Algimantas Grigelis
| Algimantas Grigelis | |
|---|---|
| |
|
| |
| Gimė | 1931 m. gegužės 11 d. Kaune |
|
| |
| Veikla | |
|
| |
| Žymūs apdovanojimai | |
| |
Algimantas Grigelis (g. 1931 m. gegužės 11 d. Kaune) – geologas, paleontologas, mokslo istorikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras, profesorius, Lietuvos mokslų akademijos narys, Valstybinių mokslo premijų laureatas, akad. Juozo Dalinkevičiaus vardinės premijos laureatas, ‘Theodor von Grotthuss` vardinio medalio laureatas, Lietuvos Ignoto Domeikos draugijos prezidentas, Tarptautinės Geologijos mokslų istorijos komisijos garbės narys.
Išsilavinimas
1938m. pradėjo lankyti Utenos 2-ąją berniukų gimnaziją ir 1949 m. ją baigė aukso medaliu.
1949 m. įstojo studijuoti į Vilniaus universitetą Gamtos mokslų fakulteto Geologijos skyrių, geologijos specialybę, kurią baigė su pagyrimu 1954 m., gaudamas hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos diplomą.
1954–1957 m. mokėsi Baltarusijos valstybinio universiteto aspirantūroje (mikropaleontologija).
1958 m. apgynė geologijos – mineralogijos mokslų kandidato (1993 m. nostrifikuota gamtos mokslų daktaru) disertaciją. 1966 m. suteiktas vyresniojo mokslinio bendradarbio vardas (paleontologija ir stratigrafija).
1981 m. apgynė geologijos – mineralogijos mokslų daktaro (dabar – habilituoto gamtos mokslų daktaro) disertaciją. 1994 m. Lietuvos mokslų akademijos narys – korespondentas.
Darbo patirtis
1957–1960 m. - Lietuvos geologijos valdybos laboratorijos vedėjas, ekspedicijos vyriausiasis geologas.
1957 m. – Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Geologijos ir mineralogijos katedros asistentas.
1958–1960 m. Lietuvos geologijos valdybos laboratorijos vedėjas ir ekspedicijos vyriausiasis geologas.
1960–1963 m. Lietuvos geologijos instituto mokslinis bendradarbis.
1963–1977 m. Lietuvos geologijos instituto (LGI) direktorius.
1977–2001 m. skyriaus ir Regioninės geologijos sektoriaus vadovas.
Nuo 1994 m. Vilniaus universiteto profesorius. Nuo 1997 m. Lietuvos mokslų akademijos Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus Geomokslų sekcijos pirmininkas.
Nuo 2001 m. birželio 1 d. visuomeninis mokslo darbuotojas (pensijoje).
Tarptautinių geologų kongresų dalyvis: 1968 m. – Praha; 1984 m. – Maskva; 1996 m. – Pekinas; 2000 m. – Rio de Žaneiras, 2004 m.
Mokslinė veikla
Ištyrė Lietuvos ir Kaliningrado srities juros sistemos foraminiferus, jų filogenezę, sukūrė zoninę stratigrafijos schemą, foraminiferų zonų analizės metodiką, jų sistematiką, parengė borealinės paleozoogeografijos srities juros sistemos foraminiferinių zonų koreliaciją, nustatė jų chronostratigrafinę seką. Tyrė ir aprašė Kaliningrado srities juros, kreidos ir paleogeno sistemos gręžinius, įtraukė į šių sistemų stratigrafiją naujų lietuviškų vardų. Tyrė Baltijos jūros prekvartero geologiją, jos sandarą ir raidą. Parašė 22 knygas, iš jų 9 autorinės monografijos, 450 kitų mokslo darbų.[1]
Mokslinės ekspedicijos: 1960-1999 m. – Latvija, Estija, Lenkija, Ukraina, Centrinė Rusija, Timanas-Pečiora, Kaukazas, Subpoliarinis Uralas, Taimyras – Šiaurės Sibiras, Krymas, Čekija, Moldova, Danija, Švedija, Baltijos jūra.
