Audronė Veilentienė

Audronė Veilentienė (iki 1992 m. Žemaitytė, g. 1964 m. rugsėjo 16 d. Žemutinių Kaniūkų kaime, Kauno r.) - istorikė, istorijos ir visuomenės mokslų dėstytoja, humanitarinių mokslų daktarė.

Kilmė ir šeima

Tėvai — Algirdas Kazimieras Žemaitis (1937 m. kovo 4 d. Paparčių kaime, Kauno apskr. – 2010 m. balandžio 29 d. Kaune), darbininkas; — Genovaitė Žemaitienė (iki 1963 m. Kaminskaitė g. 1933 m. gegužės 27 d. Žemųjų Kaniūkų kaime, Kauno apkr.), darbininkė.
Broliai, seserys — ...

Šeima — sutuoktinis Virginijus Darius Veilentas (...)
Vaikai — Kastytis Veilentas (g. 1994 m. ... d. Kaune), moksleivis; — Marius Veilentas (g. 1998 m. ... d. Kaune), moksleivis.

Išsilavinimas

1971 m. Audronė pradėjo lankyti Kauno rajono Raudondvario vidurinę mokyklą, kurią baigė 1982 m. Visi mokslo dalykų įvertinimai buvo tik gerai ir labai gerai. Lankė kraštotyros būrelį.

1977–1981 m. papildomai mokėsi Kauno keturmetėje dailės mokykloje. Tuo metu ši mokykla buvo įsikūrusi Žaliakalnyje, Aukštaičių gatvėje, o dailininkas Antanas Martinaitis dėstė tapybą. Pamokos vykdavo vakarais nuo 15.30 iki 19-20 val. Dailės mokykloje taip pat sekėsi labai gerai, ypač patiko tapyba, tačiau 10-oje klasėje Audronė apsisprendė stoti į Vilniaus universitetą, o ne į Dailės institutą.

Istorija dar vaikystėje paskatino domėtis tėvas, kuris mėgo skaityti knygas apie geografinius atradimus ir archeologinius kasinėjimus.

1982 m. Audronė išlaikiusi egzaminus ir pritrūkus tik 0,5 balo (buvo konkursas 5 į 1 vietą), mandatinė komisija pasiūlė parašyti pareiškimą į neakivaizdinį skyrių. Po metų jau siūlė pereiti į dieninį skyrių (nes vyrus paėmė į sovietinę kariuomenę ir liko nemažai vietų). Tačiau ji nutarė likti neakivaizdiniame skyriuje, nes tuomet baigusi studijas galėjo pati pasirinkti darbo vietą, o ne vykti pagal paskyrimą.

1988 m. baigusi studijas Audronė įgijo istoriko bei istorijos ir visuomenės mokslų dėstytojo specialybę. Diplominio darbo tema buvo „Lietuvių kalendoriniai papročiai Balio Buračo darbuose“ (vadovė – prof. Pranė Dundulienė). Audronė darbo temą pasirinko pati. Diplominis darbas buvo įvertintas labai gerai, o prof. P. Dundulienė pasiūlė stoti į aspirantūrą. Audronė buvo įstojusi į aspirantūrą Vilniaus universitete, tačiau, Lietuvoje prasidėjus tautiniam atgimimui, studijas nutraukė dėl intensyvaus darbo Vytauto Didžiojo karo muziejuje.

2010 m. vasario 12 d. VU Istorijos fakultete apgynė Istorijos mokslų daktaro disertaciją „Lietuvos Respublikos seimų įtaka užsienio politikai 1920-1927 metais“, už kurią buvo suteiktas Humanitarinių (istorijos) mokslų daktaro mokslinis laipsnis (istorija - 05 H). Disertaciją paskatino rašyti Torūnės universiteto (Lenkija) profesoriai, kurie nuo 1991 m. bendradarbiavo su Vytauto Didžiojo karo muziejaus darbuotojais, dalyvaudavo konferencijose. Disertaciją rašė savarankiškai, gynė eksternu, konsultantas dr. prof.Zenonas Butkus.

Darbinė veikla

1982–1984 m. - Kauno rajono Raudondvario vidurinėje mokykloje laborante.

