Žmogus

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Jump to navigation Jump to search
Homo sapiens
Žmogus
Žmonės (Homo sapiens)
Mokslinė klasifikacija
Domenas:
Eukariotai
(Wikispecies-logo.svg Eukaryota)
Afrikanischer Elefant, Miami.jpg
Karalystė:
Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Panthera onca.jpg
Tipas:
Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Tortoise-Hatchling.jpg
Antklasis:
Amniotai
(Wikispecies-logo.svg Amniota)
Mammal Diversity 2011.png
Klasė:
Žinduoliai
(Wikispecies-logo.svg Mammalia)
Bonobo.jpg
Būrys:
Primatai
(Wikispecies-logo.svg Primates)
OrangutanP1.jpg
Šeima:
Hominidai
(Wikispecies-logo.svg Hominidae)
Human.png
Gentis:
Žmonės
(Wikispecies-logo.svg Homo)
Russian settlers, possibly Molokans, in the Mugan steppe of Azerbaijan. Sergei Mikhailovich Prokudin-Gorskii.jpg
Rūšis:
Žmogus
(Wikispecies-logo.svg Homo sapiens)
Mokslinis pavadinimas

Homo sapiens
Linnaeus, 1758 [1][2]

Lietuviškus pavadinimus pateikė: Algirdas Vilkas

Žmogus (lot. Homo sapiens sapiens) – dvikojis primatas, priklausantis hominidų šeimai ir žinduolių klasei. Visų žmonių populiacija dar vadinama žmonija.

Žmogus iš kitų gyvūnų išsiskiria savo protiniais sugebėjimais, kalba, kultūra ir socialiniais ypatumais. Žmogui giminingiausi primatai yra šimpanzės, kiek mažiau – gorilos, orangutanai ir gibonai. Manoma, kad esminis požymis, skiriantis žmogų nuo kitų gyvūnų, yra abstraktus mąstymas.

Žmogus (dgs. žmonės) turi stačią laikyseną, vaikšto ant apatinių galūnių, palikdamas viršutines įvairiai galimai veiklai (taip pat – darbui). Labai išsivysčiusios smegenys įgalina abstraktų mąstymą, kalbą, savęs suvokimą. Žmogų tiria įvairūs mokslai: psichologija – jausmus ir mąstymą, religijotyra – tikėjimą, filosofija bando sujungti abu šiuos aspektus, biologija žiūri į žmogų kaip į gyvą organizmą ir kt. Bendrai mokslas apie žmogų yra vadinamas antropologija (graikiškai anthropos reiškia žmogų).

Žmonės yra visuomeniniai gyvūnai, gyvenantys sudėtingai suderintose įvairaus lygmens socialinėse bendruomenėse, kurios tarpusavyje bendrauja, bendradarbiauja ir varžosi. Žmonių bendruomenes vienija vertybės, tikėjimas, elgesio normos ir kt.

Žodžio kilmė[taisyti]

Žmogus daugumoje pasaulio kalbų yra labai senas žodis. Senovės lietuvių kalboje būta beasmenės formos – žmuo, etimologiškai (pagal kilmę) artimos lotyniškajam homo (plg. humus ir žemė, hiems ir žiema). Šios formos šaknys tikriausiai siekia indoeuropiečių prokalbės laikus. Forma žmuo turėjusi dvi lytis: žmogus (vyriška) ir žmona (moteriška). Istorijos eigoje susiformavo taip, kad žmonos terminas ėmė reikšti tik sutuoktinę, o žmogus tapo bendra rūšį apibūdinančia žodžio forma. Tačiau pastebėtina, kad daugiskaitą nulėmė moteriška lytis (žmona -> žmonės).

Žmogaus lytys ir jų skirtumai[taisyti]

Vyras
Moteris

Žmonija turi dvi lytisvyrą ir moterį. Jos skiriasi ne tik biologiniais požymiais (kūno sudėjimu, dauginimosi organais, endokrinine sistema ir kt.), tačiau ir mąstymo, jausmų bei elgsenos požiūriu.

Moterys dar vadinamos dailiąja lytimi (pabrėžiant jų grožį), o vyrai – stipriąja (pabrėžiant jėgą).

