Algis Petras Piskarskas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigacija, paiešką
Algis Petras Piskarskas
Algis Petras Piskarskas.jpg

Gimė 1942 m. gruodžio 19 d. (77 m.)
Kėdainiuose

Tautybė lietuvis
Tėvas Steponas Piskarskas
Motina Janina Žirgulevičiūtė-Piskarskienė
Sutuoktinis(-ė) Vida
Vaikai

Rimtautas (g. 1979), Kristina (g. 1984)


Veikla
lietuvių fizikas, habilituotas gamtos mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos akademikas, lazerių mokslo Lietuvoje kūrėjas. Svarbiausi darbai iš kvantinės elektronikos, netiesinės optikos ir lazerinės spektroskopijos
Sritis kvantinė elektronika, netiesinė optika, lazerinė spektroskopija
Organizacijos Vilniaus universitetas
Lietuvos mokslų akademija

Alma mater Maskvos universitetas
Žymūs studentai Romualdas Danielius, Roaldas Gadonas, Algirdas Juozapavičius, Valdas Sirutkaitis, Valerijus Smilgevičius

Žinomas už lazerių fizikos vystymą Lietuvoje

Žymūs apdovanojimai

TSRS Valstybinė premija (1984)
Lietuvos mokslo premija (1994 ir 2002)
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius (1999)

Algis Petras Piskarskas (g. 1942 m. gruodžio 19 d. Kėdainiuose) – lietuvių fizikas, habilituotas gamtos mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos akademikas, lazerių mokslo Lietuvoje kūrėjas. Svarbiausi darbai iš kvantinės elektronikos, netiesinės optikos ir lazerinės spektroskopijos[1].

Biografija

Algis Petras Piskarskas gimė mokytojų Stepono Piskarsko ir Janinos Žirgulevičiūtės-Piskarskienės šeimoje[2]. Tėvas dėstė fiziką Kėdainių 2-oje vidurinėje mokykloje. 1957 m. Steponas buvo išrinktas Vilniaus pedagoginio instituto docentu, todėl visa šeima persikėlė į Vilnių. 1959 m. Algis Piskarskas baigė Vilniaus Salomėjos Neries vidurinę mokyklą ir tais pačiais metais įstotjo į Vilniaus universiteto Fizikos ir matematikos fakultetą. Būdamas trečio kurso studentas Povilo Brazdžiūno padedamas 1962 m. išvyko studijuoti į Maskvos M. Lomonosovo universitetą, kurį baigė 1965 m. Čia 1968 m. baigė aspirantūrą, 1969 m. apgynė fizikos ir matematikos mokslų kandidato disertaciją tema „Impulsinės parametrinės šviesos generacijos tyrimas“ (vadovas S. Achmanovas). 1983 m. apgynė fizikos ir matematikos mokslų daktaro disertaciją tema „Plačios bangų srities parametriniai šviesos generatoriai ir jų taikymas sparčiųjų vyksmų spektroskopijoje“.

Mokslinė veikla

Dar studijuodamas Maskvoje vienas pirmųjų stebėjo parametrinio šviesos stiprinimo ir osciliavimo reiškinius[2].

Nuo 1968 m. dirba Vilniaus universiteto Fizikos fakultete. 1969 m. pirmą kartą kristale stebėta gryna parametrinė šviesos generacija, nenaudojant optinio rezonatoriaus, pradėjo veikti pirmasis Lietuvoje pikosekundinis lazeris[2][3] (daugiaspalvis parametrinis lazeris su kalio dihidrofosfato kristalu). 1978 m. išrinktas 1974 m. Fizikos fakultete įkurtos Kvantinės elektronikos katedros vedėju, o 1983 m. – prie katedros įkurto Lazerinių tyrimų centro moksliniu vadovu. Nuo 1984 m. – profesorius.

Skaitė paskaitas Jenos, Miuncheno, Grioningeno ir Leideno, Berklio, Šiaurės Teksaso, Prahos ir kt. universitetuose, mokslo centruose.

19761984 m. buvo Lietuviškosios tarybinės enciklopedijos konsultantas, . Yra mokslinių žurnalų „Optical and Quantum electronics“[4] ir „Nonlinear Analysis: Modelling and Control“[5] redaktorių kolegijų narys.

1991 m. išrinktas Lietuvos mokslų akademijos nariu korespondentu, 1996 m. gegužės 15 d. – tikruoju nariu[6], 2001-2005 m. – viceprezidentu. 1995-2003 m. išrinktas Lietuvos mokslo tarybos nariu. 19992003 m. buvo Lietuvos fizikų draugijos viceprezidentas, mokslo komisijos pirmininkas[7].

