Antanas Smetona (1874)

Kitos reikšmės – Antanas (reikšmės), Smetona (reikšmės).

Antanas Smetona
1-as Lietuvos prezidentas


Gimė	1874 m. rugpjūčio 10 d. Užulėnis, Taujėnų valsčius
Mirė	† 1944 m. sausio 9 d. (69 m.) Klyvlendas, Ohajas, JAV

Sutuoktinis(-ė)	Sofija Chodakauskaitė-Smetonienė
1-as Lietuvos prezidentas
Ėjo pareigas	1919 m. balandžio 4 d. – 1920 m. birželio 19 d.
Ankstesnis	-
Vėlesnis	Aleksandras Stulginskis
4-asis Lietuvos prezidentas
Ėjo pareigas	1926 m. gruodžio 19 d. – 1940 m. birželio 15 d.
Ankstesnis	Kazys Grinius
Vėlesnis	Antanas Merkys

Partija	–1924 m. Tautos pažangos partija 1924 m.– Lietuvių tautininkų sąjunga

Antanas Smetona (1874 m. rugpjūčio 10 d. Užulėnyje, Taujėnų valsčius, Vilkmergės apskritis – 1944 m. sausio 9 d. Klyvlende, JAV) – visuomenės ir politikos veikėjas, 1-as Lietuvos Respublikos prezidentas, JAV lietuvis.

Gyvenimo kelias

Išsilavinimas

Antano Smetonos fotoportretas darytas prieš I pasaulinį karą (Vilniaus fotografas Aleksandras Jurašaitis, 1859-1915).

Lietuvos Tarybos prezidiumas. Antanas Smetona antras iš kairės

Respublikos Prezidentas kalba susirinkime

Baigė Taujėnų pradinę mokyklą, privačiai mokėsi Ukmergėje ir Liepojoje (Latvija), 1893 m. baigė Palangos progimnaziją, išlaikė egzaminus į Žemaičių kunigų seminariją Kaune, bet persigalvojo ir įstojo į Mintaujos gimnaziją. Mintaujos gimnazijoje kartu su Jonu Jablonskiu ir Vincu Kudirka priklausė slaptai lietuvių organizacijai. Iš gimnazijos pašalintas už tautinius reikalavimus bei atsisakymą melstis rusiškai.

1897 m. baigė Peterburgo gimnaziją. Įstojo į Peterburgo universiteto Teisės fakultetą, du kartus iš jo šalintas, suimtas, trumpai kalintas. Universitetą baigė 1902 m. Dirbo Vilniaus žemės banke.

Lietuvių demokratų partijos narys. 1905 m. gruodžio 4 d.-5 d. dalyvavo Didžiojo Vilniaus Seimo darbe. Pirmojo pasaulinio karo metais buvo Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti Centro Komiteto I vicepirmininkas, pirmininkas.

1917 m. rugsėjo 18 d. – 22 d. dalyvavo Lietuvių konferencijoje Vilniuje, kur buvo išrinktas Lietuvos Tarybos, vėliau Valstybės tarybos pirmininku (1917–1919 m.). 1918 m. vasario 16 d. pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą. 1919 m. balandžio 4 d. – 1920 m. balandžio 19 d. pirmasis Lietuvos valstybės prezidentas.

1920–1924 m. Lietuvių tautos pažangos partijos vadovas. 1923 m. lapkričio mėn. valdžios kelias dienas kalintas už Augustino Voldemaro straipsnio spausdinimą savo redaguojamame „Vaire“. Iki 1924 m. dalyvavo Lietuvos šaulių sąjungos veikloje. 1924 m. vienas Lietuvių tautininkų sąjungos organizatorių, jos pirmininkas (1925–1926 m.). 1926 m. gruodžio 17 d. vienas karinio valstybinio perversmo vadovų. 1926 m. gruodžio 17 d. paskelbiamas Lietuvos Respublikos Valstybės Vadu, gruodžio 19 d. išrinktas prezidentu, juo du kartus – 1931 ir 1938 m. perrinktas. Prezidentu išbuvo iki 1940 m. birželio 15 d.

Persekiojo politinius priešininkus. Jo valdymo metu, 1929 m. gegužės 6 d. Kaune pasikėsinta į A. Voldemarą, tuometinį Ministrą pirmininką. Pasikėsinimo metu buvo nušautas premjerą pridengęs adjutantas Pranas Gudynas. Vėliau A. Voldemaras buvo nušalintas iš ministro pirmininko bei užsienio reikalų ministro pareigų ir internuotas Plateliuose, Žemaitijoje. Tuo pat metu Varnių koncentracijos stovykloje kalėjo buvęs ministras pirmininkas Pranas Dovydaitis, universiteto profesorius Juozas Eretas, Adolfas Damušis ir daugelis kitų.^[1]

Po Maskvos ultimatumo ir valstybės tarybos atsisakymo priešintis, 1940 m. birželio mėn. pabėgo į Vokietiją, vėliau – į Šveicariją ir pagaliau – į JAV.

1921–1924 m. redagavo įvairius leidinius. 1923–1927 m. Lietuvos universitete dėstė etiką, senovės filosofiją, lietuvių kalbos stilistiką. 1926 m. docentas. 1932 m. Vytauto Didžiojo universitete suteiktas filosofijos garbės daktaro laipsnis. 1924–1940 m. Tarptautinio banko valdybos vicepirmininkas. Įvairių draugijų ir bendrovių steigėjas bei vienas vadovų.