Anatomija ir fiziologija[taisyti]

Žmogaus kūnas dalijamas į dalis (partes corporis): liemenį (truncus), galvą (caput), kaklą (collum), viršutines galūnes (membrum superius) ir apatines galūnes (membrum inferius).

Kiekviena dalis dalijama į smulkesnes: liemuo į krūtinę (thorax), pilvą (abdomen), nugarą (dorsum), dubenį (pelvis). Pastarasis dalijamas į didįjį ir mažąjį dubenį (pelvis major et pelvis minor).

Žmogaus kūne yra kelios ertmės: kaukolės ertmė (cavitas cranii), krūtinės ląsta (cavitas thoracis), pilvo ertmė (cavitas abdominis), dubens ertmė (cavitas pelvis). Veide yra nosies ertmė (cavitas nasi), burnos ertmė (cavitas oris) ir akiduobės (orbitae).

Protas ir sąmonė[taisyti]

Protas – sugebėjimas vertinti mus supantį pasaulį. Tokį sugebėjimą turi visi gyvi padarai. Šis sugebėjimas pasireiškia įvairiomis formomis, iš kurių ne visos žmogui prieinamos.
Patį protą galima pavadinti „programa“, apdorojančia per jutimo organus atkeliaujančią informaciją. Informacijos apdorojimo žmogaus smegenyse „lygis“ yra tobulesnis nei bet kurių gyvūnų. Žmogaus protas nėra beribis – kaip ir kiekvienai žemesnei gyvūnų rūšiai, taip ir žmogui egzistuoja suvokimo ribos.
Protas ne tik padeda žmogui suvokti aplink jį esantį pasaulį – jis dar atlieka ir apsaugines funkcijas.

Kadangi informacijos srautai iš žmogų supančios aplinkos yra beribiai, pirmoji apsauginė proto (sąmonės) funkcija palengvina organizmo funkcionavimą atrankinio dėmesingumo bei sąmonės dėka. Kiekvieno žmogaus aplinkos suvokimas yra individualus ir nepakartojamas; suvokiniams kurti vaizdiniai gali būti sudaryti iš sąvokų, apibrėžimų, bendravimo šablonų, netgi realiai neegzistuojančių vaizdinių. Jeigu šios apsauginės funkcijos nebūtų, žmogaus protas būtų priverstas be perstojo vertinti visus informacijos srautus ir kiekvieną akimirką iš naujo pastebėti jį supančią aplinką.

Žmogaus įsitvirtinimas įsivaizduojamojo pasaulio centre (vad. „ego“ funkcija) yra svarbi individo gyvenime; gali garantuoti žmogaus kaip individo išlikimą, pasirūpinant pirmiausia individo, o ne bendruomenės poreikiais. Yra žinoma atvejų, kai dėl smegenų pažeidimo ši funkcija sutrinka ir ego beveik nebedominuoja. Tokie žmonės gali būti palaikyti altruistais.

Protavimas gali būti sąmoningas arba nesąmoningas. Pasąmonė yra pajėgi aprėpti visą gigantišką informacijos srautą iš žmogų supančios aplinkos, tačiau ji neanalizuoja duomenų, leisdama jiems „tekėti“.

Tam tikri prioritetiniai duomenys yra perkeliami į aukštesnį lygį – objektyvų ir subjektyvų nagrinėjimą. Tai jau sąmoningo proto sritis, kuriai tenka ribotas duomenų srautas. Kitaip tariant, protas – tai loginis „procesorius“, atsirenkantis ir analizuojantis sąmonės pateiktus duomenis.

Sąmonės dėka žmogus netgi gali apeiti proto sukurtas apsaugas – imti iš naujo pervertinti jį supančią aplinką ar tyčia nesirūpinti savo poreikiais, iškeldamas į pirmą vietą kitų poreikius.

Sąmoningo protavimo pajėgumus nusako sąmoningumo lygis. Kuo aukštesnis sąmoningumas, tuo individas lengviau (ir realiau) suvokia jį supančią aplinką, lengviau prisitaiko prie pokyčių, adaptuojasi.

Esant aukštam sąmoningumui, lengviau ignoruojami primityviai, pernelyg supaprastintai suvokiami aplinkos vaizdiniai, ką galima laikyti „momentine nuotrauka“, ir kuri ne visada yra realybės atspindys.

Yra nustatyta, kad daugiau nei du trečdaliai žmonių turi gana žemą sąmoningumo lygį.

