Alfonsas Šešplaukis-Tyruolis

Alfonsas Šešplaukis-Tyruolis
Gimė	1909 m. rugsėjo 23 d. Linkuva, Šiaulių apskritis
Mirė	† 2006 m. birželio 6 d. Čikaga
Veikla	pedagogas, poetas, kritikas, vertėjas, spaudos darbuotojas
Išsilavinimas	1928 m. Linkuvos gimnazija
Alma mater	1933 m. Vytauto Didžiojo universitetas

Alfonsas Šešplaukis-Tyruolis (1909 m. rugsėjo 23 d., senuoju stiliumi rugsėjo 10 d. Linkuvoje, Šiaulių apskritis – 2006 m. birželio 6 d. Čikagoje. Palaidotas Čikagos Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse) – Lietuvos pedagogas, poetas, kritikas, vertėjas, spaudos darbuotojas.

Gyvenimo kelias

Šešplaukių šeimoje augo keturi vaikai – be Alfonso, buvo dar du vyresni broliai Vladislovas Šešplaukis ir Leonas bei sesuo Aleksandra (vadinama Olese).

Brolis Vladislovas – pirmasis Alfonso mokytojas – mokė skaityti ir rašyti lietuviškai. Tada buvo vokiečių okupacijos metai, dar tebesiautė Pirmasis pasaulinis karas, į namus atkeliaudavo vokiškų knygų su gražiomis spalvotomis iliustracijomis. Berniukas jau tada pramoko vokiečių kalbą, galbūt tai nulėmė, kad vėliau Šešplaukis labai domėjosi vokiečių literatūra, vertė šios tautos poetų kūrybą į lietuvių kalbą.

Vaikystėje, besimokant Mažeikonių pradžios mokykloj, dar teko pasimokyti ir rusų kalbos. O kai jaunuolis išlaikė egzaminus į pirmąją Linkuvos gimnazijos klasę, vėliau autobiografijoje prisipažino: Tai buvo bene laimingiausia ir džiaugsmingiausia diena mano gyvenime. Atrodė, kad vienuolikmečiui atsiveria naujas pasaulis su neribotom dvasinių polėkių galimybėm. (...) Toli lieka ankstyvos vaikystės draugai, su kuriais žaista Mūšos pakrantėse, gaudyta vijūnai ir vėžiai, vasaros karštymety sietuvoj nardyta palei vandens lelijas, žiemą vėju lėkta namų darbo pačiūžomis skaidriu it krištolas ledu.

Kūrybos kelias Alfonsą Šešplaukį įtraukė gana anksti. Dar būdamas ketvirtokas redagavo sieninį laikraštėlį tėviškėj per vasaros atostogas. Jau rašė vaikams eilėraščius, pasirašydamas A. Putinėlio slapyvardžiu, spausdino Žvaigždutėje. Nuo 1923 m. sugalvojo slapyvardį Tyruolis. Šis slapyvardis ilgainiui taip prigijo, kad žmonės tiesiog nežinojo, kaip šį darbštų kūrėją vadinti, – Šešplaukiu ar Tyruoliu. Kodėl būtent Tyruolis? Sunku pasakyti, kas čia lėmė – ar polinkis į tuo būdvardžiu nusakomą būdo savybę, ar pomėgis laikytis nuošaliai, „traukti į tyrus“ pagal įgimtą intraversinį charakterio bruožą. Kad ir kaip būtų, dėl tokio taip anksti, dar vaiko amžiuje, atsiradusio slapyvardžio (gal tai pasąmonės „krikšto vardas“?) visada jaučiaus ne visai jaukiai... – taip apie slapyvardžio pasirinkimą autorius rašo savo autobiografijoje.

Šeštoje klasėje Tyruolis jau buvo prirašęs gana daug eilėraščių, ir jo draugo brolis, slapta nugriebęs eilėraščių pluoštą, 1925 m. Klaipėdoje išspausdino hektografu rinkinėlį, pavadindamas Vyturėlio vardu. Vėliau autorius prisipažino, kad jo poezijai didžiulę įtaką turėjo Maironio Pavasario balsai ir poema Jaunoji Lietuva. Turbūt visą gyvenimą Maironis poetui buvo nenugalimas idealas, iš jo Tyruolis mokėsi klasikinio eiliavimo. Nors vėlgi yra skundęsis: Eiliuoti man buvo nelengva dėl to, kad linkuvių tarmė nukerta žodžių galūnes ir neskiria priegaidžių (pvz., sako: „Pėgė piorko, pėgė i parduod“, t. y. „Pigiai pirkau, pigiai ir parduodu“).

