Ateitininkų federacija

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Pereiti į navigaciją Jump to search
Ateitininkų federacija
Ateitininkų federacijos logo.png
Forma Asociacija
Įkurta 1910 m.
Vadovai Vaidotas Vaičaitis
Būstinė Kaunas
Adresas Laisvės al. 13, LT-44238 Kaunas
Tinklalapis www.ateitis.lt
El. paštas af@ateitis.lt
Telefonas 699-28.557
Kodai registracijos kodas: 191956728

Ateitininkų federacija (AF) - asmenybės pasaulėžiūros ugdymo visuomeninė organizacija, jungianti katalikiškąjį jaunimą ir mokslus baigusius organizacijos narius (sendraugius). Organizacijos šūkis - „Omnia instaurare in Christo!“ /Visa atnaujinti Kristuje!“, tarnaujant Dievui, Tėvynei ir artimui.

Ateitininkų federacijos ženklas: penkių žiedlapių tulpė, kurios centre - trijų spindulių kryžius, o apačioje - žemės pusrutulis, papuoštas Gedimino stulpais.

Tikslai, vizija, misija ir ideologija[taisyti]

Ateitininkai grindžia savo veiklą penkiais principais, aprėpiančiais svarbiausias asmenybės raiškos sritis:

  • katalikiškumo
  • tautiškumo
  • inteligentiškumo
  • šeimiškumo
  • visuomeniškumo

Ateitininkų federacija (AF) savo veikloje siekia šių tikslų:

  • Puoselėti krikščionišką kultūrą ir skleisti ją artimoje aplinkoje ir visoje visuomenėje
  • Vadovaujantis katalikiška pasaulėžiūra ugdyti patriotiškai nusiteikusius jautrios širdies, tvirtos valios ir šviesaus proto jaunuolius, turinčius stiprią tautinę ir katalikišką savimonę, pasirengusius ir gebančius aktyviai ir kūrybiškai įsijungti į religinę, visuomeninę, kultūrinę, intelektinę bei pilietinę veiklą;
  • Vienyti AF narius ir koordinuoti AF narių - ateitininkų veiklą;
  • Puoselėti krikščioniškas, tautines, šeimos vertybes. Formuoti ir išreikšti poziciją pasaulėžiūriniais klausimais, daryti įtaką šiuolaikinei Lietuvos jaunimo kultūrai.

Veiklos kryptys, būdai, formos[taisyti]

Organizacija vadovaujasi Įstatais patvirtintais 2013 m. vasario 14 d. ♣ Įstatai

Veiklos sritys ir rūšys:

  1. vaikų ir jaunimo veiklos organizavimas;
  2. neformalus vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų ugdymas;
  3. informacijos apie savo veiklą skleidimas, AF tikslų ir uždavinių propagavimas;
  4. seminarų, konferencijų, stovyklų ir kitokių taikių susirinkimų bei renginių organizavimas;
  5. visuomenės informavimo priemonių steigimas, spaudos leidinių leidyba ir platinimas;
  6. kitų asociacijų steigimas ir narystė jose;
  7. savo veiklai reikalingo ilgalaikio ir trumpalaikio turto įsigijimas, naudojimas, valdymas ir disponavimas;
  8. kitų juridinių asmenų steigimas;
  9. asmenų samdymas įstatuose numatytai veiklai vykdyti;
  10. paramos, įskaitant paramą iš tarptautinių visuomeninių organizacijų, fondų bei fizinių asmenų, gavimas;
  11. dalyvavimas konkursuose ir projektų, finansuojamų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų, kitų viešų ar privačių fondų lėšų, vykdymas;
  12. narių bei padalinių veiklos rėmimas, organizavimas ir plėtojimas;
  13. centrų, stovyklaviečių, poilsio ir kūrybos namų, klubų ir kitų AF narių veiklai vystyti reikalingų objektų steigimas ir išlaikymas;
  14. atstovavimas savo nariams ir AF bei jos narių teisių ir teisėtų interesų gynimas valstybės valdžios ir valdymo institucijose bei privačiose įmonėse, organizacijose ir įstaigose, teismuose;
  15. pasiūlymų dėl įstatymų ir kitų teisės aktų priėmimo, pakeitimo ir panaikinimo teikimas valstybės valdžios ir valdymo institucijoms;
  16. bendradarbiavimas su Lietuvos ir užsienio įmonėmis, įstaigomis bei organizacijomis;
  17. naudojimasis teise nemokamai gauti iš valstybės institucijų ir kitokių organizacijų informaciją, reikalingą AF veiklai vykdyti.