1984–1986 m. – Kauno Adomo Mickevičiaus vidurinėje mokykloje sekretore.

1986–1987 m. – Kauno valstybiniame istorijos muziejuje (KVIM) sekretore.

1987-1990 m. – KVIM vyriausiąja moksline bendradarbe. Šiame darbe 1989 m. Audronei buvo paskirta nauja tema „Lietuvos valstybingumo ir diplomatijos istorija 1918–1940 m.“. Sovietmečiu muziejuje tokios temos buvo draudžiamos, todėl reikėjo surinkti eksponatus, rengti parodas, organizuoti konferencijas.

Parodų organizavimas

1990 m. pirmą kartą Lietuvoje ji surengė parodą „Steigiamajam Seimui – 70“. Parodos atidarymas įvyko 1990 m. gegužės 15 d. Tais pačiais metais ji surengė parodą „Finansai ir kreditas Nepriklausomoje Lietuvoje“.

1990–2006 m. A. Veilentienė dirbo Vytauto Didžiojo karo muziejaus (VDKM) sektoriaus vedėja.

1993 m. ji buvo paskirta Prezidentūros sektoriaus vedėja.

Tais metais ji surengė parodas „Valdemaras Čarneckis – ministras, diplomatas, kalinys“, „Diplomatui Ladui Natkevičiui – 100“, „Seimo nariui Petrui Radzevičiui – 100“.

1994 m. Audronė suorganizavo pirmąją konferenciją „Iš Lietuvos diplomatijos istorijos“ Istorinėje Prezidentūroje Kaune ir surengė parodą ta pačia tema. Be to ji dar surengė parodą „Švietimo ministrui Juozui Tonkūnui – 100“.

1995 m. Vytauto Didžiojo karo muziejuje buvo jos surengtos parodas: „Lietuvos Respublikos prezidentui Aleksandrui Stulginskiui – 110“, „Mykolas Krupavičius – kunigas, politikas, ministras“, „Vidaus reikalų ministrui Antanui Endziulaičiui – 100“.

1996 m. – parodą „Kazys Grinius – III Lietuvos prezidentas“ (1996), 1997 m. parodas – „Lietuvos užsienio reikalų ministrai 1918–1940“,„Ateitininkas ir diplomatas Edvardas Turauskas“, „Lietuvos ir Prancūzijos diplomatiniai santykiai“. 1998 m. – paroda „Tarpukario Lietuvos prezidentai“.

2000 m. ji organizavo dar 2 parodas: „Steigiamajam Seimui – 80“, viena – Vytauto Didžiojo karo muziejuje, kita – LR Seime.

2003 m. surengta paroda „Klaipėdos sukilimui – 80“ - Karo muziejuje, „Seimo Pirmininkui Jonui Staugaičiui – 135“ - LR Seime“.

2003 m. Audronė įrengė pirmąją ekspoziciją Istorinėje Prezidentūroje Kaune, tema „Tarpukario Lietuvos valstybingumo raida“.

2005 m. LR Seime surengta jos paroda „Aleksandrui Stulginskiui – 120“.

2005 m. Vytauto Didžiojo karo muziejų Kultūros ministerija perdavė Krašto apsaugos ministerijai, kuri atsisakė perimti muziejaus filialus – Istorinę prezidentūrą, Kauno pilį, Lietuvos sporto istorijos muziejų. Istorinė Prezidentūra buvo perduota LR Prezidentūrai, vėliau – Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui, Kauno pilis – Kauno miesto savivaldybei o Lietuvos sporto istorijos muziejus – Sporto departamentui.

Ekspozicija „Tarpukario Lietuvos valstybingumo raida“ buvo išmontuota, Audronei pasiūlytos Lietuvos Respublikos (1918–1940) valstybingumo ir diplomatijos sektoriaus vedėjos pareigos Vytauto Didžiojo karo muziejaus Karybos istorijos skyriuje.

2006 m. Kauno Prisikėlimo bažnyčioje surengta paroda „Mykolas Krupavičius: „Mylėk Tėvynę už save labiau“, kartu su muziejininkais Aušra Jurevičiūte ir Algirdu Markūnu padaryta paroda „Vytauto Didžiojo karo muziejui – 85“ LR Seime.