1928 m. baigė Linkuvos gimnaziją (4 laidą), 1933 m. Vytauto Didžiojo universitete baigė lituanistikos ir germanistikos mokslus. 1933-1944 m. dėstė lietuvių ir vokiečių kalbas Kauno jėzuitų gimnazijoje, Marijampolės, Šiaulių berniukų gimnazijose, Šiaulių mokytojų seminarijoje, mokytojų ir gailestingųjų seserų kursuose. 1928-1931 m. ir 1943-1944 m. Kauno radiofono bendradarbis.

1944 m. pasitraukė į Austriją ir Vokietiją. Insbruko universitete apgynė filosofijos daktaro laipsnį. 1945-1948 m. Kempteno karo pabėgėlių stovykloje redagavo publicistikos ir literatūros žurnalą „Alguvos baras“. 1949 m. atvyko į Čikagą (JAV), vienas Lietuvių mokytojų sąjungos steigėjų. 1951 m. persikėlė į Niujorką. Kolumbijos universitete gilino literatūros ir lingvistikos žinias, nuo 1952 m. dėstė lietuvių kalbą. 1964-1978 m. dirbo mokslinį darbą Indianos Notre Dame universitete, kur dėstė ir lituanistiką. Notre Dame universiteto emeritas. 1979 m. grįžo į Čikagą.

Spaudoje, daugiausia pasirašydamas A. Tyruolio, A. Diemedžio, A. T., A. Š. slapyvardžiais, bendradarbiavo nuo 1923 m. Leidiniuose „Lietuvos aidas“, „XX amžius“, „Židinys“, „Naujoji Romuva“, „Vairas“, „Panevėžio garsas“, „Šaltinis“ ir kt. spausdino eilėraščius, noveles, recenzijas, kelionių po Europą įspūdžius. Įsteigtoje „Sfinkso“ leidykloje išleido keletą savo ir verstinių knygų. Išvertė užsienio rašytojų poezijos ir prozos kūrinių. Mokėjo lotynų, romanų, ispanų, esperanto, vokiečių, rusų, anglų kalbas.

Priklausė Lietuvos žurnalistų sąjungai. Lietuvių rašytojų draugijos, Lietuvių katalikų mokslo akademijos, Lituanistikos instituto narys. „Lietuvių enciklopedijos“ bendradarbis (vokiečių literatūra) ir enciklopedijos „Der Grosse Brokchaus” (Vysbadenas) bendradarbis (lietuvių literatūra).

Poezijoje gausu susimąstymo ir tėvynės ilgesio, jai būdingas klasikinis ketureilis, mėgstama soneto forma.

Nuotraukos

• 

  Alfonso Šešplaukios (Tyruolio) gimimo įrašas. 1909 metų rugsėjo 13 dieną Linkuvos bažnyčioje jos vikaras kunigas Feliksas Paškonis pakrikštino kūdikį vardu Alfonsas. Linkuvos apskrities valstiečių Liudviko (Juozo sūnaus) ir Antaninos Tomašiūnaitės Šešplaukių sūnus gimė 1909 metų rugsėjo 10 dieną Linkuvos miestelyje. Krikšto tėvais buvo Aleksandras Beleckas ir Ona Tomašiūnaitė.

• 

  A.Šešplaukis 1928 m. Linkuvoje

• 

  Linkuvos gimnazijos 04 laida 1928 m.

• 

  A. Šešplaukis Marijampolės gimnazijos mokytojas 1937 m.

• 

  Škaplierinės atlaidai.Sėdi ant žolės iš kairės: Albinas Paltarokas, Kastutė Buožytė, Stasė Treškaitė, Birutė Šalčiūnaitė, Em.Dzerkelytė, Em.Šešeikaitė, Felė Jarašūnaitė, Gudjurgis, sėdi II eilėje: P.Stepanas, prof. St.Šalkauskis, sūnus Julius Šalkauskis, kun. J.Danys, kun. Jurgis Danys, vysk. Kazimieras Paltarokas, karalienė, kun. A.Lipniūnas, du než., kapel. A.Baltrukėnas, Stovi V.Pupinis, P.Simonaitis, Jonas Jarašūnas, J.Šatkauskienė, Motiejus Kvedaras, Antanas Vyskupaitis, Alfonsas Šešplaukis-Tyruolis, Antanas Šidlauskas (1920), kun. Vladas Kremenskas, Jonas Jurgaitis, kun. Vaškevičius, Petraitis, než. Eduardas Pašakinskas, Bagdonavičius (Pamūšis), pask. eilėje: než. kun. A.Valančiūnas, Jonas Matrišius, kun.Treška, Ona Paltarokaitė, V.Bagdonavičiūtė, Burkus.1938 m.