Dirbo mokslinį darbą 1986-1989 m. – Damaske, (Sirijos Geologijos ir mineralinių resursų ministerija), 1990-1991 m. – Dartmute, (Kanados Bedfordo Okeanologijos institutas), 1994-1998 m. – Stokholme, (Švedijos Gamtos istorijos muziejus).
Visuomeninė veikla
Nuo 1990 m. Lietuvos geologų sąjungos, nuo 1995 m. – Švedijos geologų sąjungos narys. Nuo 1992 m. – Lietuvos Nacionalinio geologų komiteto pirmininkas. Nuo 1993 m. Tarptautinio metraščio „Baltica“ atsakingasis redaktorius ir leidėjas. Nuo 1993 m. Europos Paleontologų asociacijos narys. 1969–1993 m. Pabaltijo stratigrafijos komisijos, 1993–1994 m. Baltijos stratigrafijos asociacijos pirmininkas.
Įvertinimai
- 1965 m. – Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo garbės raštas;
- 1973 m. – Lenkijos valstybinio geologijos instituto Karolio Bohdanovičiaus medalis;
- 1979 m. – TSRS liaudies ūkio pasiekimų parodos aukso medalis;
- 1984 m. – TSRS Valstybinė mokslo ir technikos premija už Pabaltijo regiono geologinius žemėlapius ir monografiją;
- 1988 m. – Maskvos gamtos tyrėjų draugijos garbės diplomas;
- 1996 m. – Lietuvos mokslo premija už monografiją „Lietuvos geologija“;
- 2001 m. – Lietuvos mokslų akademijos akademiko Juozo Dalinkevičiaus vardinė premija.
- Jo vardu pavadinta viena fosilinių foraminiferų gentis (Grigelis) ir kelios rūšys.
Bibliografija
- Pietvakarių Pabaltijo juros sistemos foraminiferai, monografija, 1985 m.
- Pabaltijo juros sistemos stratigrafija foraminiferų duomenimis, monografija, 1985 m.
- Tetiso (Rytinio Viduržemio) juros sistemos zonų stratigrafija ir foraminiferai (Zonal stratigraphy and foraminifera of the Tethyan Jurassic (Eastern Mediterranean), monografija, su kitais, 1996 m.
- Rytų Europos platformos šiaurės vakarinės dalies juros sistemos geologija ir foraminiferų faunos (Jurassic geology and foraminiferai faunas in the NW part of the East European Platform), monografija, su E. Norlingu, 1999 m.
- Pabaltijo respublikų geologija, su kitais, 1982 m.
- Baltijos jūros geologija ir geomorfologija, su kitais, 1997 m.
- Lietuvos geologija, su kitais, 1994 m.; Lietuvos mokslo premija 1997 m.
- Lietuvos mokslas. Geomokslai, 1999 m.
- Utenos gimnazija pokario verpetuose, su kitais, 2000 m.
- Sudarė Algimantas Grigelis. Lietuvos geologijos institutas 1941-2001. Geologijos institutas. – Vilnius: 2001. - p., iliustr.; santr. anglų k. ISBN 9986-615-27-5 (Titulinis: djvu, pdf)
- Lietuvos stratigrafijos vadovas, su kitais, 2002 m.
- Ignotas Domeika 1802–1889. Gyvenimas, darbai ir indėlis į mokslą, su kitais, 2002 m.
- Baltijos regiono ir Baltijos jūros geologijos žemėlapiai, vienas autorių ir redaktorius, 1980–1998 m.
- Algimantas Grigelis (Gamtos tyrimų centro Geologijos ir geografijos institutas). Geologijos ir geografijos institutas: lūžiai laike ir erdvėje. Baltica, Vol. 24, Special Issue // Geosciences in Lithuania: challenges and perspectives, 7–12. Vilnius, 2011. ISSN 0067–3064. (djvu, pdf)
Šaltiniai
- ↑ Algimantas Grigelis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. - 165 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.