Aldona Ašmonavičienė

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Aldona Ašmonavičienė
Mergautinė pavardė Šlekytė
Aldona Ašmonavičienė.jpg

Gimė 1953 m. gruodžio 28 d.
Irkutsko sritis

Veikla
Linkuvos gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, gimnazijos laikraštuko „Varpelis“ ilgametė redaktorė

Aldona Ašmonavičienė (Šlekytė, g. 1953 m. gruodžio 28 d. Rusijoje, Irkutsko srit. Tulunsko raj. Uigat km.) – Linkuvos gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, gimnazijos laikraštuko „Varpelis“ ilgametė redaktorė.

Turinys

Biografija

Gimė 1953 m. gruodžio 28 d. Rusijoje, Irkutsko srit. Tulunsko raj. Uigat km. Čia buvo ištremta senelių iš mamos pusės šeima. 1959 m. su tėveliais grįžo į Lietuvą ir 1961 m. pradėjo mokytis Biržų raj. Papilio vidurinėje mokykloje, kurią baigė 1972 m.

19721976 m. studijavo VVPI lietuvių kalbą ir literatūrą ir įgijo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos specialybę.

19761986 m. pagal paskyrimą dirbo Ūdekų aštuonmetėje mokykloje.

19861989 m. Žeimelio I.Gaškos vidurinėje mokykloje dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą.

19892015 m. dirbo Linkuvos gimnazijoje. 1996 m. įgijo vyr. lietuvių kalbos mokytojos kvalifikacinę kategoriją. 2009 m. suteikta lietuvių kalbos ir literatūros mokytojo metodininko kvalifikacinė kategorija.

Linkuvos gimnazijoje kaip auklėtoja išleido 71, 79, 87 laidas ir 19881989 m. laidą Žeimelyje.

Linkuvos gimnazijos 75 laida Išleidome abiturientus... Po paskutinio skambučio programos...mokyt. Aldonos paruošta programa 1998 m. Meninė kompozicija „Lenkiuosi žemės balsui“

Laisvalaikiu mėgsta keliauti po Lietuvą ir kitas šalis, skaityti knygas. Ypač patinka raiškus poezijos žodis, todėl dirbant gimnazijoje šis hobis tapo įdomiu darbu – tradicinei paskutinio skambučio šventei pastatyta vienuolika programų – savotiškų poezijos spektaklių.

Užaugino dukrą Aliną, g. 1978 m., sūnus Edviną, g. 1980 m. ir Galminą, g. 1988 m.


Darbas Ūdekų mokykloje

1976 m. pagal paskyrimą pradėjau dirbti Ūdekų aštuonmetėje mokykloje lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja. Draugiškai pasitiko šaunus pedagogų kolektyvas: direktorė Vida Kokmanienė su vyru Mindaugu, matematikė Kazimiera Bacevičienė, rusistė Lida Bondareva - Jasiukaitienė, pradinių klasių mokytojos Danutė Vareikienė, Klementina Šeperauskienė, fizinį lavinimą mokęs Stasys Virbickas, anglų k. dėstė inspektorė iš Pakruojo Eugenija Matuzaitė – Baltrušaitienė, po metų prisijungė anglų kalbos ir geografijos mokytoja Virginija Ladukaitė – Ogintienė.

