Arimantas Dumčius
| Arimantas Dumčius | |
|---|---|
| |
| Arimantas Dumčius | |
|
| |
| Gimė | 1940 m. sausio 4 d. Kaune |
|
| |
| Sutuoktinis(-ė) | Ona Elona Kleizaitė |
| Vaikai |
Marius ir Jolanta |
|
| |
| Pareigos | Seimo narys |
| Partija | TS-LKD |
|
| |
| Alma mater | Kauno medicinos institutas |
|
| |
| Žymūs apdovanojimai | |
Arimantas Dumčius (g. 1940 m. sausio 4 d. Kaune) – gydytojas, kardiochirurgijos profesorius, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
Biografija
1941 m. su šeima buvo ištremtas į Altajaus kraštą. Tėvas, Kauno miesto savivaldybės brandmajoras, žuvo lageryje. 1947 m. su motina slapta grįžo į Lietuvą. Motina legalizavosi kita pavarde. Nuolat keitė gyvenamąją vietą, nes tėvo (Šakių raj.) ir motinos (Rokiškio raj.) tėviškės buvo sugriautos, o artimieji ištremti į Sibirą. 1959 m. baigė Kupiškio vidurinę mokyklą. 1965 m. baigė Kauno medicinos instituto Gydomąjį fakultetą ir įgijo gydytojo specialybę. Kvalifikaciją kėlė Kanadoje, Rusijoje, Estijoje, Prancūzijoje ir JAV.
1965–2004 m. Kauno klinikinės ligoninės chirurgas. 1966–2004 m. Kauno medicinos instituto (KMI) chirurgijos katedros asistentas, docentas, 1986 m. kardiochirurgijos profesorius. 1993–1994 m. Kauno medicinos universiteto (KMU) Išeminės širdies ligos chirurgijos klinikos vadovas. 1979–2004 m. KMU Biomedicininių tyrimų instituto širdies ir kraujagyslių chirurgijos laboratorijos vadovas. 1996–2004 m. dvi kadencijas KMU Senato narys.
Moka prancūzų, rusų kalbas, turi anglų kalbos pagrindus. Žmona Ona Elona Kleizaitė, vaikai Marius, Jolanta.
Mokslinė veikla
Mokslinio darbo pagrindinė sritis – išeminės širdies ligos ir ydų tyrimai, chirurgijos metodų tobulinimas, organų elektrinė stimuliacija, autobiologinės širdies ir jos pagalbinių įtaisų kūrimas. 1979 m. medicinos mokslų daktaras [1]. 1980 m. pirmą kartą Lietuvoje panaudojo vidinę krūtinės arteriją tiesioginei miokardo revaskuliarizacijai. 1982 m. Kaune įdiegė kateterinę angioplastiką, 1985 m. panaudojo lazerį išeminėms miokardo zonoms atgaivinti. 1988 m. pirmą kartą Rytų Europoje atliko mioventrikuloplastiką, širdies skilvelio raumens plastinę operaciją.
Kūrė šiuolaikišką širdies chirurgiją. Atliko per 2500 širdies ir kitų sudėtingų operacijų. Paskelbė per 300 mokslinių publikacijų medicinos tema. 18 išradimų, trijų knygų, 15 metodinių mokomųjų leidinių autorius. Darbai cituojami pasaulio medicinos literatūroje. Parengė 20 mokslo daktarų ir 4 habilituotus mokslo daktarus.
Politinė veikla
Nuo 1966 m. TSKP narys. 1988 m. Kauno Sąjūdžio tarybos narys, II Sąjūdžio Seimo narys. 1989 m. Visuotinės žmogaus teisių Deklaracijos Lietuvoje signataras. Lietuvos spaudoje paskelbė per 200 straipsnių, kreipimųsi.
1995–2004 m. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos narys, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos narys. Nuo 2004 m. Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) narys.
2002–2004 m. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys, Sveikatos komiteto pirmininkas. 2004–2008 m.,[2] 2008–2012 m. ir nuo 2012 m. Seimo narys, išrinktas Kalniečių rinkimų apygardoje Nr. 15.
Visuomeninė veikla
1991–2004 m. Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos pirmininkas, nuo 2005 m. – šios asociacijos garbės pirmininkas. Lietuvos širdies ir krūtinės ląstos draugijos valdybos narys. Lietuvos atsargos karininkų sąjungos narys, Zanavykų bendrijos valdybos narys, 27-tos knygos draugijos tikrasis narys. Tęstinio leidinio „Lietuvių tauta ir pasaulis“ sudarytojas ir redaktorius (Kaunas: UAB „Gabija“, 2000–2004, 6 knygos) [3].
Veiklos įvertinimas
- 1980 m. LTSR valstybinė premija už endokardinės širdies stimuliacijos įdiegimą Lietuvoje;
- 2003 m. JAV lietuvių fondo A. Razmos vardo aukščiausias apdovanojimas už medicinos mokslo pasiekimus;
- Lietuvos Sąjūdžio 10-mečio atminimo ženklas;
- Lietuvos atsargos karininkų sąjungos medalis.
Bibliografija
- Endokardinė širdies stimuliacija (monografija, su Jurgiu Brėdikiu, 1979 m.);
- Vidaus ligos (vadovėlis, su kt., 1996 m.).
- Lietuvos sporto muziejus Kaune. Kauno "Ąžuolyno" klubo tarybos nariai: Henrikas Adolfas Kebeikis, Romualdas Rimdeika, Zigmantas Kazakevičius, Arimantas Dumčius, Elena Puišienė, Algimecentas Bertošius, Jurgis Morcujonas. Kaunas. Knyga Lietuvai ir pasauliui. 2017 m. balandžio 15 d.
- Vytautas Budnikas. Lietuva ir žmogaus teisės. Lietuvos žmogaus teisių asociacijų (LŽTA ir LŽTGA) veiklos apžvalga 1989–1999 metai. 1 knyga. Konsultavo: Viktoras Petkus, Arimantas Dumčius. Knygos dizainas ir maketas Rasa Preidienė. Išleido Lietuvos žmogaus teisių asociacija. Vilnius, 2008. ISBN 978-9955-9972-2-1
- Vytautas Budnikas. Lietuva ir žmogaus teisės. Lietuvos žmogaus teisių asociacijų (LŽTA ir LŽTGA) veiklos apžvalga 2000 – 2010 metai. II knyga. Konsultavo: Viktoras Petkus, Arimantas Dumčius. Recenzavo Antanas Buračas. Knygos dizainas ir maketas Rasa Preidienė. Išleido Lietuvos žmogaus teisių asociacija. Vilnius, 2012.
Šaltiniai
- ↑ Arimantas Dumčius. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. - 469 psl.
- ↑ 2008 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai - Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai - Iškelti kandidatai
- ↑ Arimantas Dumčius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. - 200 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
| ||||||