Veiklos organizavimas[taisyti]

Pagrindinė ateitininkų veikla vyksta per jos struktūroje esančias keturias skirtingo amžiaus sąjungas.

Sąjungose pagrindinė veikla vyksta kuopose, korporacijose, klubuose, draugovėse.

Moksleivių sąjungos renginiai - akademijos, kursai, žygiai, akcijos, kūrybiniai projektai.

Studentų sąjungoje 2016 m. Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose veikė šie studentų ateitininkų vienetai:

studentų technikų korp!Grandis.
studentų medikų korp!Gaja.
studentų teisininkų korp!Iustitia.
Šiaulių studentų ateitininkų „Saulės“ draugovė.
šv. Tomo Moro klubas, vienijantis politikos mokslų studentus ir alumnus Vilniaus universitete Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.

Studentai ateitininkai yra nepamainomi jaunučių ir moksleivių renginių vadovai, kuopų globėjai, kitų AF veiklų organizatoriai, sąjungų ir kraštų valdybų, komitetų nariai.

Studentų sąjungos renginiai - akademijos, studijų savaitgaliai, žygiai, akcijos, kūrybiniai projektai, konferencijas, diskusijos.

Ateitininkų sendraugių veikla vyksta susiburiant į neformalias grupes pagal gyvenamąją vietovę, taip pat sendraugiai yra daugumos moksleivių ir jaunučių kuopų globėjai, kraštų valdybų nariai.

Vietovėse 2016 m. kuopos suorganizavo virš 50 renginių - Įvairios rekolekcijos, savaitgaliai, kuopų stovyklos ir įvairių valstybinių švenčių bei atmintinų dienų minėjimai vyko visoje Lietuvoje.

Pagrindiniai AF darbai[taisyti]

Yra išskiriamos keturios AF veiklos rūšys:

  • Renginiai ir tradicijos. Kiekvieną savaitę skirtingose Lietuvos vietose susiburia beveik 100 ateitininkų grupių (moksleivių kuopų, studentų koorporacijų, šeimų grupių ir klubų), kuriose tūkstančiai jaunų žmonių ugdosi pagal ateitininkų principus ir ideologiją. Keliasdešimt kartų į metus jie susitinka ir įvairiuose ateitininkų renginiuose, stovyklose, žygiuose, kursuose, kartu įgyvendina paramos ir pilietines akcijas.
  1. Kuopų dienos ir savaitgaliai
  2. Akademijos
  3. Žygiai ir stovyklos
  4. Studijų savaitgaliai ir diskusijos
  5. Kursai ir dirbtuvės
  6. Paramos iniciatyvos
  7. Rekolekcijos
  8. Šventės ir minėjimai
  • Pozicijos ir pareiškimai

2016 m. jų buvo 8.

  • Akademijos

Moksleivių ateitininkų akademijos Lietuvoje rengiamos nuo 1990 m. Per 25 metus pagrindinis jų tikslas nesikeičia – ugdyti sąmoningą, pilnavertę, atsakingą ir veiklią asmenybę. Per metus vyksta trys akademijos: pavasario, vasaros ir žiemos (MAPA, MAVA, MAŽA), kuriose dalyvauja 70–110 moksleivių, kiekviename renginyje vadovais savanoriškai dirba studentai bei sendraugiai ateitininkai.

  • Stovyklos

Nuo 1991 m. organizuojamų stovyklų tikslas – suburti jaunuosius ateitininkus iš įvairių vietovių, kad jie galėtų bendrauti, mokytis, sportuoti ir džiaugtis katalikiškoje ir ateitininkiškoje aplinkoje.

Jaunųjų ateitininkų sąjunga kiekvienais metais organizuoja vaikų vasaros stovyklas Berčiūnų ateitininkų stovykloje. Paprastai liepos – rugpjūčio mėnesiais rengiamos dvi pamainos, kuriose gali stovyklauti vaikai nuo 10 iki 14 metų. Vienos pamainos metu stovyklauja apie 120 moksleivių. Vadovais stovykloje dirba savanoriai nuo 18 metų.