Proto ir sąmonės veikla labai svarbi žmogaus gyvenime – ji prisideda formuojant individo elgesio modelius, bendravimo metodus ir būdus, įvertinant svarbiausius poreikius.

Seksualumas[taisyti]

Žmogaus seksualumas ne tik užtikrina dauginimosi funkciją ir rūšies išlikimą, tačiau ir lemia socialinius reiškinius, tarpusavio ryšius tarp žmonių ir hierarchiją. Lytinis potraukis yra ne tik kūniškas (fizinis) poreikis, tačiau yra susijęs ir su jausmais – teigiamais (pvz., susižavėjimas, meilė, ekstazė) arba neigiamais (pvz., pavyduliavimas ar neviltis). Seksualumo apraiškas ir mastą nulemia tam tikros taisyklės visuomenėje – socialinės normos. Pavyzdžiui, paprastame paplūdimyje nedera būti visiškai nuogam, daugumoje kultūrų yra nepriimtina erotinė meilė tarp artimų giminaičių – brolių ir seserų, tėvų ir vaikų. Lytinį susilaikymą iki santuokos, taip pat dvasininkų skaistumą nulemia religinės normos. Kai kuriose kultūrose yra priimtina tik vienpatystė (pvz., Vakarų civilizacijoje), tuo tarpu kai kitos toleruoja ir daugpatystę (pvz., islamo šalys).

Apskritai, gyvūnų pasaulyje gėda dėl nuogumo yra būdinga tik žmonėms – beveik visose kultūrose nepriimtina vaikščioti visiškai nuogam, nors toleruojamo nuogumo mastą iš dalies lemia geografinės sąlygos (klimatas) ir mada (pvz., Vakaruose populiarėja atviresni drabužiai, apnuoginantys krūtinę, šlaunis ar bambą, tuo tarpu musulmonų kraštuose moterims viešumoje reikia slėpti net veidą). Įvairios lytinio elgesio formos (glostymas, glamonės, bučiniai) yra nevienodai vertinami atskirose kultūrose ir subkultūrose, o viešumoje atliekamas lytinis aktas beveik universaliai yra nepriimtinas (nebent pirmykštėse ar šiuolaikinėse orgijose, filmavimuose kinui, religinių ritualų metu ir pan.).

Patarlės[taisyti]

