1990 m.
(Nukreipta iš puslapio 1990)
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
1990 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Lietuvoje
Įvykiai
- Sausio 11 d. – buvusios Tarybų Sąjungos prezidento Michailo Gorbačiovo viešnagės Vilniuje metu Katedros aikštėje įvyko mitingas „Laisvę ir nepriklausomybę Lietuvai“, kuriame dalyvavo apie 250 tūkstančių žmonių;
- Sausio 13 d. – įkurta Lietuvos sveikuolių sąjunga;
- Sausio 15 d. – Lietuvoje uždrausta TSRS kariams, kurie nėra nuolatiniai Lietuvos gyventojai ir jos piliečiai, dalyvauti balsavimuose renkant Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą ir vietinių Tarybų deputatus;
- Sausio 27 d. – atkurta Lietuvos krikščionių demokratų partija.
- Vasario 3 d. – Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio konferencijoje „Lietuvos kelias“ pristatyti Sąjūdžio kandidatai į Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą - Atkuriamąjį Seimą;
- Vasario 7 d.:
- Vasario 9 d. – Atkuriamąjame Seime švenčių įstatymu gražintos senosios bei religinės lietuvių šventės. Valstybine švente paskelbta Vasario 16-oji, tautinėmis – Velykos, Motinos diena, Mirusiųjų pagerbimo diena, Kalėdos, atmintina tautos diena – Birželio 14-oji;
- Vasario 10 d. – TSRS Aukščiausiosios Tarybos deputatas Algimantas Čekuolis Kremliuje įteikė JAV valstybės sekretoriui Džordžui Beikeriui (George Baker) Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio memorandumą dėl Baltijos šalių nepriklausomybės;
- Vasario 14 d.:
- LTSR Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą, kuriame pažymėta, kad TSRS armijos buvimas Lietuvoje neturi teisinio apibrėžtumo;
- Prisikėlimo bažnyčia Kaune grąžinta tikintiesiems;
- Vasario 15 d. – Atkurta Lietuvos Šiaulių sąjunga;
- Vasario 24 d. – vyko pirmasis laisvų demokratiškų rinkimų į LTSR Aukščiausiąją Tarybą turas.
- Kovo 1 d. – įsteigtas Lietuvos bankas;
- Kovo 4 d. – vyko antrasis rinkimų į LTSR Aukščiausiąją Tarybą turas, išrinkti 26 deputatai;
- Kovo 6 d. – įkurta Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjunga;
- Kovo 8 d. – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio sesijoje priimta Tautos vienybės deklaracija;
- Kovo 11 d. – Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba paskelbė atkurianti Lietuvos nepriklausomybę;
- Kovo 13 d. – Kūno kultūros ir sporto komitetas bei Tautinis olimpinis komitetas nutarė, jog Lietuvos sportininkai nebedalyvaus TSRS čempionatuose;
- Kovo 15 d. – Tarybų Sąjunga paskelbia, kad Lietuvos nepriklausomybės aktas yra neteisėtas;
- Kovo 17 d.:
- Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas atmetė TSRS prezidento Michailo Gorbačiovo reikalavimą atšaukti Lietuvos Nepriklausomos valstybės atkūrimo aktą;
- ministre pirmininke paskirta Kazimiera Prunskienė.
- Balandžio 1 d. – TSRS gynybos ministras Dmitrijus Jazovas ir TSKP CK Politinio biuro narys Jegoras Ligačiovas užtikrino, kad karinė jėga Lietuvoje nebus naudojama;
- Balandžio 8 d. – sovietų desantininkai Vilniuje bandė užgrobti Spaudos rūmus, to padaryti jiems neleido prie rūmų susirinkę žmonės;
- Balandžio 11 d. – prisiekė pirmoji po Nepriklausomybės atkūrimo Kazimiros Prunskienės vadovaujama vyriausybė;
- Balandžio 13 d. – M. Gorbačiovas ir TSRS Ministrų Tarybos pirmininkas N. Ryžkovas paskelbė ultimatumą, kuriuo reikalavo per dvi dienas atšaukti priimtus įstatymus ir atstatyti kovo 10 d. buvusią padėtį;
- Balandžio 20 d. – Tarybų Sąjunga pradėjo ekonominę Lietuvos blokadą;
- Balandžio 28 d. – įsteigta Vilniaus policijos akademija.
- Gegužės 12 d. – pasirašyta deklaracija „Dėl Lietuvos Respublikos, Latvijos Respublikos ir Estijos Respublikos santarvės ir bendradarbiavimo“;
- Gegužės 17 d.:
- Michailas Gorbačiovas priėmė ministrę pirmininkę Kazimierą Prunskienę;
- Šiauliuose įkurtas „Katinų muziejus“;
- Gegužės 26 d. – Maskvoje vyko piketas, kuriame buvo protestuojama prieš Lietuvos ekonominę blokadą.
