Adolfas Laimutis Telksnys

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Adolfas Laimutis Telksnys
L. Telksnys 1983.jpg
Laimutis Telksnys 1983 m.

Gimė 1930 m. lapkričio 24 d. (93 m.)
Runionys, Molėtų r.
Mirė 2022 m. spalio 24 d.
Vilnius

Veikla
mokslinė, išradybinė, mokslo organizacija
Sritis Skaičiavimo technika, internetas
Pareigos

Išsilavinimas


  • 1948-1953 Kauno politechnikos instituto Elektrotechnikos fakultetas

  • 1953 inžinierius elektrotechnikas

  • 1957-1960 TSRS MA Automatikos ir telemechanikos instituto aspirantūra

  • 1960 Technikos mokslų kandidatas

  • 1971 Technikos mokslų daktaras (habilituotas)

Žinomas už skaičiavimo technikos mokslo ir interneto organizavimą
Nuopelnai Atsitiktinių reiškinių savybių tyrinėjimas, interneto Lietuvoje pradėjimas

Adolfas Laimutis Telksnys (1930 m. lapkričio 24 d. Runionyse, Aluntos valsčiuje, Utenos apskrityje2022 m. spalio 24 d., Vilnius) – inžinierius elektrotechnikas, profesorius, fizinių mokslų (informatika) /informatikos inžinerijos habilituotas daktaras, lietuviškų skaičiavimo mašinų kūrėjas, valstybinių mokslo projektų vadovas, interneto plėtros Lietuvoje pradininkas, KTU garbės daktaras, LMA akademikas.

Laiminga vaikystė

1931 m. mokytojai Telksniai gavo darbą Saldutiškio (Alantos valsčius) pradinėje mokykloje kur ir persikėlė gyventi.

Tėvas Adolfas Telksnys buvo iniciatyvus, nagingas ir išradingas žmogus. Kadangi tuo metu Saldutiškyje nebuvo elektros mokytojas pats sukonstravo ir pasigamino vėjo jėgainę, taip aprūpindamas mokyklą ir namus elektra. Kaip visi tuometiniai pradinių klasių mokytojai Adolfas buvo su muzikiniu išsilavinimu - todėl mokykloje jis suorganizavo mokyklos chorą, sukūrė mokyklos ansamblį. Platesnių ryšių su pasauliu užmegimui buvo gauta vandenilio, kuriuo užpildyti balionai su mokinių laiškais būdavo paleidžiami pavėjui - todėl į mokyklą ateidavo laiškai iš viso pasaulio.

Šeimos siela buvo mama. Ji labai mėgo muziką, turėjo grąžų balsą.

1935 m. Laimutis būdamas tik penkių su puse pradėjo lankyti mokyklą.

1941 m. Laimutis Telksnys baigė Saldutiškio pradinės mokyklos šešis skyrius ir tolimesnis gyvenimas ne tik jam, bet ir visai šeimai tapo nenuspėjamas.

Galerija

Sunkūs metai

1941 m. birželio mėn. Lietuvoje prasidėjo trėmimai. Iš sau palankių žmonių sužinoję, kad į tremtinių sąrašą yra įtrauktas ir Saldutiškio šaulių vadas, mokytojas Adolfas Telksnys, visa penkių asmenų Telksnių šeima paliko Saldutiškį.

1941 m. rudenį Laimutis išvyko pas tetą ir tęsė mokslus Utenos gimnazijoje, kurioje iki 1944 m. baigė penkias gimnazijos klases.

Baiginėjosi karas, daugelis patarė Telksnių šeimai emigruoti is Lietuvos, tačiau buvo nutarta likti.

1944 m. gruodžio mėn. gera linkintis "stribas" pranešė, kad numatyta išvežti į Sibirą visą Telksnių šeimą. Todėl tą patį vakarą visa šeima paliko namus ir pradėjo slėpynių kelionę po Lietuvą. Pradžioje jie įsikūrė Panevėžio r. Pajuostėje, po to persikėlė kitur ir galiausiai mama gavo mokytojos vieta Krakėse, o tėvas įsikūrė netoli kitoje gyvenvietėje.