Organizacinė sandara ir valdymas[taisyti]

Organizacinė struktūra[taisyti]

  • Sąjungos

AF struktūroje yra savarankiškai veikiantys padaliniai:

Jaunųjų Ateitininkų Sąjunga (JAS) - jos nariais gali būti 10-16 metų amžiaus asmenys, davę jaunojo ateitininko įžodį.
Moksleivių Ateitininkų Sąjunga (MAS) - jos nariais gali būti 14-20 metų amžiaus AF nariai, davę moksleivio ateitininko įžodį.
Studentų Ateitininkų Sąjunga (SAS) - jos nariais gali būti 18-30 metų amžiaus AF nariai, davę studento ateitininko įžodį.
Ateitininkų Sendraugių Sąjunga (ASS) - jos nariais gali būti vyresni kaip 20 metų amžiaus AF nariai, anksčiau davę moksleivio ateitininko ar studento ateitininko įžodį arba davę ateitininko sendraugio įžodį.

Kiekviena iš sąjungų turi atskirą sąjungos narių suvažiavimo metu renkamą valdymo organą – Valdybą, besirūpinantį visos sąjungos veiklos koordinavimu.

Sąjungos atlieka šias AF veiklos funkcijas: 1) sąjungai priklausančių narių (asocijuotų narių) vienijimas ir veiklos organizavimas; 2) naujų AF narių priėmimas ir informacijos apie tai teikimas AF generaliniam sekretoriui; 3) reikalavimų kandidatams į AF narius ir sąlygų duoti ateitininko įžodį nustatymas; 4) bendros AF veiklos strategijos ir planų įgyvendinimo priemonių plano rengimas ir įgyvendinimas atsižvelgiant į savo narių amžių ir galimybes; 5) renginių, skirtų sąjungos nariams, organizavimas šalies mastu; 6) kitų AF suvažiavimo (atstovų konferencijos) pavestų ar šiuose įstatuose numatytų sprendimų priėmimas.

  • Vietovė

Vietovė yra AF padalinys, kuris teritoriniu pagrindu įgyvendina AF veiklos tikslus. Vietovės įstatymų ir šių įstatų nustatyta tvarka gali įgyti filialo teisinį statusą.

Vietovės steigiamos tam tikroje teritorijoje veikiančių ateitininkų vienetų iniciatyva.

Vietovėse vykdomos šios AF funkcijos: 1) koordinuojama tam tikroje teritorijoje veikiančių vienetų veikla; 2) atstovaujama vietos ateitininkams santykiuose su vietos valdžios institucijomis ir vietinėmis organizacijomis; 3) organizuojami vietos ateitininkų bendri renginiai ir veikla.

1. AF valdyba tam tikroje teritorijoje ar srityje gali steigti filialus, vykdančius AF veiklą, jei tai reikalinga AF veiklos tikslams įgyvendinti.

  • Vienetai

AF nariai gali steigti kuopas, klubus, korporacijas ir kitokius vienetus (toliau - vienetai), neturinčius atskiro teisinio statuso ir buriančius ateitininkus vietovės, amžiaus, mokslų/studijų pakopos, mokslo įstaigos, parapijos ar interesų pagrindu. Vienetai, gavę AF valdybos sutikimą, gali naudoti savitą atributiką ir skiriamuosius vieneto narių ženklus.

Vienetai registruojami ir išregistruojami AF valdybos sprendimu ir įtraukiami į AF vienetų sąrašą.

  • Užsienio skyriai
  1. Šiaurės Amerikos Ateitininkų Taryba (ŠAAT), vienijanti ateitininkus JAV ir Kanadoje.
  2. Vasario 16-osios kuopa, veikianti prie Vasario 16-osios gimnazijos Hiutenfelde Vokietijoje.

Valdymas[taisyti]

  • Aukščiausias AF organas yra suvažiavimas, turintis įstatų jam suteiktas visuotinio narių susirinkimo teises.

AF suvažiavimas šaukiamas kartą per 2 metus. AF suvažiavimo programą, vietą ir laiką nustato AF valdyba. AF valdybos, AF tarybos ar ne mažiau kaip 200 AF narių iniciatyva gali būti šaukiamas neeilinis AF suvažiavimas.

  • AF kongresas yra iškilmingas AF suvažiavimas, kuriame kviečiami dalyvauti viso pasaulio ateitininkai.

AF kongresas šaukiamas AF suvažiavimo arba AF tarybos sprendimu iškilmingomis progomis, siekiant paminėti svarbias sukaktis, priimti svarbius ideologinius bei strateginius sprendimus, nubrėžti ateitininkų idėjines bei veiklos gaires. Šaukiant AF kongresą AF tarybos sprendimu apie jo laiką ir vietą turi būti viešai pranešta ne vėliau kaip prieš metus.