- Birželio 7 d. – JAV Atstovų rūmai nusprendė uždrausti kompiuterinės ir telekomunikacijų įrangos pardavimą Tarybų Sąjungai, kol ši nepradės derybų su Lietuva dėl nepriklausomybės atkūrimo.
- Spalio 7 d. – apyvartoje pasirodė pirmoji nepriklausomos Lietuvos pašto ženklų serija „Angelas“.
- Gruodžio 15 d. – įkurta Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija;
- Gruodžio 20 d. – LASS tarybos plenumas nutarė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos įkūrimo data laikyti 1926 m. liepos 24 d.;
- Gruodžio 22 d. – įsteigta Lietuvos politinių kalinių sąjunga.
Gimtadieniai
| Gimtadieniai |
- Sausio 26 d. – Aurimė Rinkevičiūtė, Lietuvos krepšininkė, rungtyniaujanti Vilniaus „TEO“ komandoje įžaidėjos pozicijoje.
- Kovo 1 d. – Tadas Eliošius, Lietuvos futbolininkas, rungtyniaujantis puolėjo pozicijoje. Marijampolės "Sūduva" klubo žaidėjas.
- Kovo 2 d. – Silvestras Guogis, Lietuvos lengvaatletis. Šalies 400 m barjerinio bėgimo čempionas. Antro rezultato savininkas per visą Lietuvos istoriją.
- Kovo 19 d. – Martynas Bareika, Lietuvos krepšininkas, rungtyniaujantis Kėdainių „Nevėžio“ komandoje. Savo profesionalaus krepšininko karjerą pradėjo Kėdainių SM, 2006 m. perėjo į Kėdainių „Nevėžį“.
- Kovo 31 d.:
- Ernestas Biskys, Lietuvos futbolininkas, šiuo metu žaidžiantis FK Klaipėdos komandoje saugo pozicijoje.
- Tautvydas Šležas, Lietuvos krepšininkas, rungtyniaujantis Vilniaus "Perlas" klube.
- Balandžio 11 d.:
- Edvinas Jasaitis, Lietuvos futbolininkas, šiuo metu žaidžiantis FK Šiaulių komandoje saugo pozicijoje.
- Martinas Brazauskas, Lietuvos ir Panevėžio miesto savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- Balandžio 23 d. – Eimantas Bendžius, Lietuvos krepšininkas, žaidžiantis Vilniaus „Perlo" komandoje.
- Gegužės 14 d. – Gediminas Orelik, Lietuvos krepšininkas, rungtyniaujantis Prienų „Rūdupio“ komandoje. 2009 m. rugpjūtį pasirašė 1+1 metų kontraktą su Šiauliais.[30] Tačiau 2010 m. vasario viduryje abipusiu susitarimu sutartį nutrakė ir persikėlė į Prienų „Rūdupį“.[31].
- Birželio 7 d. – Vytautas Lasevičius, Lietuvos futbolininkas. Baigė Marijampolės futbolo mokyklą. Yra laikomas perspektyviu „Sūduvos“ gynėju.
- Birželio 10 d. – Artūras Žulpa, Lietuvos futbolininkas, šiuo metu žaidžiantis Pakruojo "Kruojos" komandoje saugo pozicijoje.
- Birželio 21 d. – Ričardas Berankis, Lietuvos tenisininkas, šiuo metu ATP reitinge užimantis 73-ą vietą. Jis yra pasaulio čempionas iki 14 metų amžiaus. Taip pat ir 2007 m., US Open jaunių varžybų nugalėtojas.
- Rugpjūčio 2 d. – Kazimieras Vasiliauskas, lietuvių automobilių sporto lenktynininkas.
- Rugpjūčio 12 d. – Arminas Vaskela, Lietuvos futbolininkas, šiuo metu žaidžiantis Vilniaus "Žalgirio" komandoje krašto saugo pozicijoje.
- Rugpjūčio 17 d. – Indrė Mikelėnaitė, viena geriausių Lietuvos krepšininkių, geriausia 2008 metų Europos krepšininkė. Dažniausiai rungtyniauja krašto, gynėjo pozicijoje. 2006 m. su Lietuvos rinktine iškovojo bronzos medalius, o 2008 m. - aukso. 2 kartus buvo pripažinta geriausia Šiaulių sportininke.
- Rugpjūčio 25 d. – Ieva Kačinskaitė, Lietuvos ir Vilniaus miesto savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja, jauniausia Vilniaus miesto tarybos narė ir Lietuvos savivaldos politikė.
- Rugpjūčio 28 d. – Rokas Janilionis, Lietuvos futbolininkas, žaidžiantis FK Žalgiris Vilnius komandoje, saugo pozicijose.
