis išsilavinimas
Aukštasis išsilavinimas nėra privalomas. Kolegijos ir universitetai yra pagrindinės institucijos teikiančios aukštajį išsilavinimą. Bendrai jos vadinamos aukštojo mokslo institucijos. Aukštasis išsilavinimas suteikiamas pažymėjimais, diplomais arba akademiniais laipsniais. Aukštasis išsilavinimas norimas gauti dėl tam tikro klasifikacijos laipsnio. Išsivysčiusiose šalyse aukštajį išsilavinimą gauna apie 50 % žmonių.