Antanas Krištopaitis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Jump to navigation Jump to search
Antanas Krištopaitis
KrištopaitisAntanas20090511.jpg
Antanas Krištopaitis 2009 m.

Gimė 1921 m. gegužės 21 d.
Valdomai, Gruzdžių valsčius
Mirė 2011 m. gegužės 6 d. (89 m.)
Šiauliai

Veikla
Lietuvos dailininkas, kolekcionierius, etnografas, visuomenės veikėjas

Žymūs apdovanojimai

Mikelio prizas
Pelikso Bugailiškio premija
Šiaulių miesto garbės pilietis
Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius


Vikiteka Antanas KrištopaitisVikiteka

Antanas Krištopaitis (1921 m. gegužės 21 d. Valdomai, Gruzdžių valsčius – 2011 m. gegužės 6 d. Šiauliai. Palaidotas Gruzdžių kapinėse.) – dailininkas, kolekcionierius, etnografas, visuomenės veikėjas, Šiaulių miesto garbės pilietis.

Gyvenimo kelias[taisyti]

Mokėsi Valdomų pradinėje mokykloje, Šiaulių berniukų gimnazijoje, kurioje pirmąsias dailės žinias jam suteikė mokytojas skulptorius Petras Aleksandravičius (19061997 m.).

1940 m. abiturientas Antanas Krištopaitis buvo areštuotas, o 1942 m. nuteistas ir išvežtas į Rusiją 10-čiai metų kalėti. Kalėjimuose ir lageriuose, Urale ir Sibire praleido 17 jaunystės metų. Ten dažniausiai dirbo lagerių dailininku. Vėliau dailininku Ulan Udės operos ir baleto teatre, sukūrė scenografiją 14 operų ir baletų.

1958 m. grįžo į Lietuvą, į Šiaulius. 19581982 m. Šiaulių dramos teatro vyresnysis dailininkas dekoratorius, dekoracijų cecho vedėjas, dekoravo daugiau nei 120 spektaklių.

Kūryba[taisyti]

Vienas žymiausių A. Krištopaičio autoportretų - „Batai į XXI amžių dar žengia, bet galva nebeklauso“
Valdas Adamkus Antanui Krištopaičiui įteikia Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžių

Visą gyvenimą dailininkas Antanas Krištopaitis daug piešė, tapė, liejo akvareles. Jis niekad nesėdėjo rankų sudėjęs, keliavo ir liejo Lietuvos bažnyčių, malūnų, istorinių ir įdomių medžių ir kitas gimtojo krašto istoriją menančias akvareles.

Ši jo kūryba įamžinta trijuose albumuose: „Lietuvos malūnai“ (2007 m., 180 akvarelių), „Lietuvos medžiai“ (2008 m., 150 akvarelių) ir „Lietuvos bažnyčios“(2008 m., 200 akvarelių).

Ypač daug jėgų atidavė liaudies architektūros paveldui fiksuoti – važinėdamas po Lietuvą nuliejo ir nupiešė apie 600 bažnyčių, apie 200 malūnų, daug istorijos ir gamtos paminklų (piliakalnių, paminklinių medžių, jubiliejinių, memorialinių paminklų) ir kitų vaizdų. Tai neįkainojamas meno, ikonografijos turtas, kurio reikšmė nuolat didėja, nes dalies pieštų objektų jau nebėra, kiti pakeisti, pakitusi jų aplinka.

Sukūrė didžiulę autoportretų seriją, priskaičiuojama apie 60 autoportretų, kurie, kaip unikali ekspozicija, 1996 m. įrašyta į Lietuvos rekordų knygą. Dailininkas dalyvauja parodose, jo darbų yra įsigiję Telšių, Plungės, Kretingos muziejai. Daugiausia – 645 paveikslai – saugomi Šiaulių „Aušros“ muziejuje. [1]

Bibliografija[taisyti]

  • Lietuvos malūnai Antano Krištopaičio akvarelėse: albumas. – Vilnius: Maldžio fondas, 2007. – 223 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-9960-0-2
  • Lietuvos bažnyčios Antano Krištopaičio akvarelėse: albumas. – Kaunas: Lututė, 2008. – 224 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-37-018-5
  • Lietuvos medžiai Antano Krištopaičio akvarelėse: albumas. – Kaunas: Lututė, 2008. – 167 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-37-019-2
  • Į vieną gyvenimą netelpantis: atsiminimai, sudarė Ričardas Jakutis, red. Regina Petkevičienė. Serijos Šiaulių miesto garbės piliečiai septintoji knyga. Saulės delta, 2011 m. ISBN 978-9955-732-72-3

Įvertinimai[taisyti]

Galerija[taisyti]

Šaltiniai[taisyti]

Autoriai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius ir redaktorius.

Autoriai ir redaktoriai:
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius.
  • Edvinas Giedrimas – redaktorius.
  • Emilija Stanevičienė – redaktorius.
  • Rimantas Lazdynas – redaktorius.