- Rugsėjo 20 d.:
- Audrius Brokas, Lietuvos futbolininkas. Sūduvos klubo auklėtinis.
- Donatas Motiejūnas, Lietuvos krepšininkas, Kauno „Žalgirio – A. Sabonio mokyklos“ auklėtinis, rungtyniaujantis Trevizo „Benetton“ komandoje.
- Spalio 8 d. – Vytautas Andriuškevičius, Lietuvos futbolininkas, žaidžiantis Gdansko "Lechia" komandoje gynėjo pozicijoje.
- Spalio 31 d. – Gediminas Kruša, Lietuvos futbolininkas, žaidžiantis FC Klaipėda komandoje.
- Lapkričio 1 d. – Aivaras Bražinskas, Lietuvos futbolo žaidėjas (A lyga), žaidžiantis vartininko pozicijoje, VMFD „Žalgirio“ komandoje.
- Gruodžio 11 d. – Tadas Kumeliauskas, Lietuvos ledo ritulio žaidėjas, žaidžiantis Kazachstano aukščiausioje ledo ritulio lygoje Termitau "Arvystan" komandoje, taip pat Lietuvos vyrų ledo ritulio rinktinėje. Jis žaidžia puolėjo pozicijoje.
- Gruodžio 18 d. – Arvydas Novikovas, Lietuvos futbolininkas, šiuo metu žaidžiantis Škotijos Premier lygoje Perto "Saint Johnstone" ekipoje, kurioje jis yra išnuomotas iš Edinburgo "Hearts FC" klubo.
- Gruodžio 29 d. – Tadas Simaitis, Lietuvos futbolininkas, žaidžiantis „Šiaulių“ klube.
- Kristina Paliokaitė, lietuvių šaudymo sporto atstovė. Gyvena Aukštadvaryje (Trakų rajonas). Lietuvos šaudymo rungčių rekordininkė. Treneris - Viktoras Stukas.
- Mini-Me, lietuvių R&B, Pop atlikėja, žinoma kaip dainų „Neša Vėjas“, „Yes“ atlikėja. 2007 m. ir 2008 m. dalyvavo Lietuvos nacionalinėje atrankoje į Euroviziją, kur finaluose užėmė 10 ir 5 vietas.
Mirtys
| Mirtys |
- Sausio 8 d. – Vaclovas Verikaitis, dainininkas (baritonas), vargonininkas, chorvedys (g. 1924 m.).
- Sausio 13 d. – Kazys Jasinskas, Lietuvos muzikologas, vertėjas (g. 1925 m.).
- Sausio 29 d. – Juzefa Daužvardienė, teisininkė, diplomatė, JAV lietuvių visuomenės veikėja (g. 1904 m.).
- Vasario 6 d. – Janina Degutytė, lietuvių poetė, vėlyvosios lyrikos romantikė, eilėraščių vaikams autorė (g. 1928 m.).
- Vasario 9 d.:
- Adolfas Maštaras, Lietuvos gydytojas chirurgas, pedagogas, mokslininkas, Kauno medicinos instituto dėstytojas, Kauno klinikų chirurgas (g. 1920 m.).
- Ona Galdikaitė, Lietuvos vienuolė, poetė (g. 1898 m.).
- Vasario 10 d. – Elena Bindokaitė-Kernauskienė, aktorė (g. 1899 m.).
- Kovo 3 d. – Bronius Blažys, Lietuvos inžinierius hidrotechnikas, technikos mokslų kandidatas (g. 1930 m.).
- Kovo 11 d. – Zigmas Leškevičius, valtornininkas, pedagogas, chorvedys (g. 1908 m.).
- Kovo 28 d. – Liudas Gedgaudas, vargonininkas, chorvedys, muzikos mokytojas (g. 1911 m.).
- Balandžio 8 d. – Juozas Kanopka, Lietuvos aktorius (g. 1904 m.).
- Balandžio 10 d. – Balys Pakštas, smuikininkas, lietuvių liaudies instrumentų puoselėtojas, dirigentas (g. 1905 m.).
- Balandžio 13 d. – Jonas Minelga, poetas[32] (g. 1918 m.).
- Balandžio 19 d. – Nijolė Meškauskaitė, Lietuvos grafikė (g. 1943 m.).
- Balandžio 24 d. – Vytautas Alantas, Lietuvos prozininkas, dramaturgas, poetas, publicistas, žurnalistas (g. 1937 m.).
- Balandžio 26 d. – Juozas Baršauskas, Lietuvos architektas, kraštotyrininkas, architektūros mokslų daktaras (g. 1912 m.).
- Gegužės 4 d. – Aleksys Churginas, Lietuvos poetas, vertėjas (g. 1912 m.).