2006–2008 m. – Audronė Veilentienė dirbo VDKM vyriausiąja muziejininke.

2006 m. Lietuvos Respublikos (1918–1940) valstybingumo ir diplomatijos sektorius buvo panaikintas, Audronei pasiūlytos vyriausiosios muziejininkės pareigos tame pačiame skyriuje.

2007 m. surengta nauja ekspozicija „Lietuvos kariuomenės istorija 1918–1940 m.“ Vytauto Didžiojo karo muziejuje, paroda „Antanas Merkys – žmogus, karys, politikas“. 2008 m. – paroda „Su Sąjūdžiu už Lietuvą“.

KTU darbas

Nuo 2008 m. gruodžio mėn. dirba Kauno technologijos universiteto (KTU) muziejaus vedėja.

Kūrybinė mokslinė veikla

Mokslinių interesų sritys

• Lietuvos valstybingumo ir diplomatijos istorija
• Aukštojo mokslo istorija Lietuvoje 1918–1940 m.

Visuomeninė veikla

1988–1992 m. dalyvavo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veikloje, priklausė Vytauto Didžiojo karo muziejaus Sąjūdžio grupei.

1990–1992 m. priklausė Nepriklausomybės partijai, buvo šios partijos Kauno skyriaus tarybos narė.

Nuo 1996 m. dalyvauja Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos veikloje, 2001–2011 m. buvo centro valdybos narė, nuo 2006 m. yra Kauno skyriaus valdybos narė.

2001 m. apdovanota Sausio 13-osios atminimo medaliu.

Bibliografija

Monografijos

Veilentienė, Audronė. Valdemaras Vytautas Čarneckis: „Esu savo Tėvynės patriotas“. Lietuvos nacionalinis muziejus, 2016, ISBN 978-609-8039-788, ISSN 1648-2859, 416 psl.

Moksliniai straipsniai

A. Veilentienė. Valdemaras Čarneckis – ministras, politikas ir diplomatas // Iš Lietuvos diplomatijos istorijos. Konferencijos pranešimai. Vytauto Didžiojo karo muziejaus leidinys, Kaunas, 1994;

A. Veilentienė, A. Jurevičiūtė. Šauliai nepriklausomybės kovose // Lietuvos istorijos studijos, 1998, Nr. 8, (ISSN 1392–0448), p. 62–71;

A. Veilentienė. Valdemaras Vytautas Čarneckis ir Lietuvos užsienio politikos problemos (1924 06 18–1925 09 25) // Lietuvos užsienio reikalų ministrai 1918–1940. Kaunas,Šviesa, 1999, p. 127–152;

A. Žemaitytė Veilentienė. Valdemaras Čarneckis ir Lietuvos užsienio politikos problemos 1924–1925 m. // Iš Lietuvos diplomatijos istorijos (2). Pranešimai. Vytauto Didžiojo karo muziejaus leidinys, Kaunas, 1999;

A. Žemaitytė Veilentienė. Matas Šalčius kovose už Lietuvos nepriklausomybę // Karo archyvas, t. 16, Vilnius, 2000, ISSN 1392-6489, p. 127–136;

A. Žemaitytė Veilentienė. Klaipėdos sukilimo diplomatiniai aspektai // Iš Lietuvos diplomatijos istorijos, (3). Vytauto Didžiojo karo muziejaus leidinys, Kaunas, 2000, p. 21–34;

A. Žemaitytė Veilentienė. Steigiamojo Seimo vaidmuo Lietuvos užsienio politikoje // Iš Lietuvos diplomatijos istorijos (3). Pranešimai. Vytauto Didžiojo karo muziejaus leidinys, Kaunas, 2000;

A. Veilentienė. Mato Šalčiaus vaidmuo Lietuvos Šaulių sąjungoje // Lietuvos Šaulių sąjungos istorijos fragmentai. Kaunas, 2002;

