Algirdas

Kitos reikšmės – Algirdas (reikšmės).

Kitos reikšmės – Algirdas (reikšmės).

Algirdas
Lietuvos didysis kunigaikštis
Ldk Algirdas. Lietuvos vardo tūkstantmečiui skirto medalio fragmentas. Autoriai: skulptorius Juozas Kalinauskas, dailininkė Lina Kalinauskaitė
Gediminaičių šeima
Gimė	1296 m. vasario 11 d.
Mirė	† 1377 m. gegužės 24 d.
Tėvas	Gediminas
Sutuoktinis(-ė)	1)Marija, 2)Julijona
Vaikai	Nuo Marijos- Andrius iš Polocko Dmitrijus Konstantinas Vladimiras Fiodoras Fedora Agripina Nuo Julijonos- Aleksandra Elena Jadvyga Jogaila Kena Kaributas Karigaila Lengvenis Marija Pretkaila Skirgaila Švitrigaila Vygantas Vilgaidė
Lietuvos didysis kunigaikštis
Valdė	1345 m. - † 1377 m.
Pirmtakas	Jaunutis
Įpėdinis	Jogaila
Vitebsko kunigaikštis
Valdė	1320 m. - † 1345 m.
Pirmtakas	Jaroslavas Vasiljevičius
Vikiteka	AlgirdasVikiteka

Algirdas (1296 m. vasario 11 d. – 1377 m. gegužės 24 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis (1345-1377 m.), Vitebsko kunigaikštis (apie 1318-1345). Gedimino sūnus. Buvo du kartus vedęs, turėjo kelias dukteris ir 6 ar 7 sūnus, iš kurių žinomiausi yra Jogaila, Skirgaila ir Švitrigaila.

Prieš tapdamas LDK Algirdas valdė Vitebsko kunigaikštystę (nuo 1318 m.). 1345 m., padedamas brolio Kęstučio, jis atėmė valdžią iš kito savo brolio – Jaunučio. Kęstutis, tada tapęs LDK submonarchu, rūpinosi LDK santykiais su kryžiuočiais ir Lenkija (Algirdo valdymo laikotarpiu etninė Lietuva išgyveno ~100 niokojamųjų kryžiuočių žygių ir surengė ~40 atsakomųjų žygių į Vokiečių ordino valdas), o pats Algirdas veikė daugiausia rytuose, plėsdamas bei stiprindamas LDK valdžią dabartinių gudų ir ukrainiečių žemėse.

Metraščiai Algirdą apibūdina kaip asketą: nei alaus ir midaus, nei vyno, nei giros negėrė, buvo didžiai išmintingas ir santūrus, tvirtos valios, įžvalgus. M. Jučas teigia, jog iki gyvenimo pabaigos Algirdas išliko pagonis.

Algirdo valdymas ir jo reikšmė

Lietuvos didysis kunigaikštis Algirdas (imaginacinis 1578 m. portretas)

Dar valdant Gediminui, o vėliau Jaunučiui, 1341 m. Algirdo pagalbos prašė Smolensko kunigaikštis Ivanas; 1342 m. Algirdas padėjo su Livonijos ordinu kovojančiam Pskovui. Tapęs LDK didžiuoju kunigaikščiu, rytuose Algirdas tęsė Gedimino politiką: užkariavimais ar vaikų vedybomis prijungė prie LDK Smolenską (~1346 m.), Brianską-Černigovą (~1357 m.), Severėnų Naugardą (~1357 m.), Kijevą (1363 m., po pergalingo lietuvių mūšio su totoriais prie Mėlynųjų Vandenų) – Perejaslavlį (~1363 m.), Podolę (~1363 m.; galimas daiktas, kad 1363 m. LDK neilgam užvaldė ir Juodosios jūros pakrantę tarp Dniepro ir Dniestro žiočių) ir daugelį kt. dabartinių gudų bei ukrainiečių žemių; be to, Algirdo valdymo metais Lietuva galutinai įsitvirtino iš Lenkijos atsiimtoje Volynėje, o Pskovo (1342 m. jo kunigaikščiu tapo Algirdo sūnus Andrius) ir Naugardo pirklių respublikos tapo Lietuvai vasališkai pavaldžiomis valstybėmis.