A. P. Piskarskas ištyrė ultratrumpųjų lazerio impulsų sukeltus parametrinius reiškinius kristaluose, dujose ir skysčiuose, šviesos gijų, sūkurių ir X-impulsų generavimą, ultrasparčiuosius fotosintezės, fizikinius fotodinaminės navikų terapijos vyksmus, 3D mikrofabrikavimą femtosekundiniais lazeriais bioaudinių inžinerijai ir fotonikai. Kartu su mokiniais sukūrė daugiaspalvių ultratrumpųjų lazerinių impulsų parametrinį generatorių ir stiprintuvą, ultrasparčiųjų vyksmų spektrometrą ir lazerių pramonėje bei moksliniams tyrimams plačiai naudojamą ekstremalaus intensyvumo lazerinių impulsų parametrinio stiprinimo technologiją OPCPA.Remiant prof. P. Brazdžiūnui, 1974 m. VU įkūrė Astronomijos ir kvantinės elektronikos katedrą, kuri 1988 m. tapo Kvantinės elektronikos katedra. Vilniaus universitete įkūrė Lazerinių tyrimų centrą (1983), kuris tapo tarptautinės prieigos konsorciumo LASERLAB-EUROPE nariu. Lazerinių tyrimų centre OPCPA pagrindu sukurtas ypač didelės (teravatų) galios lazerinis kompleksas „Naglis“ (2012–2019). Įkūrė tarptautinę lazerių taikymo atomų, molekulių ir branduolio fizikoje mokyklą (ISLA), kuri buvo surengta Vilniuje penkis kartus. Dirbo mokslinį ir pedagoginį darbą JAV (kaip Fulbright‘o profesorius), Vokietijoje (kaip A. von Humboldto profesorius), Italijoje. Skaitė kviestinius mokslinius pranešimus Berklio, Stanfordo, Oksfordo, Floridos, Miuncheno, Groningeno, Leideno, Southamptono, Tokijo, Londono universitetuose, JAV Livermoro ir Los Alamos nacionalinėse laboratorijose bei daugelyje tarptautinių konferencijų. Daugiau kaip 700 mokslinių straipsnių, pranešimų ir kitų mokslinių publikacijų autorius bei bendraautoris. Mokslo darbai cituoti virš 4000 kartų (h-indeksas 32). Vadovavo 21 apgintai mokslų daktaro disertacijai. Pagrindinės publikacijos iš netiesinės optikos, lazerių fizikos ir ultrasparčiosios lazerių spektraskopijos sričių.

Bibliografija

  • A. P. Piskarsko ir A. P. Stabinio vertimas. Ultratrumpieji šviesos impulsai (rus. Сверхкороткие световые импульсы). Maskva: „Mir“, 1981. – 479 p.: iliustr. (rusų k. Originalas: Stanley L. Shapiro, D. H. Auston. Ultrashort Light Pulses: Picosecond Techniques and Applications. Niujorkas: Springer-Verlag, 1977. – 389 p. ISBN 0-387-08103-8)
  • R. Danielius, A. Piskarskas, V. Sirutkaitis, A. P. Stabinis, J. Z. Jasevičiūtė. Parametriniai šviesos generatoriai ir pikosekundinė spektroskopija (rus. Параметрические генераторы света и пикосекундная спектроскопия). Vilnius: „Mokslas“, 1983. – 185 p.:iliustr. (rus.)
  • Su kitais. Lazerių fizikos terminų žodynas rus. Словарь терминов по лазерной физике. / Vilniaus V. Kapsuko universitetas, Lietuvos TSR Mokslų akademija. Lietuvos TRS fizikų draugija. Vyr. red. Povilas Brazdžiūnas. Vilnius: 1984. – 169 p. (rus.)
  • A. P. Piskarskas ir kiti .Ultratrumpų šviesos impulsų generavimas (rus. Генерация сверхкоротких импульсов света). Vilnius, 1988. – 243 p.:iliustr. (rus.)
  • A. P. Piskarskas ir kiti.Pirminiai fotochemijos ir fotobiologijos procesai (rus. Первичные процессы в фотохимии и фотобиологии). Vilnius, 1989. – 160 p.:iliustr. (rus.)

Pripažinimas

Šaltiniai

  1. Lazerinių tyrimų centras: Akad. prof. habil. dr. Algis Petras Piskarskas. Nuoroda tikrinta 2008-09-30.
  2. 2,0 2,1 2,2 Algirdas Stabinis. „Lazerių šviesos paiviliotas“. Mokslas ir gyvenimas, 2002, Nr.12.
  3. Mokslas Lietuvoje. Fiziniai mokslai. Fizika. Algis Petras Piskarskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XII (Lietuva). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. ISBN 978-5-420-01654-1. 646 p.
  4. Optical and Quantum Electronics: Editorial Board. Nuoroda tikrinta 2008-10-19.
  5. Nonlinear Analysis: Modelling and Control. Editorial Board. Nuoroda tikrinta 2008-10-19.
  6. Lietuvos mokslų akademijos tikrieji nariai. Nuoroda tikrinta 2008-10-03.
  7. LFD valdyba, išrinkta 1999 09 17. Nuoroda tikrinta 2008-10-03.
  8. Lietuvos mokslų akademija: 1994 m. Lietuvos mokslo premijų laureatai
  9. Valstybinė premija Vilniaus universiteto fizikams. Fizikų žinios, 1995, Nr.8.
  10. Apdovanotųjų asmenų duomenų bazė. Nuoroda tikrinta 2008-10-19.
  11. The European Physical Society: The EPS Quantum Electronics Prize. Nuoroda tikrinta 2008-10-18.
  12. Lietuvos mokslų akademija: 2002 m. Lietuvos mokslo premijų laureatai
  13. ELTA foto. Nuoroda tikrinta 2008-10-19.
  14. Nacionalinės pažangos premijos 2007 m. laureatai. Nuoroda tikrinta 2008-09-30.

Nuorodos

Autoriai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius ir redaktorius.

Autoriai ir redaktoriai:
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 87% (+11416-222=11194 wiki spaudos ženklai).
  • Antanas Buračas – redaktorius – 15% (+1975-0=1975 wiki spaudos ženklai).
  • Edvinas Giedrimas – redaktorius – 0% (+0-24=-24 wiki spaudos ženklai).
Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys

Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Vikipedijose
Google paieška
Spausdinti/eksportuoti