A. Veilentienė. Konstitucijos projekto komisijos nariai // Mūsų konstitucionalizmo raida, Vilnius, 2003, p. 57–65;

A. Žemaitytė-Veilentienė. Steigiamojo Seimo kova dėl Vilniaus 1920 m. // Vilniaus klausimas Lietuvos respublikos diplomatijoje (1918–1940 m). IV mokslinės konferencijos pranešimai. Vytauto Didžiojo karo muziejaus leidinys, Kaunas, 2003;

A. Žemaitytė-Veilentienė. Prezidentų rinkimų problemos ir jų konfliktų aplinkybės I ir III Seimuose // Parlamento studijos, Nr. 4, 2005, ISSN 1648-9896, p. 43–58;

A. Veilentienė, A. Jurevičiūtė Aušra. Lietuvos šauliai nepriklausomybės kovose // Lietuvos šaulių sąjunga valstybės ir visuomenės tarnyboje, Kaunas, 2005, p. 11–55;

A. Veilentienė. Kazimieras Ambrozaitis (p. 68–70), Stasys Balčas (p. 75–77), Viktoras Beržinskas (p. 81–83), Antanas Bulionis (p. 112–113), Valdemaras Vytautas Čarneckis (p. 119–121), Eliziejus Draugelis (p. 137–139), Magdalena Galdikienė (p. 145–147), Jonas Galvydis- Bykauskas (p. 148–149), Vincas Grajauskas (p. 153), Stasys Gruodis (p. 165–166), Emilija Gvildienė Spudaitė (p. 167–169), Petras Jočys (p. 171–172), Kazimieras Jokantas (p 173–175), Andrius Kardišauskas (p. 183–184), Jonas Lingė (p. 224–225), Fulgencijus (Pulgis) Lumbis (p. 229–230), Antanas Matulaitis (p. 243–244), Feliksas Mikšys (p. 252–254), Antanas Milčius (p. 255–256), Petras Radzevičius (p. 301–302), Povilas Spudas (p. 346–348), Zigmas Pranas Starkus (p. 351–353), Klemensas Vaitekūnas (p. 414–416), Kazimieras Zubauskas (p. 432–433).// Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922 metų) narių biografinis žodynas. Vilnius, 2006. (24 straipsniai) // Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922 metų) narių biografinis žodynas. Vilnius, 2006;

A.Veilentienė. Kazimieras Ambrozaitis (p. 195–201), Stasys Balčas (p. 204–205), Viktoras Beržinskas (p. 206–208), Eliziejus Draugelis (p. 242–245), Antanas Endziulaitis (p. 245–249), Magdalena Galdikienė (p. 256–260), Emilija Gvildienė Spudaitė (p. 279–283), Petras Jočys (p. 292–296), Kazimieras Jokantas (296–299), Andrius Kardišauskas (p. 310–311), Fulgencijus (Pulgis) Lumbis (p. 361–363), Feliksas Mikšys (p. 376–382), Antanas Milčius (p. 384–386), Petras Radzevičius (p. 422–427), Zigmas Pranas Starkus (p. 476–480).// Lietuvos Respublikos seimų I (1922–1923), II (1923–1926), III (1926–1927), IV (1936–1940) narių biografinis žodynas. Vilnius, 2007. (15 straipsnių);

A. Veilentienė. Parlamentarizmo ir cenzūros problema 1920–1926 metais // Žurnalistikos tyrimai: mokslo darbų žurnalas: (komunikacija ir informacija) // [Vilniaus universitetas], 2008, Nr. 1, ( ISSN 2029-1132), p. 128–141;

A. Veilentienė. Lyderio problema parlamentinėje valstybėje. Seimo frakcijų vadovai parlamentinės krizės laikotarpiu 1926 m. // Parlamento studijos, Nr. 8, 2009, ISSN 1648-9896, p. 30–51;

A. Veilentienė. „Nepriklausomybė ar unija? Steigiamojo Seimo požiūris į santykius su Lenkija“.// Istorija, Nr. 76, 2009, p. 30–38;

A. Veilentienė. Lietuvos Seimo istorija (recenzija) // Istorija, Nr. 78, 2010, p. 82–85;

A. Veilentienė. Lietuvos Steigiamojo Seimo delegacijų veikla // Steigiamajam Seimui – 90. Vilniaus universiteto leidykla, Vilnius, 2011, p. 181–200;