Norėdamas sustiprinti lietuvių kunigaikščių valdžią naujai prijungtose rusėnų žemėse Algirdas nuolat siekė įkurti atskirą LDK stačiatikių metropoliją.

Tikėtina, kad žymus teritorinis LDK išsiplėtimas stimuliavo dar didesnius Algirdo ir jo brolių ekspansinius siekius. 1358 m. Algirdo ir Vokietijos imperatoriaus Karolio IV atstovų derybose dėl katalikiško Lietuvos krikšto Lietuva reikalavo ne tik kryžiuočių užgrobtų baltų žemių iki Priegliaus-Alnos ir Dauguvos-Aiviekstės linijų, bet ir „visos Rusios“ užkariavimo teisės (dalies istorikų manymu, Kęstučio ar kažkurio kito Gediminaičio tų derybų metu ištarta frazė „visa Rusia turi priklausyti Lietuvai“ reiškia tik tai, kad 1358 m. Algirdo šeima nebuvo linkusi dalytis su Ordinu lietuvių kartu su jų potencialiais sąjungininkais kryžiuočiais totorių pasienyje užkariausimų žemių).

Minėti Algirdo užkariavimai rytuose kartu buvo ir lietuvių gynybinio karo su kryžiuočiais dalis. Mat būtent Algirdo laikais prie LDK prijungtų rusėnų kunigaikštysčių karines pajėgas imta sistemingai naudoti kovojant su Vokiečių ordinu ir jam talkinusiais kryžininkais.

Literatūroje kartais teigiama, kad Algirdo užkariavimai rytuose bei pietuose esą užkirtę kelią galimai Aukso Ordos ekspansijai į vakarus, tačiau tokio Algirdo valdymo vertinimo šalininkai neatsižvelgia į tai, kad nuo 1357 iki maždaug 1379 m. Aukso Orda buvo nuolat apimta vidinės suirutės ir jokios realios grėsmės Vakarams negalėjo kelti.

Remdamas savo svainį (žmonos Julijonos brolį) Tverės kunigaikštį Michailą Algirdas surengė 1368, 1370 ir 1372 m. baudžiamuosius žygius prieš sparčiai stiprėjančią Tverės konkurentę – Maskvos DK. 1368 m. LDK kariuomenė 3 dienas laikė apsiautusi Maskvos Kremlių, tačiau jo pulti nebandė; 1370 m. lietuvių kariai prie Kremliaus sienų išstovėjo jau 8 dienas, tačiau ir vėl nepuolė šios tvirtovės, o 1372 m. lietuvių ir maskvėnų kariuomenės tik pastovėjo viena priešais kitą ir taikiai išsiskyrė (tada sudaryta Liubutsko taikos sutartimi Algirdas pasižadėjo daugiau nebesikišti į Maskvos ir Tverės santykius).

Dmitrijus Ivanovietis siunčia laiškus kviesdamas pagalbą prieš Algirdą. (Rusų XI a. miniatiūra)

Paskutiniaisiais valdymo metais Algirdas daugiau dėmesio skyrė Volynės, Podolės, Palenkės ir etninių lietuvių žemių gynimui nuo kryžiuočių bei lenkų agresijos.

Mirusio Algirdo palaikai buvo sudeginti pagal pagonių papročius, tikriausiai dabartinės Jauniūnų seniūnijos teritorijoje. Pasak J. Dlugošo, „Algirdas buvo sudegintas kartu su puikiausiu žirgu, uždengtu perlais ir brangakmeniais atausta gūnia, apvilktas aukso apvadais spindinčiu drabužiu“. Vartbergė rašo, kad Algirdo kūnas senovės lietuvių papročiu iškilmingai sudegintas su 18 arklių ir daugybe kitų daiktų.