- Gegužės 14 d. – Abelis Klenickis, Lietuvos kompozitorius, dirigentas, smuikininkas, menotyros kandidatas (g. 1904 m.).
- Gegužės 19 d.:
- Antanas Gustaitis, Lietuvos rašytojas (g. 1907 m.).
- Rimantas Daugintis, Lietuvos skulptorius (g. 1944 m.).
- Gegužės 28 d. – Nikolajus Milenskis, Lietuvos inžinierius mechanikas, šiluminės fizikos tyrimų Lietuvoje pradininkas (g. 1907 m.).
- Gegužės 31 d. – Romualdas Jacinkevičius, muzikos mokytojas ir chorvedys (g. 1941 m.).
- Birželio 18 d. – Stasys Jameikis, Lietuvos žurnalistas, skautų vadovas (g. 1914 m.).
- Birželio 20 d. – Alfonsas Krivickas, Lietuvos ir Vokietijos grafikas, tapytojas (g. 1919 m.).
- Liepos 11 d. – Juozas Gustaitis, aktorius, režisierius (g. 1912 m.).
- Liepos 16 d. – Lidija Bajoraitė, Mažosios Lietuvos kultūros veikėja (g. 1890 m.).
- Liepos 20 d. – Jonas Zinkus, literatūros tyrinėtojas (g. 1917 m.).
- Liepos 31 d. – Antanas Adomaitis, Lietuvos chorvedys, pedagogas, žurnalistas, kompozitorius (g. 1916 m.).
- Rugpjūčio 1 d. – Vladas Trinka, Lietuvos pedagogas, muziejininkas, kraštotyrininkas (g. 1906 m.).
- Rugpjūčio 9 d. – Liudvikas Povilonis, Lietuvos arkivyskupas, spaudos darbuotojas (g. 1910 m.).
- Rugpjūčio 13 d. – Jurgis Viščakas, Lietuvos fizikas, fizikos ir matematikos mokslų daktaras, akademikas (g. 1927 m.).
- Rugpjūčio 28 d. – Bronius Kviklys, Lietuvos ekonomistas, teisininkas, žurnalistas, redaktorius, kraštotyrininkas (g. 1913 m.).
- Rugsėjo 7 d.:
- Jonas Kiauleikis, Lietuvos gydytojas endokrinologas, medicinos mokslų kandidatas (g. 1918 m.).
- Vytautas Baronas, Lietuvos gydytojas akušeris ginekologas, medicinos mokslų kandidatas (g. 1902 m.).
- Rugsėjo 9 d. – Rimantas Antanas Stankevičius, lakūnas bandytojas, vienintelis lietuvis-kosmonautas (g. 1944 m.).
- Rugsėjo 12 d. – Kostas Gurevičius, choro ir orkestro dirigentas, pedagogas (g. 1898 m.).
- Rugsėjo 15 d. – Antanas Barčas, Lietuvos teatro aktorius (g. 1928 m.).
- Spalio 10 d. – Leonardas Kerulis, Lietuvos archyvų tyrėjas (g. 1909 m.).
- Spalio 14 d. – Martynas Gelžinis, Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, pedagogas, istorikas (g. 1907 m.).
- Spalio 22 d. – Nijolė Dariūtė-Maštarienė, Lietuvos gydytoja terapeutė, medicinos mokslų kandidatė, tapytoja, visuomenės veikėja (g. 1925 m.).
- Spalio 24 d. – Stasys Vilkas, Lietuvos spaudos ir radijo žurnalistas, redaktorius (g. 1928 m.).
- Lapkričio 1 d.:
- Dainius Makauskas, Lietuvos alpinistas, farmacininkas (g. 1939 m.).
- Stanislovas Gruodis, SJ, Lietuvos kunigas, teologijos daktaras (g. 1896 m.).
- Lapkričio 10 d. – Mindaugas Bronislavas Barysas, Lietuvos žurnalistas (g. 1935 m.).
- Lapkričio 11 d. – Boleslovas Adomas Motuza Matuzevičius, Lietuvos tapytojas, mozaikininkas, grafikas (g. 1910 m.).
- Lapkričio 12 d. – Anicetas Kunčius, Lietuvos dainininkas (baritonas) (g. 1935 m.).
- Lapkričio 22 d.:
- Paulius Drevinis, pedagogas, Lietuvos poetas (g. 1919 m.).
- Vytautas Grivickas, Lietuvos baleto artistas, baletmeisteris, režisierius, pedagogas, menotyros kandidatas (1967 m.) (g. 1925 m.).
- Lapkričio 26 d.:
- Samuelis Noahas Krameris, JAV archeologas orientalistas, šumerologas (g. 1897 m.).
