Aušrinė

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Venera, matoma pro teleskopą Saulės užtemimo metu. Planeta danguje visuomet gana arti Saulės

Aušrinė (Aušros deivė, Dangaus deivė, Dangaus karaliūnė, Rytmetėlė, Rytmetinė žvaigždė) lietuvių mitologijoje – Aušrinės žvaigždės (Veneros), grožio deivė, kuri buvo laikoma nepaprasto grožio mergele.

Aušrinę vadino antrąja Saule, meilės deive, nusileidžiančios ir virš horizonto pakylančios saulės spindulių deive. Ji pirmoji apšviečia dangų, išsklaido tamsą.

Turinys

Vaizdavimas

Aušrinės simbolis - pentagrama. Galbūt senovėje šventas Aušrinės gyvulys buvo karvė (“Balta karvė subliovė – visos tvoros suskėlė” – diena aušta). Manoma, kad prieš 4-5 tūkst. metų Aušrinei aukotos karvės, o pati Aušrinė mituose pasirodo kaip marių kumelė. Indijoje karvė ligi šiol laikoma šventu gyvuliu ir vadinama ušas (= aušra, karvė).

Reikšmė mitologijoje

Aušrinė susijusi su Saule, uždega jai rytais šviesą. Laikoma Saulės dukra. Aušrinė, galimas dalykas, yra Aušros hipostazė, tačiau jų tapatumas mažai tikėtinas[1], todėl kalbant apie Aušrinę žvaigždę, nereikia jos painioti su Aušra (Aurora).

Pagal A. J. Greimą jos pusbrolis - Auštrinis. Mitai mini Aušrinės brolį ar tarną, pasirodantį eržilo, buliaus pavidalu ir saugantį marių paslaptis, globojantį seserų karves.

Aušrinė ir jos sesuo Vakarinė vaizduojamos mergelėmis. Aušrinė kartu su Vakarine patarnaudavo Saulei ir jos vyrui Mėnuliui: Aušrinė kūrė ugnį, nešė vandenį, virė sriubą, rytais nušviesdavo Saulei kelią, Vakarinė klojo Saulei patalą.

Aušrinę dar vadino Rytmetėle, o Vakarinę – Žvėrine (Žvorūna), nes jai šviečiant, žvėrys eina į medžioklę.

Pagal rytinę ir vakarinę žvaigždes ūkininkai pradėdavo ir baigdavo darbus.

Apeigos

Abiem melsdavosi, giedodavo giesmes. Tikėdavo, kad 3 kartus sukalbėjus maldelę, nei ugnyje sudegs, nei vandeny paskęs, nei staigia mirtimi mirs.

Krikščionybė

Krikščionybės laikais Aušrinę sutapatino su Šv. Marija.

Giminingi dievai kitų tautų mitologijose

Lietuvių Aušrinė ir Vakarinė – tai suasmeninta ir sudievinta planeta, panašiai kaip romėnų Venera. Kai Aušrinė matoma iš vakaro, ji vadinama Vakarine. Dviem atskiromis žvaigždėmis šią planetą laikė lietuviai, latviai, antikos tautos, germanai, babiloniečiai ir kt. Tolimesniuose kraštuose – Centrinėje Amerikoje, ypač Meksikoje ir kai kuriose Afrikos, bei Okeanijos vietose – Aušrinė ir Vakarinė buvo laikomos viena ir ta pačia žvaigžde.

Aušros ir Aušrinės kultas buvo žinomas daugeliui pasaulio tautų. Lietuvių Aušra yra identiška sanskrito Usrai, vokiečių dievybei Gott der Morgenrothe, latvių Ausekliui, senovės slavų Uzrai – tai moteriškos dievybės, Saulės pasiuntinės. Daug įdomių legendų apie Aušrinę yra Azijos tautose.

Legendos

Aušrinę ir Vakarinę pamilsta Mėnulis. Aušrinė rengiasi tekėti už Mėnulio, kelia vestuves, tačiau tam sutrukdo dievas Perkūnas – atjojęs, jis perkerta ąžuolą, apšlaksto jo krauju nuotakos Aušrinės drabužius, ir vestuvės neįvyksta. Pagal L. Rėzos pateiktas dainas, ji susimyli su Mėnuliu, už ką Perkūnas Mėnesį perkerta kardu.

Literatūra

  1. Mitologijos enciklopedija, 2 Tomas. Vilnius, Vaga, 1999, 273 p.

|Straipsnis=Aušrinė |Žodynas=Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas |Žodyno sąvoka=Аушрине |Žodyno tomas=Т. 2А (4) |Žodyno puslapis= {{{4}}} psl. }}

Autoriai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius ir redaktorius.

Autoriai ir redaktoriai:
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+4887-0=4887 wiki spaudos ženklai).