Žalioji (Vilkaviškis)

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Žalioji
Žalioji1.JPG
Žalioji prie kelio į Kudirkos Naumiestį

Žalioji
Koordinatės:54°42′58″N 22°56′35″E / 54.716°N 22.943°E / 54.716; 22.943 (Žalioji (Vilkaviškis))
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Marijampolės apskritis
Savivaldybė: Vėliava Vilkaviškio rajono savivaldybė
Seniūnija: Klausučių seniūnija
Gyventojų: 122 (2021 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
( kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Žalióji
Kilmininkas: Žaliõsios
Naudininkas: Žãliajai
Galininkas: Žãliąją
Įnagininkas: Žalią́ja
Vietininkas: Žaliõjoje

Žalioji – kaimas Vilkaviškio rajono savivaldybėje, Andriškių kaimo šiaurės rytinėje dalyje, anksčiau siekęs ir Šeimeną. Carinės Rusijos ir nepriklausomos Lietuvos valsčiaus centras. Veikia Žaliosios kaimo bendruomenė.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Eglise icone.svg Stovi parapijinė Žaliosios Šv. Roko bažnyčia
Legenda cmentarz.svg Senosios kapinės
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Educación.svg Žaliosios Vinco Žemaičio pagrindinė mokykla
Japanese Map symbol (Library).svg Žaliosios biblioteka (Vilkaviškio bibliotekos Žaliosios filialas su vieša interneto prieiga VIPT2)
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png Žaliosios paštas (LT-70073)
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS



Geografija


<tabber> OpenStreetMap=


Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Žalioji (Vilkaviškis) OpenStreetMap žemėlapyje

|-| SSRS genštabas (1985–1990)=

Žalioji (Vilkaviškis) TSRS topografiniame žemėlapyje[2][3].

|-| Retromaps=

'00 '10 '20 '30 '40 '50 '60 '70 '80 '90
1800s 1808 1812 1822 1832 1842 1854 1867 1871 1885 1896
1900s 1909 1915 1922 1936 1940
1942
1954 1967 1975 1985 1990
OpenStreetMap

</tabber>


Istorija

Žaliosios kaimas buvo minimas 1812 metais, Napoleono žygio metu. Carinei Rusijai 1867 metais įsteigus Vilkaviškio apskritį Žalioji tapo valsčiaus centru. Netrukus čia buvo pastatyta erdvi, mūrinė valsčiaus būstinė; apie 1885 m. buvo pastatyta bei atidaryta pirmoji Žaliosios valsčiaus pradinė mokykla. 1892 m. Žaliosios apylinkių gyventojai Prienuose iš žydų nupirko sinagogą ir čia ją perstatė į didelę koplyčią, kuri, atsikūrus nepriklausomai Lietuvai ir 1924 metais įkūrus Žaliosios parapiją, tapo Šv. Roko parapijine bažnyčia - su 30 metų lauktu, pagaliau čia pat gyvenančiu, savo kunigu.

Žalioji pradėjo greitai augti, žmonės pradėjo ją vadinti miesteliu. 1925 m. buvo įkurta Žaliosios pieno perdirbimo bendrovė, kuri vėliau turėjo savo krautuvę bei užkandinę ir Vilkaviškyje. Medinės mokyklos vietoje buvo pastatyta moderni 8 komplektų mūrinė mokykla. Nors nuolatinių Žaliosios bažnytkaimio gyventojų pradžioje nebuvo daug, ši mokykla kasdieną čia sutelkdavo daugybę plačios apylinkės vaikų. Ju tėvai taip pat nuolat atvažiuodavo į Žaliosios bažnyčią, kleboniją, pieninę, valsčiaus raštinę įvairiais reikalais. Buvo paštas, policijos nuovada, akušerijos punktas, kooperatyvas, kelios krautuvės, du restoranai. Taip pat ir Marijampolės - Vilkaviškio miškų urėdijos Žaliosios girininkija, Žaliosios giraitės eigulio pasoda, kailių perdirbimo įmonė, kalvis (račius), malūnas. Žaliosios valsčiui prieškaryje priklausė 35 gyvenvietės, 396 ūkiai ir 3678 gyventojai. Žaliosios parapija 1940 metais apjungė apie dešimtį vietovių ir turėjo 1396 narius.

1944 m. Žalioji pateko į rusų ir vokiečių kovos zoną. Karo veiksmai užsitęsė keturis mėnesius. Iš Žaliosios bažnytkaimio liko tik pelenai ir griuvėsiai. Žaliosios valsčius 1950 m. birželio 20 dieną buvo panaikintas, 1963 m. sausio 2 d komunistų buvo atimta ir uždaryta Žaliosios bažnyčia. Žaliosios aštuonmetė mokykla 1960 metų rudenį buvo atstatyta. Jos direktoriumi buvo paskirtas Algimantas Leonas, nuo 1968 metų rudens Kazys Misikevičius.

Žaliosios kapinėse karo metu buvo palaidotas prancūzų lakūnas Žanas Manso. Algimantas Leonas mokykloje įkūrė jo Lietuvoje kovojusios prancūzų eskadrilės „Normandija-Nemunas“ muziejų, kuriam vadovavo mokytojas Modestas Vizgirda; vėliau Julija Vizgirdienė ir dabartinio Paežerių muziejaus direktorius Antanas Žilinskas. Šis muziejus veikė iki 1990 metų ir buvo plačiai žinomas visoje Lietuvoje. Jį aplankydavo ir iš sovietų sąjungos į Žaliają atvykdavę lankytojai bei Prancūzijos buvę karo lakūnai.

Žaliosios parapijos bažnyčia išbuvo uždaryta net 28 metus. Tiktai nepriklausomybę vėl atgavus, 1991 m. rugpiūčio 16 d., ji vėl galėjo laisvai atverti savo duris. Direktoriaus Kazio Misikevičiaus pareigas 1998 m. rudenį perėmė Daiva Pačkauskienė. Sekančiais metais, Andriškiuose buvo pašventintas akmuo, buvusio Žaliosios mokyklos mokinio, žymaus miškininko, etnologo, žurnalisto Vinco Žemaičio gimtojo namo vietai pažymėti. Vilkaviškio rajono savivaldybės taryba, 2001 gegužės 25 dieną, mokyklai suteikė Žaliosios Vinco Žemaičio pagrindinės mokyklos vardą.

Nuo 2007 lapkričio 6 dienos Žaliosios pagrindinės mokyklos direktorė yra Grita Launikonienė, anksčiau Vilkaviškio "Aušros" vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja. Mokykloje, naujose patalpose, nuo 2008 vasario 15 d. veikia Vinco Žemaičio muziejus.

2018 m. Žalioji oficialiai atkurta kaip atskiras kaimas.

Šaltiniai

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 96% (+5731-280=5451 wiki spaudos ženklai).
  • KS – redaktorius – 8% (+493-28=465 wiki spaudos ženklai).
  • Aloyzas Rapševičius – redaktorius – 1% (+66-0=66 wiki spaudos ženklai).