- Tatjana Babuškinaitė-Vasiliauskienė, lietuvių baleto artistė (g. 1912 m.).
- Lapkričio 29 d. – Antanas Ilčiukas, vargonininkas, pedagogas, choro dirigentas, kompozitorius (g. 1902 m.).
- Lapkričio 30 d. – Algimantas Stuina, Lietuvos žurnalistas (g. 1931 m.).
- Gruodžio 1 d. – Vytautas Jančys, Lietuvos kompozitorius, smuikininkas (g. 1922 m.).
- Gruodžio 10 d. – Rimantas Siparis, Lietuvos operos solistas (bosas), režisierius, profesorius. Lietuvių dramos aktoriaus Juozo Sipario sūnus (g. 1927 m.).
- Gruodžio 12 d. – Viktoras Jauniškis, smuikininkas, chorvedys, pedagogas (g. 1907 m.).
- Gruodžio 30 d. – Juozas Matkus, chorvedys (g. 1939 m.).
Pasaulyje
Įvykiai
- Sausio 7 d. – po 800 metų pirmą kartą remontui uždarytas įžymusis pasviręs Pizos bokštas;
- Sausio 20 d. – karinė intervencija į Baku.
- Vasario 11 d. – PAR: iš kalėjimo paleidžiamas Nelsonas Mandela.
- Kovo 14 d. – iš Tarybų Sąjungos Konstitucijos pašalintas 6 straipsnis numatęs vadovaujantį Komunistų partijos vaidmenį valstybėje;
- Kovo 15 d. – Michailas Gorbačiovas išrinktas pirmuoju Tarybų Sąjungos prezidentu;
- Kovo 21 d. – Namibija tampa paskutine Afrikos šalimi, iškovojusia nepriklausomybę;
- Kovo 24 d. – Islamas Karimovas tapo Uzbekijos prezidentu.
- Balandžio 23 d. – 76 % Karl-Marks-Štato miesto gyventojų prabalsavo už senojo miesto pavadinimo „Chemnicas“ grąžinimą;
- Balandžio 26 d. – Nikaragvoje baigėsi sandinistų režimo valdymas.
- Gegužės 22 d. – Jemenas suvienytas.
- Birželio 12 d.:
- Rusijos Federacijos parlamentas paskelbė apie Rusijos suverinitetą;
- Borisas Jelcinas išrenkamas Rusijos federacijos prezidentu;
- Birželio 19 d. – pasirašomas Šengeno susitarimas, kuriuo siekiama tarp Europos Bendrijų valstybių narių panaikinti pasienio kontrolę.
- Liepos 3 d. – Baltarusija paskelbė atsiskirianti nuo Tarybų Sąjungos.
- Rugpjūčio 6 d. – Pakistano prezidentas atleidžia premjerministrę Benazir Bhutto, apkaltinęs ją korupcija ir į jos vietą paskiria Navazą Šarifą (Nawaz Sharif);
- Rugpjūčio 30 d. – Tatarstanas paskelbia nepriklausomybę nuo Rusijos.
- Rugsėjo 6 d. – Tarybų Sąjunga pripažįsta trijų Baltijos šalių nepriklausomybę.
- Spalio 3 d. – susivienijo Rytų ir Vakarų Vokietijos.
- Gruodžio 9 d. – Lenkijos prezidentu išrenkamas Lechas Valensa;
- Gruodžio 25 d. – Michailas Gorbačiovas atsistatydina iš Tarybų Sąjungos prezidento pareigų.
Gimtadieniai
| Gimtadieniai |
- Sausio 19 d. – Hayle Ibrahimov, Etiopijoje gimęs, bet Azerbaidžanui atstovaujantis ilgų nuotolių bėgikas. Pirmasis šalies atstovas pelnęs medalį aukščiausio rango varžybose.
- Sausio 26 d. – Sergio Pérez, Formulės 1 lenktynininkas iš Meksikos. Nuo 2011 m. sezono meksikietis lenktyniauja Sauber ekipoje. Sergio brolis Antonio Pérez yra buvęs NASCAR Corona Series čempionas.
- Sausio 27 d. – Nauris Grinvaldas, Latvijos ledo ritulio vartininkas.
- Vasario 2 d. – Danielis Goslingas, Anglijos futbolininkas, Newcastle United klubo saugas.
- Vasario 7 d. – Mérovée Ephrem, Prancūziją ir Monaką atstovaujanti čiuožėja ant ledo.
- Vasario 13 d. – Kisean Anderson, jamaikiečių kilmės atlikėjas.
- Kovo 1 d. – Matthew Parr, Jungtinės Karalystės dailiojo čiuožimo sportininkas. Dviejų nacionalinių aukso medalių savininkas. 2009 m. sportininkas turėjo kelialapį į pasaulio čempionatą, bet vietoj jo šaliai atstovavo Elliot Hilton.