Mokykla buvo nauja, erdvi, graži, fojė ir kabinetai papuošti įspūdingomis freskomis. Lietuvių kalbos kabinete kabojo trys didžiuliai rašytojų portretai, nauji baldai, įvairi papildoma medžiaga – buvau tikrai maloniai nustebinta. Jutau prieš mane dirbusios lituanistės Kaminskienės paliktą tvarką, jos įdirbį, tam tikrą dvasią. Klasės buvo nedidelės – kiek daugiau negu dešimt mokinių, tik šeštokų, prisimenu, daugiau negu dvidešimt. Be to, vakarais dar vykdavo suaugusių mokymo sesijos, tik baigiamuosius egzaminus jie laikydavo Linkuvos vakarinėje – pamaininėje mokykloje. Visada dirbau pilnu krūviu, turėjau auklėjamąją klasę, tvarkiau biblioteką, o jau visuomeninių įpareigojimų - nors vežimu vežk! Sovietmečiu auklėjamasis darbas vykdavo per pionierių ir komjaunimo organizacijas: tai ir sueigos, rikiuotės, rytmečiai, susirinkimai, konkursai, minėjimai, apžiūros... O kur dar karinis- patriotinis, ateistinis, kraštotyrinis, internacionalinis, darbinis auklėjimas, profesinis orientavimas ir kt. Visi mokytojai priklausė profsąjungos, kraštotyros, „Žinijos“, knygos bičiulių ir pan. organizacijoms, pvz. 1983 m. pastarajai priklausė 14 narių( vadinasi, tiek tais metais dirbo mokytojų). Kartą mums visiems direktorė V. Kokmanienė liepė užsisakyti Lenino raštus – tokie mėlyni, kieti gražūs viršeliai, viduje baltas puikus popierius, kai tuo tarpu knygos, kaip ir viskas anuomet, buvo deficitas ir toli gražu ne tokio kokybiško popieriaus.

Žinoma, buvo ir puikių dalykų. Kasmet naujus mokslo metus pradėdavome rajoninėmis rugpjūčio konferencijomis, kurių metu pristatydavo ir pasveikindavo jaunuosius specialistus, atvykusius dirbti įPakruojo rajoną, pagerbdavo nusipelniusius mokytojus... Laukė puikus, draugiškas rajono lituanistų būrys, kuriame dirbo tokios ryškios asmenybės, kaip Monika Kelevišienė iš Lygumų, Genovaitė Valčiukienė iš Rozalimo, Angelė Statkuvienė iš Balsių, Aldona Urbonavičienė iš Guostagalio, Antaneta Kazulienė iš Diržių, Pakruojyje dirbusi mano žemietė(abi baigėme Papilio vid. mokyklą Biržų raj.) Gražina Nikontienė, linkuvės Felimonija Mielienė, Stanislava Lovčikaitė, kuri ilgus metus buvo lituanistų metodinio būrelio pirmininkė ir tapo mano, kaip ir daugelio kitų jaunų pedagogų, Mokytoja ir didžiausiu autoritetu. Vadovaujami Metodinio kabineto vedėjos Redos Jėčiūtės, skersai išilgai išmaišėme visą Lietuvą, vykdavome į literatų jubiliejus, paminklų atidengimo šventes, susitikimus su poetais, rašytojais, aktoriais, su žymiais Lietuvos lituanistais, dalyvaudavome ekspedicijose, lankydavome paskaitas, spektaklius, koncertus...

Ūdekuose dirbau 1976 – 1986 m. m. Per tą laiką pasikeitė nemažai mokytojų. Ypač dažnai keitėsi muzikos mokytojai: atvažiuodavo mokyti tai iš Žeimelio, tai iš Linkuvos, tai iš Pasvalio... Mūsų mokykloje pedagogo kelią pradėjo jaunieji specialistai Laima Nikolajeva – Almonaitienė, Diana Dūdaitė, Gediminas Garšva, Gražina Gaubaitė, Vitalija Avinaitė – Jurgelionienė, Elvyra Vladarskytė ir kt. Man išvykus, lietuvių kalbos mokė Pranas Jasiukaitis, Gytis Vaidžiulis, Felimonija Mielienė, Adelė Važgauskienė, Gasperavičius...

Taigi šioje mokykloje prabėgo net dešimt gražiausių mano jaunystės metų !

Mažutė buvo, bet pamena...

