Armėnija

Armėnijos Respublika (Armėnija) – valstybė pietinėje Užkaukazėje, tarp Juodosios ir Kaspijos jūrų. Ribojasi su Turkija vakaruose, Gruzija šiaurėje, Azerbaidžanu rytuose, Iranu pietuose.

Istorija

Pagrindinis straipsnis: Armėnijos istorija

Apie Armėnijos regiono istoriją iki VII a.: Senovės Armėnija

Tradiciškai armėnai save kildina iš Hajko, kuris buvo Nojaus anūkas.

Istoriniais laikais armėnai gyveno į pietus nuo Kaukazo ir rytinėje Mažosios Azijos dalyje (dabartinė Turkija ir Iranas). 782 m. pr. m. e. įkurtas Jerevanas, dabartinė Armėnijos sostinė. I a. Armėnija buvo didelė regiono valstybė tarp Juodosios, Viduržemio ir Kaspijos jūrų. Vėliau Armėnija priklausė romėnams, partams, arabams, mongolams ir persams.

Pirmo pasaulinio karo metu vakarų Armėnijoje Osmanų Turkija vykdė atšiaurią politiką, kurios metu žuvo per milijoną armėnų.1918 m. Armėnija paskelbė nepriklausomybę, bet 1920 m. buvo okupuota sovietų raudonosios armijos.

1988 m. Armėnijoje kyla konfliktai su Azerbaidžanu dėl Kalnų Karabacho (Nagorno-Karabakh). 1991 m. Armėnija atgauna nepriklausomybę.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Armėnijos politinė sistema

Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Armėnijos sritys

Armėnija suskirstyta į 10 sričių (marzų; marzer, vns. – marz) ir savarankišką administracinį vienetą (Jerevano miestą):

Teritorinis vienetas	Plotas, km²	Centras
Jerevano miestas	227	Jerevanas
Aragacotno sritis	2753	Aštarakas
Ararato sritis	2096	Artašatas
Armaviro sritis	1242	Armaviras
Gegarkuniko sritis	5348	Gavaras
Kotaiko sritis	2089	Hrazdanas
Lorio sritis	3789	Vanadzoras
Siuniko sritis	4506	Kapanas
Širako sritis	2681	Giumri
Tavušo sritis	2704	Idževanas
Vajocdzoro sritis	2308	Jehegnadzoras

Geografija

Armėnijos topografinis žemėlapis

Pagrindinis straipsnis: Armėnijos geografija

Armėnija yra tarp Mažosios Azijos ir Užkaukazės, šiaurės vakarinėje Armėnijos kalnyno, dar vadinamo istorine Armėnija, dalyje. 90 % šalies ploto yra aukščiau nei 1000 m virš jūros lygio, vidutinis aukštis yra 1800 m. Iš šiaurės ir rytų supa Mažojo Kaukazo kalnagūbriai, priėjimo prie jūros neturi. Aukščiausia vieta – Aragaco kalnas (4090 m). Pietvakarinę šalies dalį užima Ararato lyguma, joje yra žemiausia vieta – 380 m virš jūros lygio. Armėnija yra Eurazijos ir Arabijos tektoninių plokščių susidūrimo vietoje, dėl to jai būdingi raukšliniai kalnai.

Klimatas daugiausia žemyninis, sausas. Lygumose vidutinė sausio mėnesio temperatūra -5 °C, liepos mėnesio +25 °C, o metinis kritulių kiekis – ~400 mm. Kalnuose temperatūros atitinkamai būna -6 ir +20 °C, o kritulių kiekis – ~500 mm per metus.

Apie 5 % šalies teritorijos užima Sevano ežeras, jame sukaupta per 85 % viso Armėnijos vandens. Šalies upės priklauso Kuros baseinui: Araksas, Razdanas, Vorotanas, Arpa ir kt.

Kalnų šlaituose iki 2000 m aukščio plyti stepės. Apie penktadalį šalies ploto dengia plačialapiai miškai (bukai, ąžuolai, skroblai) ir krūmynai (kserofitų retmiškiai). Aukščiau plyti alpinės ir subalpinės pievos. Įsteigtas Sevano nacionalinis parkas, Diližano, Hosravo draustiniai^[2].

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Armėnijos ekonomika

Armėnijos kasyklose iškasama daug aukso, cinko ir vario. Kurą Armėnija perka iš Rusijos, (įskaitant dujas ir atominį kurą atominei elektrinei). Pagrindinis vietinis energijos šaltinis yra hidroelektrinės.

Demografija

Armėnų vaikai JTO šachmatų turnyre 2005 m.

Pagrindinis straipsnis: Armėnijos demografija

Pasak 2001 m. surašymo, 97,9 % šalies gyventojų yra armėnai. Kitos didesnės etninės grupės yra jazidai (jazidizmą išpažystantys kurdai) (1,3 %), rusai (0,5 %)^[3], ukrainiečiai, gruzinai, graikai, asirai, azerbaidžaniečiai ir baltarusai. Maždaug 5 milijonai armėnų gyvena už Armėnijos ribų.^[4] Sovietmečiu didžiausia mažuma šalyje buvo azerbaidžianiečiai, kurie tuo metu sudarė 2,5% visų gyventojų, bet dėl Kalnų Karabacho konflikto daugelis jų emigravo į Azerbaidžianą. Dėl tos pačios priežasties daug Azerbaidžiano armėnų persikraustė į Armėniją.