- Kovo 23 d. – Jaime Alguersuari, automobilių sporto lenktynininkas iš Ispanijos. 2009 m. liepos pabaigoje jis debiutavo Formulėje 1, kai Scuderia Toro Rosso pakeitė atleistą Sebastien Bourdais.[33].
- Balandžio 15 d. – Emma Charlotte Duerre Watson, anglų aktorė, pagarsėjusi vaidmeniu filmuose apie Harį Poterį.
- Balandžio 23 d. – Devas Patelis, indų kilmės Jungtinės Karalystės aktorius, žinomas iš populiaraus E4 TV serialo Skins, bei režisieriaus Denio Boilo 2008 m. dramos Lūšnyno milijonierius.
- Balandžio 27 d. – Martinas Kelis, anglų futbolininkas (Centro gynėjas) žaidžiantis Liverpool FC.
- Gegužės 6 d. – Pėteris Gulaksis, vengrų futbolininkas, žaidžiantis vartininko pozicijoje Liverpool FC komandoje.
- Birželio 11 d. – Christophe Lemaitre, Prancūzijos lengvaatletis, kuris specializuojasi sprinto rungtyse. Jis tapo pirmuoju baltaodžiu bėgiku, kuris 100 m bėgimo distanciją įveikė greičiau nei per 10 sekundžių. Šalies rekordininkas.
- Liepos 9 d. – Rafael Pereira da Silva, brazilų futbolininkas, žaidžiantis Manchester United klube. Dažniausiai rungtyniauja dešiniojo gynėjo pozicijoje, tačiau taip pat gali žaisti ir dešiniuoju saugu.
- Liepos 31 d. – Mirela Cabero, Ispanijos dainininkė, 16-os metų išgarsėjo šalyje.
- Rugpjūčio 12 d. – Marijus Balotelis, iš Ganos kilęs Italijos rinktinės puolėjas, žaidžiantis Mančesterio "City" klube.
- Rugpjūčio 28 d. – Bojanas Kirkičius Peresas, serbų kilmės ispanų futbolininkas. Žaidžia puolėjo pozicijoje. Dabartinė jo ekipa yra FC Barcelona, žaidžianti aukščiausioje Ispanijos futbolo lygoje.
- Rugsėjo 10 d. – Marijus Jokičius, Kroatijos futbolininkas, žaidžiantis FK Žalgiris Vilnius komandoje krašto arba centro gynėjo pozicijoje.
- Rugsėjo 19 d. – Jevgenijus Novikovas, rusų ralio lenktynininkas. 2006 m. Rusijos ralio čempionato nugalėtojas. 2009 m. Pasaulio ralio čempionate atstovavo Citroën Junior Team komandai.
- Rugsėjo 23 d. – Agustín Sierra Romero, Argentinos aktorius, geriausiai žinomas Agustín'o Maza'os personaže, populiarioje vaikų ir paauglių telenovelėje "Chiquititas".
- Spalio 16 d. – Jóhanna Guðrún Jónsdóttir, Islandijos atlikėja, 2009 m. atstovavusi Islandijai Eurovizijos dainų konkurse Maskvoje, Rusijoje su daina „Is it true?“ ir užėmusi 2 vietą.
- Spalio 21 d. – Ricard "Ricky" Rubio i Vives, Barcelonos „Barcelona“ komandos įžaidėjas. 2009 metais, Rubio buvo pašauktas penktu šaukimu į NBA Minesotos „Timberwolves“, tačiau nusprendė likti Europoje ir pasirašė šešerių metų sutartį su Barcelonos „FC Barcelona“ klubu. [34].
- Spalio 23 d. – Stanislavas Emelianovas, Rusijos lengvaatletis, kuris specializuojasi sportinio ėjimo rungtyse. Būdamas vos 19 metų laimėjo Europos čempionato aukso medalį.
- Lapkričio 12 d. – Siim-Sander Vene, profesionalus Estijos krepšininkas.
- Lapkričio 30 d. – Magnusas Oenas Karlsenas, Norvegijos šachmatininkas.
Mirtys
| Mirtys |
- Sausio 6 d. – Pavelas Čerenkovas, rusų fizikas, Nobelio fizikos premijos laureatas (g. 1904 m.).
- Sausio 19 d. – Ošo, Indijos dvasinis mokytojas, Ošo meditacinio judėjimo kūrėjas (g. 1931 m.).
- Sausio 31 d. – Knutas Olofas Falkas, švedų mokslininkas, baltistas ir slavistas, etnografas, tarpkalbinių ryšių tyrėjas (g. 1906 m.).