  1. Abu labu tokiu: vienas perdžia, kitas bezda, o tu, žmogau, uostyk
  2. Abu vilnas kirpo - vienas avių, kitas žmonių: kuris geresnis, pats Dievas neįspės
  3. Ach, kad šunies dantis turėčiau, žmonės dabar ant manęs nelotų, blogai nekalbėtų!
  4. Adatą turėdamas žmogus badu nenumirs
  5. Aiklus čigono arklys su vėjais lenktyniauja, o kai žmogui patenka - iš kiemo nevažiuoja
  6. Aimanuoja, kaip čigonas žmogaus neapgavęs
  7. Akmuo kantrus, o žmogus dar kantresnis
  8. Akmuo su akmeniu ir tai sueina, o žmogus su žmogum – nėr dyvo
  9. Arklius išvogus veltui žmogus rakina kūtę
  10. Arklys botagu sotus nebuvo ir nebus, o žmogus mušimu geras nebus
  11. Arklys ir tai privargsta, o žmogui nėra dyvo
  12. Arklys pakeičia plauką, žmogus savo charakterio pakeisti negali
  13. Arklys parklumpa su keturiom kojom, o žmogus su dvim kojom dar veikiaus parklumpa
  14. Arklį dabina pašaras, o žmogų apdaras
  15. Arklį iš klampynės ištrauksi – pavėžės, o žmogų – pastūmės
  16. Arklį pažinsi iš dantų, žmogų – iš kalbų
  17. Arklį pažįsta iš dantų, žmogų iš žodžių
  18. Atsibosta arkliui pavalkuose, o žmogui varguose
  19. Auksas mėginasi ugnyje, vežimas ant gruodo, arklys naktyje, o žmogus bėdoje
  20. Auksas šaltas, o žmogų kaitina
  21. Aukso kalnai ten, kur žmonės negyvena
  22. Be mokslo žmogus kaip aklas
  23. Be žmogaus darbo ponai badu dvėstų
  24. Blogai, kai žmogui protas paskui eina
  25. Blogas padėjimas ir gerą žmogų iš kelio išveda
  26. Bėdos neina tvorom, medžiais, ale žmonėm
  27. Darbštus žmogus visuomet darbą ras
  28. Dvare šuo už žmogų brangesnis
  29. Gali regėti akis, bet ne žmogaus širdį
  30. Geriau būt paprastu žmogum, nei kiaule
  31. Geriau paklausyt protingo žmogaus barimo, nekaip kvailo pagyrimo
  32. Gilus protas, nors žmogus kuprotas
  33. Gyvatė gelia skaudžiai, pikto žmogaus liežuvis – dar skaudžiau
  34. Ir angelas neliktų angelu, turėdamas žmogaus akis
  35. Ir arklys nuo meilumo geriau dirba, ne tik žmogus
  36. Iš menkos trobelės gali didis žmogus keltis
  37. Išmokyk, žmogus, akmenį plaukti
  38. Jaučio saugokis iš priekio, arklio iš užpakalio, o pikto žmogaus iš visų pusių
  39. Jei žmogus iš tiesų nori gyventi - medicina bejėgė
  40. Kad žmogus žinotumei ateinantį laiką, nė iškados neturėtumei
  41. Kai dvarą įsigijo, tai ir su žmogum nenori kalbėti
  42. Kiek žmonių – tiek nuomonių
  43. Kuo daugiau žmogus turi problemų, tuo mažiau jam trūksta iki laimės
  44. Kuprotas žmogeliukas visą lauką apeina
  45. Ne auksas, o darbštumas žmogui yra didžiausias turtas
  46. Ne medaliai, bet darbai kalba apie žmogų
  47. Ne viena duona žmogus gyvas
  48. Nelaimės ir vargai eina ne miškais, o žmonių sprandais
  49. Netikrus pinigus padaro žmonės, netikrus žmones padaro pinigai
  50. Nešertu arkliu nearsi, alkano žmogaus darbu nepasidžiaugsi
  51. Pergalė rodo, ką žmogus gali, o pralaimėjimas – ko jis vertas
  52. Pinigai ir dorą žmogų išveda iš kelio
  53. Spręsk apie žmogų ne iš nosies, o iš žodžio
  54. Sumanytų – žmogų akim suėstų
  55. Vargai eina žmonių sprandais
  56. Vargas negadina žmogaus
  57. Vargas žmoguo kojas įduoda
  58. Viena bėda tai ne bėda, bet dvi trys ir žmogų suėda
  59. Vienas medžias – ne miškas, vienas žmogus – ne sodžius
  60. Vienas žodis – ne kalba, vienas žmogus – ne talka
  61. Į akis tai žmogus, o už akių - vis prūsas, ir gana
  62. Šuva maknotas ir žmogus bagotas, tai abiem gerai
  63. Žmogaus gyvenimas - kap viena diena
  64. Žmoguo vargas i gimti, i mirti
  65. Žmogus eini senyn, prie vargo artyn
  66. Žmogus ir pelė nekart tur pražūti, žmogus vargams, pelė katei tur kliūti
  67. Žmogus ne akmuo, begulėdamas pavargsta, tad ir pasilsėti reikia
  68. Žmogus ne akmuo, nevalgęs nebus
  69. Žmogus plikas ateina ant svieto, plikas ir išeina
  70. Žmogus turi būti kaip auksas, o ne kaip šiaudas, vėjo šen ir ten varomas
  71. Žmogus užmano – Dievas padaro
  72. Žmogus varge augęs – lyg auksas per ugnį išėjęs
  73. Žmogus žmogui – vilkas
  74. Žmogų taiso vargas
  75. Žmogų vargas migdo
  76. Žuvis ieško kur giliau, o žmogus — kur geriau


Priežodžiai[taisyti]

  1. Ach, ir čia žmogus košės pirštu nevalgo
  2. Darbas žmogų gražina, tinginystė suodina


Šaltiniai[taisyti]

Vikicitatos

Wikiquote logo
Puslapis Vikicitatose

Autoriai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius ir redaktorius.

Autoriai ir redaktoriai:
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius (+13624-516=13108 wiki spaudos ženklai).
  • Edvinas Giedrimas – redaktorius (+0-496=-496 wiki spaudos ženklai).