Aldona prisiminė apie tremtį. Fotografavo Valentinas Mitė

Į Sibirą 1949 m. kovo 27 d. iš Biržų raj. Kyliškių k. buvo ištremti mano seneliai ūkininkai Jonas ir Darata Plepiai (g.1883 ir 1893 m.) su dukromis Palmira ir Olga (g.1927 ir 1932 m.). Jie atsidūrė Irkutsko srities Tuluno raj. Uigat gyvenvietėje, kuri priklausė Tuluno miško kirtimo ir transportavimo ūkiui. Tai buvo nedidelė barakų gyvenvietė, apsupta miškų ir pelkių. Čia gyveno apie du šimtus lietuvių tremtinių. Jie kirto mišką, degino šakas, vežė rąstus prie Kirėjaus upės, pavasariais plukdė sielius, tiesė kelius per taigą.

Abi dukterys ištekėjo, susilaukė dukrelių... Taip Sibire gimiau aš – Aldona Šlekytė-Ašmonavičienė (g.1953 m.), Palmiros dukra, ir pusseserė Danguolė Laurinavičiūtė-Lapienienė (g. 1955 m.), jaunėlės Olgos dukra.

Tėvai svajodavo apie grįžimą į gimtinę. Prisimenu, kartą mama parnešė pora obuolių ir sako: „Čia iš Lietuvos... Kai parvažiuosim namo, galėsi nuėjusi į sodą prisirinkti, kiek širdis geidžia“. Niekaip neįsivaizdavau, kad tokio gardumyno gali būti prikritusi pilna žemė. Nuo tada Lietuva man – tai kvapnūs raudoni žieminiai obuoliai...

O grįžti į Lietuvą buvo leista nuo 1958 m. vasario mėn. 25 d. Seneliai su dukros Olgos šeima grįžo į savo namus Kyliškiuose, o po metų ir mūsų šeima. Apsigyvenome senelių Daratos ir Jurgio Šlekių sodyboje Satkūnų kaime, Biržų raj. Kai grįžome, man buvo jau šešeri metukai. Tėvai apsigyveno Papilyje, kur aš baigiau mokyklą.

Mano prisiminimai apie Sibirą tiktai vaikiški: gražuolis juodas sibirinis katinas ir jo istorijos, pikta karvė Zora, nakčiai grįždavusi iš taigos, skudurinės lėlės ir vienintelis pirktinis žaislas – raudona mašinėlė... Didžiulis Kirėjaus potvynis, nešęs ir vartęs namus kaip degtukų dėžutes. Tada pirmą kartą mačiau laivą, pilną žmonių , mantos ir gyvulių... Dar ilgai mokėjau rusiškų dainelių ir eilėraštukų, bet rusiškai kalbėti, kai pradėjome mokytis rusų kalbos mokykloje, jau buvau pamiršusi...

Kūryba

Parengė paskutinio skambučio šventes:

1992 m. Meninė kompozicija „Gudobelė mano pražydo“.

1994 m. Meninė kompozicija „Eisim saulės pasitikti“.

1997 m. Meninė kompozicija „Iš smėlio, ugnies ir dvasios“.

1998 m. Meninė kompozicija „Lenkiuosi žemės balsui“.

2000 m. Meninė kompozicija „Pasauliu netikiu, o pasaka netikiu“.

2002 m. Meninė kompozicija „Ant slenksčio“.

2008 m. Meninė kompozicija „Koralų pasaka“.

2010 m. Meninė kompozicija „Iš lelijų baltų “.

2012 m. Meninė kompozicija „Į kelią“.

2013 m. Meninė kompozicija „Pro kambario langą“.

2015 m. Meninė kompozicija „Skrenda paukštė baltaplunksnė“.

20022015 m. redagavo gimnazijos gimnazijos laikraštuką „Varpelis“, vadovavo žurnalistų būreliui.