Kitas AF organas Atstovų konferencija (AK), turinti įstatų suteiktas visuotinio narių susirinkimo teises. Atstovų konferencijos programą, vietą ir laiką nustato AF valdyba. Apie AK vietą ir laiką turi būti viešai paskelbta ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki jos pradžios. Ji yra teisėta jeigu joje dalyvauja ar atstovaujama ne mažiau kaip 1/3 visų AF narių arba ne mažiau kaip 150 AF narių.

  • AF taryba yra kolegialus AF ideologinis ir priežiūros organas.

Tarybos kompetencija: 1) tvirtina AF misiją, viziją, AF strategijoje numatytas veiklos kryptis; 2) autoritetingai aiškina AF įstatus, ideologiją, tradicijas; 3) pasisako svarbiais ateitininkų ideologijos ir veiklos klausimais; 4) teikia siūlymus AF pirmininkui, AF valdybai, AF generaliniam sekretoriui atšaukti sprendimus, kurie prieštarauja AF įstatams, AF suvažiavimų ir atstovų konferencijos nutarimams, ateitininkų ideologijai; 5) rengia ir skelbia metinį pranešimą, aptariantį ateitininkams svarbius Bažnyčios, kultūros, visuomenės gyvenimo klausimus; 6) sprendžia kitus jai kongreso, suvažiavimo, atstovų konferencijos pavestus ar šių įstatų reglamentuojamus klausimus.

AF tarybą sudaro: 1) AF suvažiavime (atstovų konferencijoje) renkami AF tarybos nariai; 2) užsienyje veikiančių ateitininkų organizacijų deleguoti atstovai; 3) AF Dvasios vadas; 4) AF pirmininkas.

AF tarybai vadovauja jos išrinktas AF tarybos pirmininkas.

  • AF valdyba yra kolegialus AF veiklos organizavimo organas.

Ją sudaro AF pirmininkas, 4 suvažiavime rinkti nariai ir visų sąjungų atstovai.

  • AF pirmininkas yra Ateitininkų federacijos idėjinis vadovas.

AF pirmininko kompetencija: 1) vadovauja AF idėjiniais ir strateginiais klausimais; 2) reprezentuoja AF; 3) yra AF valdybos narys ir jos pirmininkas; 4) sudaro AF valdybą; 5) teikia AF valdybai tvirtinti JAS valdybos sudėtį; 6) yra AF tarybos narys.

  • AF generalinis sekretorius yra vienašmenis AF valdymo organas. AF generalinį sekretorių skiria ir atleidžia AF valdyba. Su AF generaliniu sekretoriumi gali būti sudaroma darbo sutartis. Darbo sutartį AF vardu pasirašo AF pirmininkas.

AF sekretoriatas yra AF veiklą aptarnaujanti įstaiga, kurioje savanoriškai arba sutarties pagrindu dirba AF nariai ar kiti fiziniai asmenys.

Narystė[taisyti]

AF nariais (ateitininkais) yra Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių gyventojai, steigę AF arba priimti į AF narius šiuose įstatuose nustatyta tvarka bei įtraukti į AF narių sąrašą.

AF narys pagal amžių, mokslo/studijų pakopą ir jo paties pageidavimą šių įstatų nustatyta tvarka priskiriamas AF padaliniams - Moksleivių ateitininkų sąjungai (toliau - MAS) ar Studentų ateitininkų sąjungai (toliau - SAS) ar Ateitininkų sendraugių sąjungai (toliau - ASS), - kartu vadinamiems sąjungomis. AF nariai, priskirti atitinkamai sąjungai, vadinami tos sąjungos nariais.

Jaunieji ateitininkai (AF asocijuoti nariai) yra Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių gyventojai, šiuose įstatuose nustatyta tvarka priimti į asocijuotus narius. Jaunieji ateitininkai (asocijuoti nariai) priskiriami Jaunųjų ateitininkų sąjungai (toliau - JAS).

Priėmimo į AF narius sąlygos ir tvarka:

  1. AF nariais gali tapti kandidatai į AF narius, įvykdę atitinkamų AF padalinių - MAS, SAS, ASS nustatytas pasirengimo narystei AF sąlygas ir davę atitinkamą ateitininko įžodį, išskyrus šiuose įstatuose numatytus atvejus.
  2. Kandidatu į AF narius gali tapti kiekvienas 14 metų amžiaus sulaukęs Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės gyventojas, žodžiu ar raštu pareiškęs norą artimiausio struktūrinio vieneto vadovui ar atitinkamos sąjungos valdybai tapti AF nariu ir pasiryžęs įvykdyti pasirengimo narstei AF sąlygas.
  3. Jaunesni kaip 18 metų asmenys prašymą tapti AF nariais pateikia kartu su raštišku tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą sutikimu.