Armėnai turi savo rašto sistemą ir kalbą, kuria kalba 97,7 % visų šalies gyventojų. Be to, 75,8 % gyventojų moka rusiškai, nors pastaruoju metu vis populiaresnė tampa anglų kalba.

Armėnijos gyventojų skaičiaus kitimas 1949 - 2007 m. Gyventojų skaičius pateikiamas tūkstančiais

Dėl didelės emigracijos po Sovietų Sąjungos iširimo Armėnijos gyventojų skaičius nuolat mažėjo, bet vėliau emigracija smarkiai sumažėjo ir kitose šalyse gyvenę Armėnai pradėjo grįžti į Armėniją, todėl manoma, kad nuo 2010 metų šalis turės teigiamą gyventojų prieaugį. 99,4 % vyresnių nei 15 metų gyventojų yra raštingi. Pasak 2009 m. apskaičiavimų, vidutinė gyvenimo trukmė Armėnijoje yra 72,68 metų (dvejais metais mažesnė nei Lietuvos). Gyventojų amžiaus struktūra (2009 m. apsk.) :

0-14 metų: 18,2 %
15-64 metų: 71,1 %
virš 65 metų: 10,6 %^[3]

Didžiausi Armėnijos miestai:

Jerevanas - 1 107 800 gyventojų
Giumris - 168 918
Vanadzoras - 116 929
Vagaršapatas - 52 757
Razdanas - 42 150

Demografinė raida tarp 1989 m. ir 2012 m.

1989 m.^sur.

2000 m.

2001 m.^sur.

2002 m.

2003 m.

3 283 000

3 002 594

3 212 900

3 210 300

3 212 200

2004 m.

2007 m.

2011 m.^sur.

2012 m.

-

3 215 800

3 222 700

3 262 600

3 274 741

-

Pagal World Gazetteer.

Religija

Khor Virap vienuolynas - viena iš labiausiai turistų lankomų vietų Armėnijoje. Pasakojama, kad tolumoje matomo Ararato kalno viršūnėje sustojo Nojaus arka.

Dominuojanti religija Armėnijoje yra krikščionybė. Manoma, kad Armėnų apaštališkąją bažnyčią 40–60 m. po Kristaus gimimo įkūrė du Kristaus apaštalai. Tai yra seniausia pasaulyje valstybinė bažnyčia ir viena seniausių krikščioniškų bendruomenių. 301 m. Armėnija tapo pirmąja pasaulio valstybe, kurioje krikščionybė tapo oficialia religija. Armėnų apaštališkajai bažnyčiai priklauso maždaug 94,7 %^[3] Armėnų krikščionių. Tai yra labai apeiginga ir konservatyvi bažnyčia, pripažįstanti tik tris pirmuosius visuotinius bažnyčios susirinkimus.^[5] Dar 4 % šalies gyventojų sudaro Armėnų apaštališkajai bažnyčiai nepriklausantys krikščionys. Šalies vakaruose gyvenantys kurdai daugiausiai praktikuoja savo tradicinę religiją - jazidizmą. Tai monoteistinė religija, turinti gamtos garbinimo elementų. Šios religijos atstovai sudaro 1,3 % Armėnijos populiacijos.^[3] Jazidizmo neišpažįstantys kurdai daugiausiai yra sunitai.

Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Armėnijos kultūra

Kita informacija

Šaltiniai

Vikižodynas

↑ World Gazetteer.
↑ Geografinis enciklopedinis žodynas. Maskva: „Sovetskaja Enciklopedija“, 1983, 37 psl.{{#subobject:Armėnija (GEC) |Straipsnis=Armėnija |Žodynas=Geografinis enciklopedinis žodynas |Žodyno sąvoka=Armėnija |Žodyno puslapis= 37 psl. |}}
↑ ^3,0 ^3,1 ^3,2 ^3,3 CŽV faktų knyga: Armėnija
↑ Astourian, Stephan H. (2007). "Armenian Demography, the Homeland, and the Diaspora: Trends and Consequences". ed. Michel Bruneau Arméniens et grecs en diaspora: approches comparatives: 191-210, Athens: École française d’Athènes. OCLC 173263899
↑ "The Armenian Apostolic Church (World Council of Churches)."

[1] World Gazetteer.

[2] Geografinis enciklopedinis žodynas. Maskva: „Sovetskaja Enciklopedija“, 1983, 37 psl.{{#subobject:Armėnija (GEC) |Straipsnis=Armėnija |Žodynas=Geografinis enciklopedinis žodynas |Žodyno sąvoka=Armėnija |Žodyno puslapis= 37 psl. |}}

[CIA-3] 3,0 ^3,1 ^3,2 ^3,3 CŽV faktų knyga: Armėnija

[4] Astourian, Stephan H. (2007). "Armenian Demography, the Homeland, and the Diaspora: Trends and Consequences". ed. Michel Bruneau Arméniens et grecs en diaspora: approches comparatives: 191-210, Athens: École française d’Athènes. OCLC 173263899

[5] "The Armenian Apostolic Church (World Council of Churches)."

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]