- Vasario 16 d. – Vladimiras Ščerbickis, tarybinis partinis ir valstybės veikėjas, TSKP CK Politinio biuro narys. 17 metų buvo Ukrainos KP pirmuoju sekretoriumi, faktiniu Ukrainos vadovu (g. 1918 m.).
- Vasario 25 d. – Keith Haring, JAV gatvės meno (street art) atstovas, socialinis veikėjas (g. 1958 m.).
- Vasario 26 d. – Alesandras Pertinis, 7-asis Italijos prezidentas, valdęs šalį nuo 1978 m. liepos 9-osios iki birželio 29-osios. Priklausė Italijos socialistų partijai, po Antrojo pasaulinio karo iki 1946-ųjų buvo jos generaliniu sekretoriumi. Buvo ateistas (g. 1896 m.).
- Kovo 8 d. – Erkis Altonenas, suomių kompozitorius, smuikininkas, dirigentas (g. 1910 m.).
- Kovo 11 d. – Venediktas Vasilijevičius Jerofejevas, rusų rašytojas (g. 1938 m.).
- Kovo 20 d. – Levas Ivanovičius Jašinas, rusų futbolininkas, Tarybų Sąjungos rinktinės ir Maskvos „Dinamo“ vartininkas, išgarsėjęs atletiškumu ir išskirtiniais vartų saugojimo sugebėjimais, laikomas šiuolaikinio vartininkų žaidimo įkvėpėju. Tarptautinė futbolo istorijos ir statistikos federacija (IFFHS) jį išrinko geriausiu XX amžiaus vartininku (g. 1929 m.).
- Kovo 26 d. – Brunas Kalninis, Latvijos ir tarptautinio darbininkų judėjimo veikėjas (g. 1899 m.).
- Balandžio 15 d. – Greta Garbo, švedų kilmės JAV aktorė (g. 1905 m.).
- Balandžio 17 d. – Ralfas Deividas Albernatis, [[Afroamerikiečių pilietinių teisių judėjimas (1955–1968)|Jungtinių Valstijų pilietinių teisių judėjimo]] lyderis, pastorius, artimas Martino Liuterio Kingo sąjungininkas Pietinėje krikščionių vadovybės asociacijoje. Po Kingo nužudymo daktaras Abernatis perėmė Pietinės krikščionių vadovybės asociacijos vairą į savo rankas ir taip pat vadovavo žygiui į Vašingtoną, kurį buvo suplanuota įvykdyti 1968 metų gegužės mėnesį. Ralfui Abernačiui yra suteikti penki garbės daktaro laipsniai (g. 1926 m.).
- Balandžio 30 d. – Herbertas Jankūnas, Vokietijos archeologas, daktaras (g. 1905 m.).
- Gegužės 12 d. – Andrejus Kirilenka, tarybinis partinis ir valstybės veikėjas, buvęs TSKP CK Politinio biuro narys (g. 1906 m.).
- Birželio 5 d. – Vasilijus Kuznecovas, tarybinis partinis ir valstybės veikėjas, buvęs TSKP CK Politinio biuro narys, tris kartus ėjęs TSRS vadovo pareigas (g. 1901 m.).
- Liepos 1 d. – Ivanas Aleksandrovičius Serovas, TSRS generolas, saugumo tarnybų vadovas, GRU viršininkas; armijos generolas (1955 rugpjūčio 8 d.), Tarybų Sąjungos Didvyris (1945 m. gegužės 29 d.) (g. 1905 m.).
- Liepos 18 d. – Jun Boson, Pietų Korėjos politikas, 1960–1962 m. šalies prezidentas (g. 1897 m.).
- Liepos 22 d. – Ilja Michailovičius Frankas, Rusijos fizikas ir Nobelio premijos laureatas (g. 1908 m.).
- Liepos 29 d. – Bruno Kraiskis, teisininkas, Austrijos politinis veikėjas, 1970–1983 m. federalinis kancleris (g. 1911 m.).
- Rugpjūčio 20 d. – Aleksandras Varlamovas, rusų kompozitorius. Laikomas tarybinio džiazo pradininku. Sukūrė daugiau kaip 400 įvairių dainų ir estradinių melodijų (g. 1904 m.).
- Rugpjūčio 24 d. – Sergejus Dovlatovas, rusų rašytojas, disidentas (g. 1941 m.).
- Rugpjūčio 27 d. – Stevie Ray Vaughan, bliuzo gitaristas. Jis laikomas vienu įtakingiausių elektrinio bliuzo atlikėjų. Su skirtingomis grupėmis ar muzikantais laimėjo net 6 Grammy apdovanojimus. Muzikos žurnalas Rolling Stone skyrė jam 7-ąją vietą tarp 100 visų laikų geriausiųjų gitaristų (g. 1954 m.).