Ateitininko įžodis:

  1. Ateitininko įžodžio davimas yra viešas aktas, kuriuo įsipareigojama vykdyti ateitininko pareigas. Įžodžio formą nustato AF taryba.
  2. Ateitininko įžodis: „Kryžiaus ir ateitininkų vėliavos akivaizdoje pasižadu sekti Kristų, dirbti bei aukotis Dievui ir Tėvynei, uoliai vykdyti jaunojo (-osios)/moksleivio(-ės)/studento(-ės)/sendraugio(-ės) ateitininko(-ės) pareigas. Kristau, padėk man ištesėti!“.

Narių teisės:

  1. dalyvauti ir balsuoti AF suvažiavime ir atstovų konferencijoje;
  2. atstovauti ir būti atstovaujami atstovų konferencijoje;
  3. rinkti ir būti išrinkti į AF valdymo ir kitus organus;
  4. naudotis AF teikiamomis paslaugomis, dalyvauti AF organizuojamuose renginiuose;
  5. susipažinti su AF dokumentais ir gauti visą AF turimą informaciją apie jos veiklą;
  6. bet kada išstoti iš AF;
  7. AF valdybos leidimu steigti juridinius asmenis, naudojančius ateitininkų vardą. Šie juridiniai asmenys neatsako pagal AF prievoles, o AF neatsako pagal jų prievoles. Jeigu šių juridinių asmenų veikla nesuderinama su AF veiklos tikslais, AF valdyba turi teisę reikalauti nutraukti tokią veiklą arba drausti naudoti ateitininkų vardą. Ginčai tarp AF ir šių juridinių asmenų sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka;
  8. kitas teisės aktuose ir AF įstatuose nustatytas teises.

Narių pareigos:

  1. atsižvelgdami į savo amžių ir padėtį vykdyti AF suvažiavimo, kongreso (nepaprastosios konferencijos) patvirtintoje AF ideologijoje nustatytas ateitininko pareigas.
  2. gerbti ir laikytis AF įstatų, kitų AF veiklos dokumentų nuostatų;
  3. remti AF veiklą ir tikslus;
  4. aktyviai dalyvauti AF veikloje;
  5. laiku ir tvarkingai mokėti AF nario mokestį;
  6. nevykdyti veiklos ir nepropaguoti idėjų, prieštaraujančių AF ideologijai ir tikslams.

Jaunųjų ateitininkų (AF asocijuotų narių) priėmimas:

  1. Jaunaisiais ateitininkais (AF asocijuotais nariais) gali tapti ne jaunesni nei 10 metų amžiaus ir ne vyresni nei 14 metų asmenys, įvykdę JAS valdybos nustatytas pasirengimo asocijuotai narystei sąlygas ir davę jaunojo ateitininko įžodį. Prašymą tapti jaunuoju ateitininku raštu pateikia jo tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą.
  2. Jaunasis ateitininkas, sulaukęs 14 metų amžiaus, šio skirsnio nustatyta tvarka gali tapti AF nariu.
  3. Jaunasis ateitininkas savo arba tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą prašymu gali išstoti iš JAS.
  4. 16 metų sulaukęs, bet netapęs AF nariu, jaunasis ateitininkas išbraukiamas iš JAS.

Jaunųjų ateitininkų (AF asocijuotų narių) teisės ir pareigos:

  1. Jaunieji ateitininkai (AF asocijuoti nariai) turi teisę dalyvauti jiems skirtuose AF organizuojamuose renginiuose, naudotis jiems teikiamomis AF paslaugomis, bet kada atsisakyti asocijuoto nario statuso.
  2. Jaunieji ateitininkai, atsižvelgdami į savo amžių, privalo elgtis suderinamai su ateitininkų principais

Statistika[taisyti]

2016 m. AF buvo 923 nariai (davę įžodį) ir 2875 kandidatai - viso 3798. Jų tarpe - 2672 moterys, 1126 vyrai.

JAS viso buvo - 1346 asmenys (303 nariai, 1043 kandidatai)

MAS viso buvo - 1461 asmenys (276 nariai, 1185 kandidatai)

JAS viso buvo - 610 asmenys (109 nariai, 501 kandidatai)

JAS viso buvo - 381 asmenys (235 nariai, 146 kandidatai)

Istorija[taisyti]

...

Vadovai[taisyti]

Šaltiniai[taisyti]

Rodomas puslapis "https://lietuvai.lt/w/index.php?title=Ateitininkų_federacija&oldid=34078606"