Be to tėvas pasirūpino kita pavarde ir nuo to laiko jis ėmė vadintis savo buvusio draugo, karininko Jono Ruzgo vardu. Visiems buvo pranešta, kad Adolfas Telksnys žuvo.

1945 m. Laimutis Telksnys pradėjo lankyti Krakių gimnaziją, kurią baigė 1948 m. Mokslai jam labai gerai sekėsi net daug nedirbant. Vienintele klaida žodyje "eksplo(u)atacija" neleido jam baigti mokyklą su medaliu. Mokykloje daug disciplinų dėstė šalia buvusio vienuolyno vienuolės. Net fiziką, ir dėstė taip gerai, kad sugebėdavo paaiškinti visas to laiko fizikos naujoves, kaip pvz. atominės bombos sukūrimą.

Baigus mokyklą pavyko gauti gerą charakteristiką ir 1948 m. Laimutis Telksnys įstojo į tuometinį Kauno universitetą (KU) Elektrotechnikos fakultetą Elektrotechnikos specialybę.

1948 m. Telksnių šeimą aplankė didelė nelaimė - buvo identifikuotas jų tėvas Jonas Ruzgas. Jis greitai buvo nuteistas 25 metų tremtimi į Sibirą. Kadangi jo pavardė buvo kita šis tėvo tremties faktas ilgą laiką likusiai šeimai leido palyginti ramiai gyventi. Šeima nors ir labai sunkiai, bet mamos sumanumo pastangomis sugebėjo išgyventi, o vaikai siekti mokslo. Jokio susirašinėjimo su tėvu tremtyje nebuvo. Tėvas Sibire prakalėjo iki 1963 m. Sugrįžęs iš Sibiro jis irgi konspiracijos tikslais gyveno atskirai.

Universitetinės studijos

Elektrotechnikos fakulteto dekanu tuo laikotarpiu buvo Kazimieras Baršauskas, kuris globojo savo studentus kaip savo vaikus. 1950 m. spalio 31 d. KU buvo reorganizuotas į Kauno politechnikos institutą (KPI), kurio rektoriumi tapo K. Baršauskas. Studentas Laimutis gyveno studentų bendrabutyje aštuoniese. Nežiūrint to, net penki šio kambario gyventojai baigė KPI su pagyrimu.

1953 m. Laimutis Telksnys gavo inžinieriaus elektrotechniko diplomą. Tais metais tik viena vieta buvo paskirta Lietuvoje (ji draugišku akademinės grupės sutarimu atiteko vedusiam jų nariui). O visi kiti absolventai privalėjo darbui vykti į Rusiją. Laimutis buvo paskirtas į Dniepropetrovską. Tačiau mirus Stalinui ir valdžią perėmus Berijai, staiga buvo pakeista politika, sakant, kad dabar reikia ugdyti nacionalinius kadrus. Taip tais metais visi absolventai galėjo likti Lietuvoje.

Kaip gerą studentą L. Telksnį globojo pats K. Baršauskas. Jis pasiūlė tuoj po baigimo stoti į aspirantūrą. Tačiau po kiek laiko jis pranešė, kad dėl Telksnių šeimos nepatikimumo tai nepraeina. Ieškant išeities buvo pasiūlyta vykti aspirantūrai į Sibirą, bet vėliau buvo pasakyta, kad ir šis variantas dėl KGB nepraeina. Tačiau toks rektoriaus skatinimas mokslui užvedė Laimučio meilę mokslui visam gyvenimui.

Kadangi L. Telksnys dar būdamas studentu pradėjo dirbti, tai susidarius tokioms aplinkybėms jis nutarė toliau tęsti darbą Lietuvos valstybiniame projektavimo institute Kaune inžinieriumi.

