Arminas Narbekovas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Arminas Narbekovas
Asmeniniai duomenys
Pilnas vardas Arminas Narbekovas
Gimimo data 1965 m. sausio 28 d. (59 m.)
Gimimo vieta GargždaiLietuva
Ūgis 175
Klubai
Dabar žaidžia Baigęs karjerą
Pozicija saugas
Profesionalūs klubai*
1983-1990
1990-1990
1990-1996
1996-1998
1998-1999
1999-2000
2000-2001
2001-2003
2003-2004
2004-2005
Žalgiris Vilnius
Lokomotiv Moskva
Austria Wien
Admira Wacker Wien
FCN Sankt Polten
Admira Wacker Modling
SV Hundsheim
Wiener Sportclub
White Star Brigittenau
SV Weikersdorf
155 (51)
14 (2)
115 (32)
50 (9)
?
20 (4)
?
11 (0)
11 (2)
?
Nacionalinė komanda**
1990–2001 Lietuva Lietuva 13 (4)


** Nacionalinės komandos pasirodymų ir
įvarčių duomenys 2007 m. gruodžio 28 d..

Arminas Narbekovas (g. 1965 m. sausio 28 d. Gargžduose) – vienas iš geriausių pastarųjų penkiasdešimties metų Lietuvos futbolininkas, prieš keletą metų pradėjęs trenerio karjerą.

Biografija

Daugiavaikėje šeimoje gimęs Arminas Narbekovas futbolo treniruotes pradėjo lankyti gimtuosiuose Gargžduose – keletą metų treniravosi vietos Vaikų ir jaunių sporto mokykloje (pirmasis treneris – Michailas Terentjevas). Su Gargždų vaikų futbolo komanda A. Narbekovas pasiekė pirmąsias pergales – gargždiškiai aštuntojo dešimtmečio pradžioje užėmė antrąją vietą Sovietų Sąjungoje populiariame vaikų futbolo turnyre „Odinis kamuolys“. Būdamas 12 metų A. Narbekovas persikėlė į Panevėžio internatinę sporto mokyklą (treneris Vytautas Blinstrubas). 1980 metais buvo pakviestas į Sovietų Sąjungos jaunių rinktinę. 1982 metais pakviestas į Vilniaus „Žalgirio“ dublerių komandą, o 1983 metų balandžio 19 dieną Sovietų Sąjungos aukščiausios lygos rungtynėse su Kutaisio „Torpedo“ debiutavo pagrindinėje "Žalgirio" sudėtyje.

1983-1989 metais Sovietų Sąjungos aukščiausioje lygoje A. Narbekovas sužaidė 155 rungtynes ir įmušė 51 įvartį. Jis yra rezultatyviausias „Žalgirio“ žaidėjas Sovietų Sąjungos aukščiausioje lygoje. 1986-1988 metais buvo rezultatyviausias „Žalgirio“ žaidėjas. 1987 metais buvo antras pagal rezultatyvumą Sovietų Sąjungos aukščiausioje lygoje. Keturis kartus iš eilės (1985-1988 metais) A. Narbekovas buvo išrinktas geriausiu Lietuvos futbolininku. 1987 ir 1988 metais buvo išrinktas į 33 geriausių Sovietų Sąjungos futbolininkų sąrašą.

1987 metais su „Žalgiriu“ (dalyvavo kaip Sovietų Sąjungos studentų rinktinė) laimėjo Universiados futbolo turnyrą, tapo rezultatyviausiu turnyro žaidėju (6 įvarčiai). Tais pačiais metais su „Žalgiriu“ Sovietų Sąjungos aukščiausioje lygoje iškovojo trečiąją vietą. 1988 metais su Sovietų Sąjungos olimpine rinktine tapo XXIV Olimpinių žaidynių, vykusių Seule, čempionu. Dalyvavo visose šešeriose olimpinio turnyro rungtynėse, pelnė du įvarčius (antrąjį įvartį įmušė pusfinalio rungtynių su Italija pratęsime).

1990 metais Lietuvai atkūrus nepriklausomybę „Žalgiris“ pasitraukė iš Sovietų Sąjungos pirmenybių ir dalyvavo trijų Baltijos valstybių įsteigtoje Baltijos lygoje. A. Narbekovas Baltijos lygoje žaidė kiek daugiau nei pusę sezono ir įmušė 16 įvarčių. Sezono viduryje A. Narbekovas iš "Žalgirio" perėjo į Rusijos I lygoje žaidusį Maskvos „Lokomotyvą“. Šioje Rusijos komandoje, kuri buvo savotiška Lietuvos futbolininkų tarpinė stotelė pakeliui į Vakarų Europos futbolo klubus, 1990 metais žaidė dar keletas buvusių „Žalgirio“ futbolininkų – V. Jurkus, V. Sukristovas, A. Janonis ir V. Ivanauskas.