A. Veilentienė. Lietuvos geopolitinės orientacijos pakeitimas ir Vilniaus susigrąžinimo planas // Istorija, Nr. 81, 2011, p. 3–11;

A. Veilentienė. II Seimo požiūris į santykius su Didžiąja Britanija // Parlamento studijos, Nr. 10, 2011, ISSN 1648-9896, p. ;

A. Veilentienė. Universiteto autonomija 1922–1940 metais // Parlamento studijos, Nr. 11, 2011, ISSN 1648-9896, p. 105–133;

A. Veilentienė. Valdemaras Vytautas Čarneckis: kelias į Steigiamąjį Seimą ir diplomatinio darbo pradžia // Parlamento studijos, Nr. 13, 2012,ISSN 1648-9896, p. 48–74;

A. Veilentienė. Pamąstymai apie Lietuvos politinių partijų brandą // Parlamento studijos, Nr. 14, 2013, ISSN 1648-9896, p. 5–9;

A. Veilentienė. Įžanga P. V. Raulinaičio straipsniui: tarpukario Lietuvos parlamentaras apie parlamentinę užsienio politikos kontrolę //Parlamento studijos, Nr. 14, 2013, ISSN 1648-9896, p. 175–177;

A. Veilentienė. Ideologinė prievarta ir represijos Kauno valstybiniame Vytauto Didžiojo universitete (1944–1950 m.)// Genocidas ir rezistencija, Nr. 1 (33), 2013, p. 54–70;

A. Veilentienė. Įvadas Mykolo Romerio straipsniui. Prof. M. Romeris: „Konstitucija leidžiama ne dekoracijai...“ // Parlamento studijos, Nr. 16,2014, ISSN 1648-9896, p. 151–152;

A. Veilentienė. Seimo veiksnys formuojant Lietuvos užsienio reikalų ministerijos biudžetą ir struktūrą 1920–1927 m. //Parlamento studijos, Nr. 17, 2014, ISSN 1648-9896, p. 85–110;

A. Veilentienė.Įžanga P. Ysako straipsniui: Lietuvos universiteto absolvento straipsnis apie rinkimų įstatymą // Parlamento studijos, Nr. 17, 2014, ISSN 1648-9896, p. 143–145;

A. Veilentienė. Kauno politechnikos instituto studentai ir dėstytojai KGB akiratyje (1951–1989 m. // Genocidas ir rezistencija, Nr. 1 (35), 2014, p. 42–63;

A. Veilentienė. Įvadas Zenono Ivinskio straipsniui // Parlamento studijos, Nr. 18, 2015, ISSN 1648-9896, p. 150–152.

• Henrikas Jasiūnas, Vitolda Verikaitė. Lietuvos matematikams atminti. Vilniaus universitetas, Matematikos ir informatikos fakultetas, Lietuvos matematikų draugija, Lietuvos matematikų muziejus. Rengiant leidinį talkino: Daiva Apanavičienė, Stasė Baliukonytė, Gintautas Bareikis, Regina Dainytė, Dalė Daugaravičienė, Virginija Garbaliauskienė, Jonas Gylys, Vytautas Kubilius, Vita Lesauskaitė, Kristina Lyndienė, Irena Maknienė, Romualdas Markauskas, Dalia Matuliauskienė, Edmundas Mazėtis, Kazimieras Navickis, Elena Neniškytė, Danutė Rimeisienė, Laima Papreckienė, Valerija Paškauskienė, Marija Slivinskienė, Rima Stančikienė, Juozas Šinkūnas, Jonas Teišerskis, Vita Ulytė-Grigelevičienė, Audronė Veilentienė, Rita Valavičiūtė, Nijolė Vasiliauskaitė, Marija Vitkauskienė, Aidas Žandaris, Aldona Žilinskienė. Viršelio dailininkė: Audronė Uzielaitė. Redaktorė: Gražina Indrišiūnienė. Maketuotoja: Vida Vaidakavičienė. Išleido Vilniaus universitetas, Vilniaus universiteto leidykla. Vilnius, 2016. ISBN 978-609-459-724-4