Besimokydamas studentas Laimutis lankydavosi moksleivių vakaruose Kauno mokyklose. Čia jis ir susipažino su vienuoliktoke Marija Sima Jūra Sodnaitytė, kuri vėliau jo ištikimai laukė sugrįžtant po studijų Maskvoje ir 1960 m. gruodžio 25 d. tapo jo žmona. Tam įtakos atrodo turėjo ir Telksnių šeimos meilė muzikai - Jūra vėliau studijavo aukštesniojoje Gruodžio muzikos mokykloje, o jos tėvas buvo garsus operos solistas, dalyvavęs pirmosios lietuviškos operos Traviata pastatyme.

Į profesines aukštumas

Pirmajame darbe Laimutis sparčiai kilo karjeros laiptais – vyresnysis inžinierius, vėliau – Elektrotechnikos sektoriaus vadovas. Darbo reikalais jam tekdavo dažnai lankytis Maskvoje. Toliau svajodamas apie mokslinę veiklą jis domėdavosi ir galimybe įstoti į aspirantūrą.

Žinodamas Lietuvos KGB barjerą Laimutis negalėjo derinti savo planų nei Lietuvoje, nei darbovietėje. Atradęs aspirantūos galimybę jis slaptai pateikė dokumentus, parašė referatą (Operatorinių metodų panaudojimas sistemų su elektroninėmis lempomis projektavimui), labai gerai išlaikė egzaminus ir 1957 m. tapo TSRS Mokslų akademijos Automatikos ir telemechanikos instituto Maskvoje aspirantu.

Disertacijos vadovu buvo paskirtas vienas garsiausių tuo metu TSRS akademikų, statistinių metodų valdymo specialistas V. S. Pugačiovas. Kadangi jis manė, kad matematinis Laimučio išsilavinimas yra nepakankamas, todėl suorganizavo jam papildomas matematikos studijas Maskvos universitete. Tuo metu Maskvoje buvo galima sutikti ir bendrauti su viso pasaulio garsiausiais mokslininkais - taip Laimučiui buvo proga susipažinti ir pabendrauti su kibernetikos tėvu, amerikiečių akademiku Norbert Wiener.

Lietuvai planuojant vystyti skaičiavimo technikos pramonę, tuometinės Lietuvos Liaudies ūkio tarybos (LLŪT) Prietaisų gamybos valdybos (PGV) viršininkui Algirdui Čuplinskui buvo pavesta pasirūpinti jaunais kadrais. Jų ieškoti buvo nutarta tarpe lietuvių, besimokančių Maskvoje. Baiginėjančiam mokslus L. Telksniui buvo pasiūlyta jam grįžti į Lietuvą ir vadovauti Vilniaus skaičiavimo mašinų gamyklos (VSMG) Specialiajam konstravimo biurui (SKB). Laimutis tų pareigų atsisakė, nes norėjo ne vadovaujančio, bet mokslinio darbo ir pasiūlė kitą savo pažįstamą Antaną Nemeikšį.

L. Telksnys tada sutiko rūpintis pasitobulinimui į Maskvos energetikos institutą (MEI) 18 mėn. pasiųstais šimtu Lietuvos būsimų skaičiavimo technikos specialistų, kurie buvo Maskvoje aprūpinti gyvenamuoju plotu, o sugrįžus į Lietuvą visiems jiems buvo parūpinti butai - kas to meto sąlygomis buvo išskirtinis dalykas. Todėl dar esant Maskvoje aspirantūroje Laimutis buvo įdarbintas Vilniaus SKB.

1960 m. gegužės 19 d. Adolfas Laimutis Telksnys Maskvoje TSRS MA automatikos ir telemechanikos institute apsigynė kandidatinę disertaciją "Automatinio valdymo sistemų statistinė analizė elektroninio modeliavimo įrenginių pagalba" ir įgijo technikos mokslų kandidato laipsnį.

Maskvoje L. Telksniui užsirekomendavus geru mokslininku, jo vadovas pasiūlė po aspirantūros likti dirbti Maskvoje. Tačiau Laimučio viltys buvo Lietuvoje.

Apgynęs kandidatinę disertaciją Laimutis Telksnys 1960 m. vasarą grįžo į Lietuvą, kur sutiko užimti Specialaus konstravimo biuro (SMSKB) prie Vilniaus skaičiavimo mašinų gamyklos (VSMG) vyriausiojo inžinieriaus pareigas. Jam buvo pažadėta, kad šiose pareigose jis galės užsiimti tolesne moksline veikla.