1990 metų rudenį A. Narbekovas (kartu su V. Ivanausku) perėjo į Austrijos Bundeslygoje rungtyniaujantį FK Austria Wien klubą. Austrijos sostinės futbolo klubo garbę A. Narbekovas gynė šešis sezonus (1990–1996). Per juos futbolininkas tris kartus (1991, 1992 ir 1993 metais) tapo Austrijos čempionu, du kartus laimėjo Austrijos taurę (1992, 1994 metais). 1992–1993 metais A. Narbekovas atkreipė SV Werder Bremen ir TSV Bayer Leverkusen dėmesį, tačiau traumos užkirto kelią į Vokietijos Bundeslygą.

Du sezonus (1996–1998 metais) A. Narbekovas atstovavo Admira Wacker klubui, rungtyniavusiam Austrijos Bundeslygoje. Vėliau du sezonus žaidė antroje Austrijos futbolo pakopoje (Erste Division): 1998–1999 metų sezone – „St. Pölten“, o 1999–2000 metais – VfB Admira Wacker Mödling. 2000–2001 metų sezoną pradėjo trečioje Austrijos futbolo pakopoje (Regionalliga Ost) rungtyniavusiame „SV Hundsheim“, o sezono viduryje perėjo į ketvirtos pakopos (Wiener Stadtliga) Wiener Sportclub. Su šiuo klubu per tris sezonus pakilo iki antrosios pakopos (2002–2003 metais). Futbolininko karjerą baigė nedideliuose Austrijos žemesnių lygų klubuose – Vienos „FK White Star“ ir „SV Gr. Weikersdorf“.

1990–2001 metais A. Narbekovas gynė Lietuvos rinktinės garbę. Sužaidė 13 rungtynių ir įmušė 4 įvarčius. 1990 metais pelnė pirmąjį Lietuvos rinktinės įvartį po Nepriklausomybės atkūrimo (draugiškose rungtynėse su Gruzija 1990 metų gegužės 27 dieną Tbilisyje). 2001 metų rugsėjo 1 dieną Pasaulio čempionato atrankos rungtynėse su Italija pasirodė aikštėje 88 minutę ir taip atsisveikino su Lietuvos rinktine.

Dar tęsdamas futbolininko karjerą A. Narbekovas Austrijoje gavo futbolo trenerio licenciją. 2001–2002 metų sezone Wiener Sportclub buvo paskirtas žaidžiančiu treneriu, o vyriausiojo trenerio karjerą pradėjo 2004–2005 metų sezone „SV Gr. Weikersdorf“.

2002 metais A. Narbekovas išrinktas Lietuvos futbolo federacijos viceprezidentu. 2005 metų pabaigoje A. Narbekovas iš Austrijos grįžo į Lietuvą ir tapo „Žalgirio“ klubo prezidentu, o nuo 2006 metų ir vyriausiuoju treneriu. 2007 metų lapkričio pradžioje prieš paskutinį A lygos turą A. Narbekovas pasitraukė iš vyriausiojo trenerio pareigų, o pasibaigus sezonui ir iš klubo prezidento pareigų.

2008 m. spalio 29 d. su žmona Rita neteko Lietuvos pilietybės, tačiau 2009 m. vasario pradžioje, sutvarkius formalumus ją atgavo.[1]

2009 m. gruodžio 16 d. buvo paskirtas Gargždų "Bangos" vyr. treneriu.[2]

Apdovanojimai ir pagerbimas

2004 m. A. Narbekovas buvo išrinktas geriausiu pastarųjų penkiasdešimties metų Lietuvos futbolininku – "Auksiniu žaidėju" ("Golden Player" – UEFA jubiliejaus proga kiekviena šiai organizacijai priklausanti nacionalinė futbolo asociacija paskelbė savo geriausią žaidėją).

2005 m. vasarą A. Narbekovas Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamente buvo apdovanotas Garbės komandoro ženklu „Už nuopelnus Lietuvos sportui“.

2006 m. Gargžduose, aikštėje prie savivaldybės, bronzinėje plokštėje išlietas A. Narbekovo pėdos atspaudas.

Pasiekimai

Įvarčiai Lietuvos rinktinėje

# Data Arena Varžovas Po įvarčio Finalinis Varžybos
1. 1990 gegužės 27 Tbilisis Gruzija Gruzija 1-0 2-2 Draugiškos
2. 1992 balandžio 28 Belfastas Šiaurės Airija Šiaurės Airija 1-2 2-2 PČ atranka
3. 1994 gegužės 25 Ostrava Čekija Čekija 1-4 3-5 Draugiškos
4. 1996 spalio 9 Vilnius Lichtenšteinas Lichtenšteinas 2-1 2-1 PČ atranka

Nuorodos


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 100% (+10304-48=10256 wiki spaudos ženklai).