Apaščia

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Apaščia
Apaščia Biržuose
Apaščia Biržuose
Ilgis 93,5 km
Nuolydis 67 cm/km
Baseino plotas 894,1 km²
Vidutinis debitas 5 m³/s
Ištakos Rumpiškėnai
Žiotys Nemunėlis
Šalys Lietuva
Vaizdas:Commons-logo.svg Vikiteka: ApaščiaVikiteka

Apaščia – upė šiaurės Lietuvoje, Rokiškio ir Biržų rajonuose; Nemunėlio kairysis intakas (Lielupės baseinas). Upės kodas Lietuvos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre 42010540. Prasideda Rokiškio rajone, Rumpiškėnų kaimo šiaurinėje dalyje, miškelyje, 6 km į pietryčius nuo Pandėlio[1]. Ištakų altitudė 93,3 m. Teka aukštupyje į vakarus daugiausia dirbamais laukais ir pievomis, vidurupyje, ties Galvokų šilu suka į šiaurę, kerta Galvokų ir Judiškio miškus ir toliau srūva dirbamais laukais ir pievomis. Patvankose ties Biržais susiformavo Kilučių ežeras ir Širvena. Širvenos ežere susilieja su Agluona. Įteka į Nemunėlį 59,7 km nuo jo žiočių, ties Nemunėlio Radviliškio šiaurvakariniu pakraščiu. Įtekėjimo altitudė 30,6 m.

Vagos plotis nuo versmių iki Biržų 4–7 m, žemiau 10–20 m. Gylis sietuvose 0,8-1,5 m., rėvose 0,2-0,7 m. Vidutinis debitas žiotyse 5 m³/s.

Intakai: Daržupys, Paršupis, Lakštutė, A - 9, A - 7, A - 5, Kraščia, Apaštėlė, Varnupis, K - 1, Agluona, Šilinė (Šilinėlis), A - 3, A - 1, Čigonų upelis (kairieji); Šakalių upelis, Paukštė, A - 10, Apaštėlė, A - 8, A - 6, A - 4, Kadaras, Dunojėlis, Paršupis, Š - 2, Š - 1, Rovėja, Užušilės, Užušilės kanalas, Aukštoji Gervė, Žemoji Gervė, Perkasas, A - 2 (dešinieji).

Aukštupyje ir dalyje vidurupio vaga sureguliuota.

Didesnės gyvenvietės prie upės: Kurklaičiai II, Pandėlys, Apaščia, Raikėnai, Kučgalys, Anglininkai, Štakiriai, Varniūnai,Kilučiai, Biržai, Rinkuškiai, Paežeriai, Drąseikiai, Bliūdžiai, Nemunėlio Radviliškis.

Upėvardžio kilmė neaiški: pasak vieno požiūrio, pavadinimas yra šaknies ap- („upė, tekantis vanduo“) vedinys, kita vertus, jis galėjęs kilti iš „apsta, apstas, apstus“ („gausus, erdvus“).[2]

Apaščia ties Anglininkais
Apaščios įtakas į Širvėnos ežerą
Apaščia Nemunėlio Radviliškyje

Šaltiniai

  1. maps.lt duomenys
  2. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. 44–45 psl., – Vilnius: Mokslas, 1981.


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 58% (+2073-24=2049 wiki spaudos ženklai).
  • Aloyzas Rapševičius – autorius – 43% (+1528-0=1528 wiki spaudos ženklai).