Fizikos ir matematikos (1965–1976 m.), Matematikos ir kibernetikos (1977–1990 m.), Matematikos ir informatikos (1990–2010 m.) institute

1965 m. spalio 1 d. Laimutis Telksnys įkalbėtas FMI direktoriaus pavaduotojo Vytauto Statulevičiaus perėjo dirbti į Fizikos ir matematikos institutą (FMI), kur tapo „Atpažinimo procesų sektorius“ vadovu. Nuo tos datos visas Laimučio tolesnis gyvenimas buvo susijęs su darbu šiame Lietuvos mokslų akademijos (LMA) institute.

1967 m. sausio 1 d. L. Telksnys paskiriamas FMI direktoriaus pavaduotoju moksliniam darbui (direktoriaus pavaduotojas – iki 1993 m.).

1971 m. birželio 30 d. Adolfas Laimutis Telksnys Maskvoje, Valdymo problemų institute ar Estijos SSR MA Fizikos, technikos ir matematikos mokslų taryboje apsigynė daktarinę disertaciją (informatikos inžinerijos mokslų habilituoto daktaro) tema "Atsitiktinių reiškinių savybių pasikeitimų aptikimo ir atpažinimo tyrimai".

1979 m. Laimutis Telksnys paskiriamas Matematikos ir kibernetikos instituto (MKI) Skaičiavimo centro vadovu.

1980 m. Laimutis Telksnys išrenkamas Lietuvos mokslų akademijos (LMA) nariu korespondentu.

1994 m. jis tampa UNESCO katedros „Informatika humanitarams“ vadovu.

Atpažinimo procesų sektoriaus darbuose

Septintame dvidešimtojo amžiaus dešimtmetyje Lietuvoje buvo sparčiai plėtojama elektronikos ir skaičiavimo technikos pramonė, intensyviai vykdomi konstravimo darbai. Lietuvos Mokslų Akademija, siekdama stiprinti Lietuvos mokslo potencialą šioje srityje, įkūrė Fizikos ir matematikos institute (FMI) Atpažinimo procesų (AP) sektorių.

Atpažinimo procesų sektoriui buvo pavesta tyrinėti atpažinimo procesų dėsningumus, plėtoti atpažinimo sistemų teoriją ir kurti konstruktyvius atpažinimo sistemų įgyvendinimo metodus, grindžiamus skaičiavimo technikos galimybių panaudojimu.

Siekiant šių tikslų pradėti sistemingi teoriniai ir eksperimentiniai tyrimai atsitiktinių signalų ir jų savybių atpažinimo tyrimai. Be to buvo nagrinėjami daugiapakopių atpažinimo sistemų sintezės klausimai. Buvo pradėta kurti klasifikatorių mokymo imčių parinkimo metodika, atverianti galimybę daryti klasifikatorius su iš anksto užduotomis savybėmis.

A. Telksnys sukūrė originalią teoriją ir konstruktyvius metodus atsitiktinių procesų savybėms atpažinti.

Šiuo klausimu technikos mokslų kandidato disertaciją apgynė Š. Raudys. Plėtojant klasifikatorių tyrimo darbus technikos mokslų kandidato disertacijas apgynė V. Pikelis, K. Juškevičius, V. Pivoriūnas, o Š. Raudys technikos mokslų daktaro disertaciją.

1981 m. Tolesniam šių tyrimų stiprinimui įkurtas Duomenų analizės skyrius. Ypatingas dėmesys buvo sutelktas nestacionarių atsitiktinių procesų savybių staigių pasikeitimų atpažinimo tyrimams. Atliekant šiuos tyrimus, ieškant labiausiai tikėtinų laiko momentų, kuomet atsitiktiniai procesai keičia savybes, buvo gauta svarių plačiai ir teigiamai vertinamų teorinių rezultatų.

