Aruba
| |||||
Valstybinė kalba | Olandų, papiamento | ||||
Sostinė | Oranjestadas | ||||
Didžiausias miestas | Oranjestadas | ||||
Valstybės vadovai | Beatričė Fredis Refunjol Mike Eman | ||||
Plotas - Iš viso - % vandens |
193 km² (0) - | ||||
Gyventojų - 2012 m. [1] - Tankis |
104 122 (195) 539.49 žm./km² (18) | ||||
BVP - Iš viso - BVP gyventojui |
2007 2,400 mlrd. mlrd. $ (182) 23 831 $ (132) | ||||
Valiuta | Arubos florinas | ||||
Laiko juosta | UTC-4 | ||||
Nepriklausomybė Paskelbta
Pripažinta |
- - | ||||
Valstybinis himnas | Arubos himnas | ||||
ISO kodas | AW | ||||
ISO3 kodas | ABW | ||||
ISO skaitmeninis kodas | 533 | ||||
FIPS kodas | AA | ||||
GeoName kodas | 3577279 | ||||
Interneto kodas | .aw | ||||
Šalies tel. kodas | 297 | ||||
Vikiteka: | ArubaVikiteka |
Aruba – sala Karibų jūroje, priklausanti Nyderlandams ir turinti autonomijos statusą. Administracinis centras – Oranjestadas. Arubos sala yra Pavėjinių salų grupėje. Oficiali kalba – olandų.
Istorija
Seniausi gyventojai aravakų genčių indėnai. Salą 1499 m. atrado ispanų konkistadoras A. de Ocheda (Ojeda). Nuo 1527 m. ji priklausė Ispanijai. XVII a. I pusėje dėl Arubos varžėsi Ispanija, Didžioji Britanija ir Nyderlandai ir 1634 m. sala atiteko pastarajai. XVII-XVIII a. buvo svarbus jūrų prekybos, iš Afrikos gabenamų vergų perskirstymo centras. 1863 m. panaikinus vergovę sala patyrė ekonominį nuosmukį. Iki XX a. vidurio Nyderlandų Antilų kolonijos dalis. Nuo 1954 m. Nyderlandų Antilų federacijos narė. 1986 m. iš federacijos išstojo ir įgijo spec. statusą.
Geografija
Aruba yra 193 km² ploto Karibų sala. Salą supa koraliniai rifai, o jos paviršius yra iš klinties susidariusios žemos kalvos. Vyrauja tropinis klimatas. Didžiausias salos miestas po Oranjestado yra Sint Nikolasas. Saloje yra Arikoko nacionalinis parkas, kuriame yra aukščiausia šalies viršukalnė Jamanota (188 m). Parkas užima apie 18 % salos teritorijos.
Klimatas
Aruba nėra uraganų zonoje, todėl ištisus metus saloje vyrauja vasariški orai ir vėsinantys pasatai. Oranjestade sausio viduryje temperatūra būna apie 26 laipsnius šilumos, o liepos – 29 laipsniai. Aruboje trūksta geriamojo vandens, todėl čia gėlinamas jūros vanduo.
Ekonomika
Svarbiausia ūkio šaka - naftos perdirbimas. Čia perdirbama iš Venesuelos ir Meksikos atvežama nafta. Plėtojama chemijos, elektrotechnikos, maisto (tabako, romo) pramonė, laivų remontas. Saloje auginamos agavos, citrusiniai augalai, daržovės, tabakas. Žemės ūkis prastai išplėtotas. Vakarinė dalis pritaikyta turizmui. Svarbi žvejyba.
Svarbiausi Arubos prekybos partneriai yra Nyderlandai, JAV, Kolumbija ir Venesuela.
Oficiali salos valiuta yra Arubos florinas.
Turizmas
Dėl palankaus klimato sala yra labai patraukli turistams. Poilsiautojai mielai laiką leidžia balto smėlio paplūdimiuose. Aruboje puikus klimatas banglentininkams, pakrantėse būna gana "geros bangos" ir palankūs vėjai. Daugiausia turistų atvyksta iš JAV.
Gyventojai
Miestuose gyvena 45,4 %, kaimuose 56,6 % gyventojų. Gyventojų prieaugis sudaro 6,1 %, tai yra 4 vieta pasaulyje.
Demografinė raida tarp 1987 m. ir 2012 m. | ||||||
1987 m. | 1991 m. | 1998 m. | 1999 m. | 2000 m. | ||
---|---|---|---|---|---|---|
64 763 | 66 687 | 68 325 | 90 506 | 90 506 | ||
2004 m. | 2005 m. | 2010 m. | 2012 m. | - | ||
98 829 | 102 149 | 101 484 | 104 122 | - | ||
| ||||||
|
Nuorodos
|