- Rugpjūčio 29 d. – Manly Palmer Hall, JAV rašytojas ir mistikas (g. 1901 m.).
- Spalio 14 d. – Leonardas Bernšteinas, amerikiečių kompozitorius, pianistas, dirigentas. Pirmasis JAV gimęs kompozitorius, pripažintas visame pasaulyje. Labiausiai žinomas kaip New York Philharmonic orkestro dirigentas ir miuziklo „Vestsaido istorija“ autorius (g. 1918 m.).
- Spalio 22 d. – Luisas Altuseris, prancūzų filosofas[35] (g. 1918 m.).
- Lapkričio 8 d. – Leo Gross, austrų-amerikiečių žydų kilmės teisininkas, teisėtyrininkas tarptautininkas, Tufts universiteto Flečerio teisės ir diplomatijos mokyklos[36] profesorius (1944–1980) (g. 1903 m.).
- Gruodžio 2 d. – Aronas Koplandas, amerikiečių kompozitorius ir pianistas (g. 1900 m.).
- Gruodžio 14 d. – Frydrichas Diurenmatas, žymus šveicarų dramaturgas, publicistas, dailininkas ekspresionistas. Rašė vokiečių kalba (g. 1921 m.).
Nobelio premijos
- Chemijos – Elias James Corey (1928–);
- Ekonomikos – Harry M. Markowitz (1927–), Merton H. Miller (1923–2000), William F. Sharpe (1934–);
- Fizikos – Jerome Friedman, Henry Way Kendall, Richard Taylor;
- Literatūros – Oktavijas Pasas;
- Medicinos – Joseph E. Murray (1919–), E. Donnall Thomas (1920–);
- Taikos – Mikhail Sergeyevich Gorbachev.
Šaltiniai
- ↑ (angl.) Austrijos vadovai. (worldstatesmen.org)
- ↑ (angl.) Austrijos vadovai. (rulers.org)
- ↑ (angl.) Azerbaidžano vadovai. (worldstatesmen.org)
- ↑ (angl.) Azerbaidžano vadovai. (rulers.org)
- ↑ 5,0 5,1 (angl.) Hondūro vadovai
- ↑ (angl.) Japonijos vadovai
- ↑ JAV vadovai
- ↑ JAV vadovai
- ↑ 9,0 9,1 (angl.) Komorų vadovai. (worldstatesmen.org)
- ↑ 10,0 10,1 (angl.) Komorų vadovai. (rulers.org)
- ↑ 11,0 11,1 (angl.) Komorų vadovai. (en.wikipedia.org)
- ↑ 12,0 12,1 12,2 (angl.) Lenkijos vadovai. (worldstatesmen.org)
- ↑ 13,0 13,1 13,2 (angl.) Lenkijos vadovai. (rulers.org)
- ↑ 14,0 14,1 (angl.) Lietuvos vadovai. (rulers.org)
- ↑ 15,0 15,1 15,2 15,3 15,4 (angl.) Lietuvos vadovai. (worldstatesmen.org)
- ↑ 16,0 16,1 16,2 16,3 16,4 (angl.) Lietuvos vadovai
- ↑ 17,0 17,1 (angl.) Malaizijos vadovai. (rulers.org)
- ↑ (angl.) Džohoro sultonai. (uqconnect.net)
- ↑ (angl.) Kedacho sultonai. (uqconnect.net)
- ↑ (angl.) Kelantano sultonai. (uqconnect.net)
- ↑ (angl.) Terengano sultonai. (uqconnect.net)
- ↑ (angl.) Moldavijos vadovai. (worldstatesmen.org)
- ↑ (angl.) Moldavijos vadovai. (rulers.org)
- ↑ 24,0 24,1 24,2 24,3 24,4 24,5 (angl.) Vokietijos vadovai
- ↑ (angl.) Katalikų enciklopedija (angl. Catholic Encyclopedia)
- ↑ (angl.) Popes & Anti-Popes
- ↑ (angl.) Romos katalikų bažnyčios vadovai
- ↑ 28,0 28,1 Čilės vadovai
- ↑ 29,0 29,1 Čilės vadovai
- ↑ http://www.basketnews.lt/news-23757-siauliai-i-savo-gretas-susigrazino-orelika.html
- ↑ http://bcsiauliai.lt/Naujienos/Gediminas-Orelikas-keliasi-i-Prienu-Rudupio-ekipa
- ↑ Jonas Minelga.
- ↑ Oficialu: J. Alguersuari tapo „Toro Rosso“ lenktynininku
- ↑ Basketnews.lt - R. Rubio pagaliau apsisprendė
- ↑ Luisas Altuseris.
- ↑ The Fletcher School of Law and Diplomacy - International Law at Fletcher (anglų k.)
| ||||||