Šiais klausimais, L. Telksniui vadovaujant, buvo apgintos 7 mokslo kandidatų disertacijos. Jas apgynė: A. Motuza, V. Černiauskas, E. Ostaševičius, A. Montvilas, J. Lipeikienė, A. Lipeika, N. Kligienė.

Įvertinant “Atpažinimo procesų skyriaus” mokslinių tyrimų rezultatų reikšmingumą jam buvo patikėta surengti pirmąjį Sovietų Sąjungos “Atsitiktinių procesų savybių pasikeitimų aptikimo seminarą” Palangoje 1984 m.

Jo darbai atkreipė JAV specialistų dėmesį ir jie išleido seminarų medžiagą atskiru leidiniu: “Detection of Changes in Random Processes. Edited by Laimutis Telksnys. Optimization Software Inc. Publication Division, New York. 1986”.

Greta procesų atpažinimo tyrimų Atpažinimo procesų sektoriuje aštuntojo dešimtmečio antroje pusėje buvo pradėti su procesų analize susiję technologinių procesų valdymo darbai, vedami S. Paulausko, kuriems toliau vystyti 1978 m. buvo sukurtas “Technologinių procesų valdymo sektorius”.

1986 m. Tarptautinė automatinio valdymo federacija (IFAC) vertindama lietuvių darbus pasiūlė Atpažinimo procesų skyriui surengti Vilniuje Tarptautinės automatinio valdymo federacijos simpoziumą “Stochastinis valdymas”.

Simpoziumo medžiaga išleista atskiru leidiniu “Stochastic Control. Proceedings of the 2nd IFAC Symposium. Edited by N.K. Sinha and L. A. Telksnys. Pergamon Press. 1987”.

1967 m. remiantis sukauptais atsitiktinių signalų atpažinimo teorinių tyrimų rezultatais buvo pradėti bandymai atpažinti lietuvių šnekos signalus. Tyrimai parodė, kad šnekos signalų atpažinimo automatizavimui būtina pasitelkti daugiau informacijos apie jų savybes, kurias galima įvertinti tik imlių ir sudėtingų eksperimentų, grindžiamų skaičiavimo technikos panaudojimu, dėka.

Buvo pradėti lietuvių šnekos signalų – intensyvumo kitimo, pagrindinio tono išskyrimo bei kitų šnekos signalų statistinių savybių eksperimentiniai tyrimai.

Spartesniam ir gilesniam procesų savybių dialoginės analizės įgyvendinimui buvo sukurtas procesų įvedimo į skaičiavimo mašiną BESM įrenginys.

1980 m. institute buvo įkurta “Mokslinių tyrimų automatizavimo laboratorija” pasitelkiant Atpažinimo procesu skyriaus darbuotojus ir jos vadovas paskirtas V. Černiauskas.

1968 m. kartu su KMI buvo pradėti elektrofiziologinių procesų – elektroencefalogramų ir elektrokardiogramų savybių tyrimai, siekiant rezultatus panaudoti organizmų funkcinei būsenai nustatyti.

Nuo 1970 m. beveik du dešimtmečius, dėmesys buvo sutelktas širdies ir kraujagyslių sistemos funkcinės būsenos analizei ir atpažinimui, pasitelkiant širdies ritmogramas. Šių tyrimų dėka buvo sukurta eilė kompiuterizuotų prietaisų ir sistemų.

1977 m. buvo sukurta “Širdies ritmogramų automatizuotos analizės sistema” organizmo funkcinei būsenai vertinti.

1979 m. pirmą kartą Lietuvoje buvo įdiegtas nuotolinis terminalas, 350 km ryšio linija sujungęs Palangą su Vilniumi.

1981 m. sektoriuje sukurta programinė įranga, skirta širdies ir kraujagyslių sistemos būsenų analizei ir atpažinimui buvo pripažinta geriausia tų metų Lietuvoje sukurta įranga. Aštuntame dešimtmetyje procesų analizės ir atpažinimo tyrimų rezultatai buvo naudojami bendradarbiaujant su Vokietijos Demokratinės respublikos Erfurto medicinos akademija, vykdant bendrus darbus “Kompiuterinė širdies ir kraujagyslių sistemos reguliavimo procesų analizė atsitiktinių procesų atpažinimo metodais”.