• 

  Monografijos red. su artimiausiais bendradarbiais. Linkuva. Šiaurės Lietuvos švietimo židinys. Linkuvos gimnazijos 60 metų įsteigimo sukakčiai paminėti. Redagavo dr. Alfonsas Šešplaukis. Linkuvos monografijos leidimo komitetas. Spaudė M.Morkūno spaustuvė. Čikaga, 1978.

Bibliografija

• Goethe. Gyvenimas ir rinktinė poezija, Kaunas, „Sakalas”, 1932 m., 1999 m.
• Marijos žiedai, antologija, Kaunas, 1933 m.
• Vyturėlis, poezijos rinkinys, 1935 m.
• Pavasario saulėj, poezijos rinkinys, Marijampolė, 1935 m.
• Kelionė, poezijos rinkinys, Chicago, 1950 m.
• Laukų liepsnos, sonetai, 1954 m.
• Lietuva pasaulinėje literatūroje, 1955 m.
• Marijos žemė, antologija, Italija, 1958 m..
• Sacra Via. Romos sonetai, poezijos rinkinys, Chicago, 1961 m.
• Metų vingiai, poezijos rinkinys, Chicago, 1963 m.; Kaunas, 1993 m.
• Religinis pradas Maironio kūryboje, 1967 m.
• Nemarioji žemė; Lietuva pasaulinės poezijos posmuose. Boston, 1970; Kaunas, 1992 m.
• Diemedžio paunksmėje, poezijos rinkinys, Anglija, 1974 m.
• Žvaigždynų sonatos; lietuvių poetų išeivijoje eilėraščiai apie M. K. Čiurlionį. Southfield, 1981; Vilnius, 1997.
• Vainikas, kryžius, lelija; kazimierinė grožinės literatūros antologija. Chicago, 1984 m.
• Šiapus ir anapus saulės, poezijos rinkinys, Chicago, 1989 m.
• Lietuvių egzodo literatūra 1945-1990 m., vienas autorių, 1992 m.
• Lietuvių ir pasaulinės literatūros baruose, t. 1–2, Kaunas. Spindulys-Santara, 1994, 2000 m.
• Pažintis su rašytojais ir knygomis, Kaunas, Spindulys-Santara, I–II d. 1995, 1997 m.
• Lietuva pasaulinėje literatūroje. Kaunas, Varpas, 1995 m.
• J.G. Herderis ir baltų tautos, studija. Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1995 m.
• Pirmoji lietuviška knyga naujųjų tyrinėjimų šviesoje, Kaunas, Kultūros rūmų knygynas-salonas, 1997 m.
• Palikus mylimą tėvynę; karo meto dienoraštis, 1944–1945. Kaunas, Varpas, 1998 m.
• Vision der Heimkehr, poem, tr. by Alfred Franzkeit / Heimatgruss: Jahrbuch der Deutschen aus Litauen für 1999: Wehrbleck, 1999, p. 13-14
• Linkuva. Šiaurės Lietuvos švietimo židinys. Linkuvos gimnazijos 60 metų įsteigimo sukakčiai paminėti. Redagavo dr. Alfonsas Šešplaukis. Linkuvos monografijos leidimo komitetas. Spaudė M.Morkūno spaustuvė. Čikaga, 1978. 333 psl.

Nuorodos

• A. Ruseckaitė. Alfonsas Šešplaukis-Tyruolis. Žiemgala, 1999, nr. 2.
• A. Ruseckaitė. Alfonsui Šešplaukiui-Tyruoliui - 100. Draugas, 2010 m. kovo 9 d.
• Virtuali paroda, skirta 100-osioms A. Šešplaukio-Tyruolio gimimo metinėms
• Neišdilo meilė Lietuvai. XXI amžius. 2004 m. rugpjūčio 25 d., Nr. 63 (1266)