Išvertė keletą klasikinių veikalų iš graikų kalbos, buvo laikomas vienu geriausių lietuvių kalbos stilistų.

Bendradarbiavo „Vilniaus žiniose“. Redagavo „Lietuvos ūkininką“, leido „Viltį“, leido ir redagavo „Vairą“, „Lietuvos aido“ leidėjas ir atsakingasis redaktorius. Yra paskelbęs originalių bei verstinių filosofijos ir kitų mokslų darbų.

A. Smetona gana palankiai vertino korporatyvizmą, jo atsiradimą siedamas su liberalizmo santvarkos ar net epochos pabaiga. Kritikavo liberalizmą už egocentriškumo aspektą jame, buvo griežtas antikomunistas^{[reikalingas šaltinis]}, dėl to vėliau tiek liberalų, tiek komunistų buvo apibūdinamas kaip fašistas^{[reikalingas šaltinis]}. Paradoksalu, tačiau po savitarpio pagalbos sutarties pasirašymo su Maskva, 1939 m. spalio 11 d. kalboje, jis kalba apie Lietuvai „draugingą valstybę Sovietų Rusiją”^[2].

Pats A. Smetona mieliau propagavo savitą kelią teigdamas, kad negalima aklai kopijuoti fašizmo ar kitų svetimų santvarkų, nes kiekviena tauta gyvenanti savitomis sąlygomis, ir jai tinkanti tik savita prie tų sąlygų pritaikyta politinė sistema. Griežtai kritikavo nacizmą ir jo rasinio bei tautinio elitarizmo nuostatas, teigė kiekvieną tautą esant vertybe savaime.^{[reikalingas šaltinis]}

Smetonos įsivaizduojamos autoritetinės santvarkos bruožai ryškėja iš keleto jo pasisakymų. Kreipimesi į Tautininkų Sąjungą „Tauta ir jos valdžia“ A. Smetona atmeta vienpartinės sistemos galimybę. Prezidentas negalįs būti varžomas nei partijų nei vienos kurios partijos. Tiktai vieningos disciplinos būdu galima užtikrinti atsakomybę, kuri prapuolanti kolektyviai priimant sprendimus, kadangi konkurencija skatinanti sumaištį, o nesant vieno atsakingo asmens, neįmanoma ir pareikalauti atsakomybės iš valdžios institucijų. Tačiau konkrečiau apibūdinti, kaip turi atrodyti autoritetinė santvarka kaip viena iš alternatyvų liberalizmui šalia fašizmo ar komunizmo, A. Smetona niekur nesiėmė.

(1975 m. jo palaikai buvo perkelti iš Klyvlendo „Knollwood Cemetery Mausoleum“ į „All Souls“ kapines Chardon mieste, Ohajo valstija)

Atminimo įamžinimas

Atminimo lenta Vilniuje, Tilto g.

1920 m. Amerikoje nukaltas bronzinis medalis „Pirmasai Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona 1919“.^[3]
1926 m. Lietuvos karo laivas pavadintas „Prezidentas Smetona“.
1929 m. Kauno karo mokyklai suteiktas Pirmojo Lietuvos prezidento pavadinimas.
1931 m. Kauno Panemunėje esanti alėja, kuria Prezidentas mėgo jodinėti, pavadinta jo vardu.
1932 m. VDU jam suteikė filosofijos garbės daktaro vardą.
1938 m. nukaldinta 10 litų moneta su A. Smetonos atvaizdu.
1939 m. Kaune įsteigtas Antano Smetonos vardo lituanistikos institutas. 1940 m. institutas neteko šio pavadinimo ir perkeltas į Vilnių.
1990 m. Kauno J. Biliūno gatvei suteiktas A. Smetonos alėjos pavadinimas.
1990 m. nepriklausomybės paminklo steloje, Vištytyje (skulpt. Juozas Kalinauskas).
1995 m. įsteigta metinė Prezidento A. Smetonos vardo bakalauro ir magistro stipendija studentams, pasižymėjusiems teisės, politikos, diplomatijos mokslų srityje.
1996 m. Lietuvos istorinės prezidentūros kiemelyje pastatytas paminklas (skulpt. Alfonsas Vaura, archit. Kęstutis Mikšys).
2009 m. Kauno Kalniečių vidurinė mokykla pavadinta Antano Smetonos vardu.

Bibliografija

Raštai (4 t.; „Vienybės gairėmis“, „Šviesos takais“, „Atgimstant“, „Lietuvių santykiai su lenkais“), Kaunas, 1930–1931 m.
„A. Smetonos pasakyta parašyta“, Kaunas, 1935 m.
Rinktiniai raštai, Kaunas, 1990 m.
Smetona A. Rinktiniai raštai, Kaunas, 1990 m.
Subačius R. Dramatiškos biografijos: kovotojai, kūrėjai, karjeristai, kolaborantai…, Vilnius: Mintis, 2005. – 443 p.: iliustr. – ISBN 5-417-00887-7

Postas
Prieš tai: postas sukurtas	Lietuvos prezidentas 1919–1920 m.	Po to: Aleksandras Stulginskis
Prieš tai: Jonas Staugaitis	Lietuvos prezidentas 1926–1940 m.	Po to: Antanas Merkys
Prieš tai: –	Lietuvos prezidentas emigracijoje 1940–1944 m.	Po to: Stasys Lozoraitis