Atpažinimo procesų skyriaus tyrimų rezultatai taip pat buvo naudojami širdies ritmo, kraujospūdžio ir kvėpavimo procesų analizės darbuose, juos aptariant su Čekoslovakijos, Vengrijos, Vokietijos demokratinės respublikos specialistais.

1979 m. bendradarbiaujant su Čekoslovakijos MA mokslininkais buvo sukurta “Atsitiktinių signalų statistinės analizės dialoginė sistema STADIA”.

Devintajame dešimtmetyje Atpažinimo procesų skyriuje buvo atliekami povandeninių laivų atpažinimo tyrimai, pasitelkiant šiam tikslui povandeninių laivų skleidžiamus akustinius signalus. Buvo atliekami ir šnekos signalų savybių tyrimai, reikalingi šnekos signalų perdavimui ryšių kanalais naudojant vokoderius, savaime besiformuojančių puslaidininkinių struktūrų analizės ir atpažinimo problemas.

1982–1990 m. sektoriuje buvo nagrinėjamos skraidančių aparatų: lėktuvų, malūnsparnių, raketų atpažinimo problemos, analizuojant skraidančių aparatų virpesių sukeliamus signalus.

1971 m. Atpažinimo procesų skyriaus iniciatyva Lietuvoje rusų kalba (santraukos lietuvių ir anglų kalbomis) buvo pradėtas spausdinti leidinys “Statistinės valdymo problemos”. Iki 1990 m. buvo išleista 90 to pavadinimo leidinių. 1990 m. jį pakeitė ir išplėtė žurnalas “Informatica”, leidžiamas anglų kalba.

Interneto ir e. pašto krikštatėvis

Atgimimo laikotarpiu išryškėjo Lietuvos ryšio su užsieniu problema – buvo labai sunku su juo susisiekti: LR Seimas ir Vyriausybė telefono ryšiui su Vakarų šalimis naudojo per Maskvą einančias linijas.

1991 m. akademikas A. L. Telksnys užmezgė ryšį su Oslo universitetu ir ėmėsi organizuoti palydovinio ryšio kanalą Lietuvai. Per tris mėnesius sugebėta pusiau legaliai atgabenti į Lietuvą tam reikalui tinkamą techniką ir 1991 m. spalio 10 d. pradėtas eksploatuoti internetinio ryšio kanalas „Lietuva-Internetas“, pradėjo veikti elektroninis paštas, kelios nuo Maskvos nepriklausomos telefono ryšio linijos. Laimučio pastangomis pavyko iškovoti Lietuvai LT domeno vardą.

Istorinė nuotrauka: padaryta 1991 m. Lietuvoje elektroniniu foto aparatu ir nuvažiavus į Norvegiją 1992 m. sausio mėn. atsiųsta internetu į Lietuvą, keliavo daugiau kaip 2 valandas. Lietuvos mokslo ir studijų kompiuterių tinklo kūrėjai, MII instituto darbuotojai, iš kairės į dešinę Laimutis Telksnys, Julius Sruogis, Petras Šulcas.

Toliau L. Telksnys ėmėsi organizuoti Lietuvos mokslo ir studijų kompiuterių tinklą LITNET, kuris apjungė į vieną sistemą visus aukštųjų mokyklų ir mokslo institutų tinklus. LITNET buvo priimtas į bendrą Europos gigabitinio akademinio kompiuterių tinklą GEANT. Daug metų jis vadovavo LITNET valdybai.