Žmonos

• Nuo 1320 m. – Marija (~1300-~1348);
• Nuo 1350 m. – Julijona (Tverės kunigaikštytė) (~1325-1392).

Vaikai

Su Marija:

• Andrius iš Polocko (1325–1399 m. rugpjūčio 12 d.), Polocko kunigaikštis (1342–1387 m.), Pskovo kunigaikštis (1342–1348 m.);
• Dmitrijus (1327–1399 m. rugpjūčio 12 d. Vorsklos mūšyje), Briansko kunigaikštis (1356–1379 m. ir 1388–1399 m.);
• Konstantinas Algirdaitis (mirė prieš 1390 m. spalio 30 d.), Čartoryjsko kunigaikštis;
• Vladimiras Algirdaitis (mirė po 1398 m. spalio), Kijevo, Kopyliaus-Slucko kunigaikštis;
• Teodoras Algirdaitis (Fiodoras; mirė 1399 m.), Rylsko (1370–1399 m.), Ratnios (1387–1394 m.), Briansko kunigaikštis (1393 m.);
• Teodora Algirdaitė;
• Agripina (krikšto vardas Marija, mirė 1393 m.).

Su Julijona:

• Aleksandra Algirdaitė (1368 ar 1370-1434 m. birželio 19 d.), Mazovijos kunigaikščio Zemovito IV žmona;
• Elena Algirdaitė (1350-1438 m. rugsėjo 15 d.), Vladimiro Drąsiojo žmona;
• Jadvyga Algirdaitė (1350-1407 m.), Jono III iš Aušvico žmona;
• Jogaila (1362-1434 m. rugsėjo 1 d.), – vyriausias sūnus, LDk 1377-1381 m., 1382-1392 m., Lenkijos karalius 1386-1434 m.;
• Pretkaila (1987-?), Pretlandijos, Platvijos ir Plestonijos didysis kunigaikštis, Konstantinos Bažnyčios pirmas šventas.
• Kena Algirdaitė (Joana; 1350-1368 m. balandžio 27 d.), Kazimiero iš Slupsko žmona;
• Kaributas (Dmitrijus; 1350-1404 m.), Naugardo Severskio kunigaikštis 1386-1392/93 m.;
• Karigaila (Kazimieras; 1350-1390 m.), Mstislavlio kunigaikštis;
• Lengvenis (palaidotas kaip Simonas; 1355-1431 m. birželio 19 d.), Mstislavlio kunigaikštis, Naugardo kunigaikštis;
• Marija Algirdaitė (1350 – ?), Lietuvos kunigaikštytė;
• Skirgaila (apie 1354-1397 m. sausio 11 d. Kijeve), Trakų kunigaikštis 1382-1395 m., Kijevo kunigaikštis (1395-1397 m.), Lietuvos regentas;
• Švitrigaila (Boleslovas; 1370-1452 m. vasario 10 d. Lucke), Vitebsko kunigaikštis (1392-1393 m., 1430-1436 m.), Podolės kunigaikštis (1400-1402 m.), Naugardo Severskio kunigaikštis (1404-1408 m., 1420-1438 m.), Černigovo kunigaikštis (1419-1430m.), Lietuvos didysis kunigaikštis (1430-1432 m.), Voluinės vietininkas (1437-1452 m.);
• Vygantas (Aleksandras; 1350-1392 m. birželio 28 d.) Kernavės kunigaikštis;
• Vilgeidė (Katerina; 1350-1422 m. balandžio 4 d.), kunigaikščio Jono II iš Stargardo žmona.

Nuorodos

• Algirdo atvaizdas (centre) Rusijos tūkstantmečio paminkle Naugarde (Didžiajame Novgorode) [1].

Algirdas Gediminaičių šeima Gimė: 1297? Mirė: 1377
Karališkieji titulai
Prieš tai: Jaunutis	Lietuvos didysis kunigaikštis 1345-1377	Po to: Jogaila

Šaltiniai

Vikižodynas (vardas)