„Sudie senieji, susitiksime Naujaisiais!“

Daugiau nei tris dešimtmečius, prieš pat Naujuosius, Ūdekų kultūros salėje ištariamas šis tradicinis pasveikinimas. Šventinis koncertas ir spektaklio premjera – ūdekiečių „atributai“, be kurių ne vienas neįsivaizduotų švenčių - ir šiemet pilna salė žmonių susirinko pažiūrėti naujų saviveiklininkų kūrinių. „Susirenkantys ne tik ūdekiečiai, bet ir svečiai iš aplinkinių vietovių nuteikia šventiškai, bet ir įrodo, kad ne sau, o visuomenei darome renginį, o kultūra labai reikalinga“,- sako ilgametė Ūdekų kultūros namų vadovė Vitalija Vareikienė.

Šventiniame koncerte pasirodė ūdekiečių dainininkės – puikiai žinomas ansamblis „Lakštutės“ ir kelią į žiūrovų širdis besiskinantis moterų vokalinis ansamblis „Sentimentai“, savo repertuare vietos randantis romansams. Abiems moterų kolektyvams vadovauja Vilma Zinkevičiūtė-Janickienė. Ne mažiau plojimų sulaukė ir 4-ių metų atlikėja Melita, dainavusi ir duetu su mama Aušra Jukniene. Nors šeima gyvena Pakruojyje, dažai lankosi pas Ūdekuose gyvenančius tėvus, tad nesunku ir repeticijas suderinti, ir žiūrovai – savi.

Autorės nuotr.: Po premjeros moterys nenustojo šypsotis – premjera pavyko! Iš kairės: A. Ašmonavičienė, V. Ogintienė (sėdi); A. Aperavičiūtė, režisierė V. Vareikienė, R. Urbonienė, D. Naudžiūnienė

„Šito spektaklio scenarijų saugojau dešimt metų, kaip sakau, juodai dienai, deja, bet tokia atėjo“,- juokaudama savo kultūros namų vadovė ir dramos ratelio vadovė V. Vareikienė. „Juoda diena“ – nebėra norinčių vaidinti vyrų! Užtat pasirinkta G. Mareckaitės pjesė „Penkios mylimos, arba kaip rasti šeimos laimę“ – čia kuriasi ir susipina skirtingų moterų likimai. Moterys, kaip visada, ieškančios meilės, supratimo, romantikos... Jas ant scenos įkūnijo daugybę metų vaidinanti Rita Poželienė, trečius metus ant scenos lipanti Daiva Naudžiūnienė (sulaukusi daugybę sveikinimų ne už mėgėjišką, bet kone profesionalią vaidybą!), vėl vaidybos džiaugsmą atradusios mokytojos Aldona Ašmonavičienė ir Virginija Ogintienė, debiutavusios Rasa Urbonienė ir Aistė Aperavičiūtė. „Tiesa, spektaklio personažai taikomi prie pačių aktorių charakterių, ieškome, kas kam tinka ir patinka. Mūsų aktorės – puikios, pavyzdingos, pačios siūlančios savo idėjas“,- kaip sekėsi dirbti moteriškame kolektyve, atskleidžia režisierė. Kaip visada, spektaklis turėtų būti parodytas ne tik Ūdekų, bet ir kitose scenose – lauks mėgėjų teatro pasirodymai, įvairios šventės.

Simona Lipskytė

Miuziklas "Aida" Kauno muzikiniame teatre...

Račkienė, Birutė Deveikienė, Vaiva Klupšienė, Aldona Ašonavičienė, Rasytė Ašmenavičienė, Virginija Ogintienė


Gimnazijos jubiliejus

Linkuvos gimnazijos jubiliejai

Linkuvos gimnazijos muziejuje

Plačiau Linkuvos gimnazijos muziejus

Nuorodos, šaltiniai

Šaltiniai

Autoriai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius ir redaktorius.

Autoriai ir redaktoriai:
  • Emilija Stanevičienė – autorius ir redaktorius – 95% (+17129-2=17127 wiki spaudos ženklai).
  • Vitas Povilaitis – redaktorius – 5% (+964-6=958 wiki spaudos ženklai).