2002 m. L. Telksnys, kartu su bendraminčiais, inicijavo projektą “Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuostis tinklas RAIN”, kurio tikslas buvo sukurti galimybę Lietuvos kaimo ir miestelių gyventojams bei institucijoms naudotis greitaeigiu interneto ryšiu. Projektas labai sunkiai ir lėtai skynėsi kelią Lietuvos valdžios institucijose. Kaimo žmonės nebuvo laikomi potencialiais greitaeigio interneto vartotojais, skeptiškai į tokius projektus žiūrėjo ir daugelis kitų Europos valstybių internetinio ryšio specialistų. Tik A. L. Telksnio lyderystės dėka šis projektas pradėtas įgyvendinti ir jau po pirmo etapo (2005 - 2008 m.) jis tapo pavyzdžiu kitoms valstybėms, bei prisidėjo prie to, kad Lietuva tapo viena iš pirmaujančių pasaulio valstybių greitaeigio interneto srityje. Pasibaigus pirmajam RAIN projektui, A. L. Telksnys ir toliau aktyviai skatino naujų projektų, pratęsiančių kaimiškųjų vietovių plačiajuosčio interneto tinkle plėtrą.

Projekto įgyvendinimas taip pat tapo stimulu ir parama kitiems projektams, susietiems su informacinių technologijų panaudojimu įvairiose srityse, tokiose, kaip švietimas, viešas administravimas, e-sveikata, interneto viešos prieigos suteikimas gyventojams.

Vienas iš tokių išskirtinių projektų, padariusių didelę įtaką Lietuvos gyventojams, buvo Bilo ir Melindos Geitsų fondo inicijuotas ir didžiąja dalimi finansiškai paremtas Lietuvos bibliotekų modernizavimo projektas "Bibliotekos pažangai". Panaudojant plačiajuosčio tinklo RAIN infrastruktūrą, 2008 – 2013 m. buvo iš esmės sustiprinti visų Lietuvos 1276 viešųjų bibliotekų, filialų ir padalinių techniniai pajėgumai ir gyventojų galimybės jomis naudotis. Įgyvendinus projektą, kurio metu taip pat buvo žymiai sustiprintos visų 2000 bibliotekininkų kompetencijos, Lietuvos viešosios bibliotekos tapo pagrindine jėga mokant ir konsultuojant gyventojus naudotis informacinėmis technologijomis.

Informatika lietuvių kalbai ir kultūrai

1990 m. Lietuvai atgavus nepriklausomybę Atpažinimo procesų skyriuje ypatingas dėmesys buvo sutelktas teoriniams ir taikomiesiems informacinių technologijų panaudojimo lietuvių kalbai ir kultūrai tyrimams.

Informacinės technologijos atvėrė galimybes elektroninėje, skaitmeninėje erdvėje kaupti, restauruoti, saugoti, skleisti informaciją apie kultūros lobius, perteikiamus multimedijos priemonėmis – žodžiais, garsais, nejudančiais ir judančiais vaizdais. Buvo būtina pasitelkti šias galimybes lietuvių kalbos ir kultūros puoselėjimui.

Siekiant šių tikslų buvo pradėti sistemingi tyrimai – informatika lietuvių kalbai ir kultūrai. Tolesni L. Telksnio moksliniai tyrimai sekė lietuvių kalbos garsų atpažinimo problemas. Jo vadovaujamos grupės ėmėsi spręsti multimedijos sistemų kūrimo bei kompiuterių tinklų plėtros ir panaudojimo klausimus.

Projektinė, mokslo organizacinė, pedagoginė veikla

  • Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strateginio plano ir koncepcijos rengimo ekspertų grupės vadovas;
  • Informacinių technologijų ir telekomunikacijų plėtros strategijos ekspertų grupės vadovas;
  • Lietuvos mokslo ir studijų kompiuterių tinklo LITNET valdybos pirmininkas (nuo LITNET įkūrimo 1991–2010 m.);
  • Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuosčio tinklo RAIN (angl. Rural Area Information Technology Broadband Network) projekto vadovas (2005–2008 m.);
  • „Projekto RAIN2 (Kaimiškųjų vietovių švietimo informacinių technologijų plačiajuostis tinklas: „paskutinės mylios“ prieigos etapas) įgyvendinimui reikalingos dokumentacijos parengimas“ projekto vadovas (2007-2008 m.)
  • Europos gigabitinio akademinio kompiuterių tinklo GEANT (angl. Gigabit European Academic Network) Lietuvos mokslo ir studijų kompiuterių tinklo LITNET dalies vadovas;
  • „Lietuvių šneka valdomos paslaugos LIEPA“ projekto iniciatorius ir vadovas (2013-2015 m.), „Lietuvių šneka valdomų paslaugų plėtra LIEPA-2“ projekto iniciatorius ir techninės dalies vadovas (2017-2020 m.);
  • Lietuvos Žinių visuomenės tarybos prie Lietuvos Respublikos Prezidento narys (2005-2007 m.);
  • Lietuvos mokslų akademijos Elektrotechnikos ir informatikos sekcijos pirmininkas (nuo 1991 m.);
  • Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narys;
  • Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo tarybos narys;
  • Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos narys;
  • Lietuvos mokslo tarybos narys (1991–1998, 1999–2008 m.)
  • Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos (iki 2008 m.) narys;
  • ES e-infrastruktūros plėtros grupės (angl. European Union e-Infrastructure Reflection Group) ekspertas;
  • Europos Komisijos Ateities technologijų tyrimo instituto (angl. European Commission Institute for Prospective Technological Studies) ekspertas Informacinės visuomenės plėtros klausimais;
  • Tarptautinės informacijos apdorojimo federacijos IFIP (angl. Intenational Federation Information Processing) Teorinio ir praktinio modeliavimo grupės narys;
  • Mokslinių žurnalų: „Informatica“, „Informacinės technologijos ir valdymas“, „Elektronika ir elektrotechnika“, „Tamkang Journal of Science and Engineering“ redakcinių kolegijų narys;
  • „Enciklopedijos Lietuvai ir pasauliui“ (ELIP) Mokslo tarybos pirmininkas (2012–2022).

A. L. Telksnys paskelbė virš 180 mokslinių straipsnių bei padarė 6 išradimus.

Skaitė procesų analizės ir atpažinimo, informacijos perdavimo ir apdorojimo paskaitų kursus VDU ir KTU studentams.

Įvertinimai

Akademikas A. L. Telksnys 2020 m.

Pomėgiai

Muzika, antenos.

Kilmė ir šeima

TėvaiAdolfas Telksnys, Juozo (1903 – 1968 m.), pradinių klasių mokytojas. – Ona Telksnienė (mergautinė pavardė: Paulėnaitė, 1904 – 1997 m.), pradinių klasių mokytoja.
Broliai - Gintautas Telksnys (g. 1932 m. Saldutiškyje, Utenos r.), architektas (KPI); - Vygandas Telksnys (1934 m. birželio 24 d. Saldutiškyje, Utenos r. – 1991 m. gruodžio 17 d. Kaune), muzikas, kompozitorius.
Dėdė - Pranas Telksnys (1900–1920 m. lapkričio 21 d. Giedraičiai, Molėtų r.) Lietuvos kariuomenės savanoris, Kauno karo mokyklos pirmosios laidos absolventas, leitenantas, kovų su bolševikais ir bermontininkais dalyvis, žuvęs lietuvių pulkui kaunantis su lenkais.

Žmona – Marija Sima Jūra Telksnienė (iki 1960 m. gruodžio 25 d. Sodnaitytė, 1936 m. Kaune - 1997 m. Vilniuje), muzikė (Aukštesnioji Gruodžio muzikos mokykla), choro dirigentė.
Dukra - Audra Telksnytė (g. 1962 m. Vilniuje), fortepijonininkė (Vilniaus konsevatorija), vargonininkė (Vilniaus konsevatorija).

Bibliografija

Šaltiniai

Parengta pagal iki 2020 m. įvairiuose šaltiniuose pateiktą medžiagą. Duomenys sutikslinti bendradarbiaujant su Laimučiu Telksniu.

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Edvinas Giedrimas – autorius ir redaktorius – 66% (+27330-3739=23591 wiki spaudos ženklai).
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 27% (+10998-336=10662 wiki spaudos ženklai).
  • Saulius Maskeliūnas – redaktorius – 19% (+7938-1029=6909 wiki spaudos ženklai).
  • Vladas Palubinskas – redaktorius – 1% (+308-0=308 wiki spaudos ženklai).