Azerbaidžanas

Azerbaidžano Respublika (azer. Azerbaycan ar Азeрбајҹан) – valstybė Kaukazo regione, besiribojanti su Rusija šiaurėje, Gruzija bei Armėnija vakaruose ir Iranu pietuose. Nachičevanės Autonominė Respublika ribojasi su Turkija, Armėnija ir Iranu. Azerbaidžanas nuo 2001 m. priklauso Europos Tarybai, bet Jungtinės Tautos laiko jį pietvakarių Azijos dalimi dėl jo geografinių ir kultūrinių charakteristikų.

Istorija


Senovės Persijos istorija
Elamas
Kasitai, Mana
Senovės Irano regionai:
Persija, Medija, Hirkanija, Parta, Margiana, Baktrija, Sogdas, Chorezmas, Arija, Arachosija, Drangiana, Gedrosija, Fergana, Turanas
Medijos imperija
Achemenidų imperija
Aleksandras Makedonietis
Seleukidai, Graikai-baktrai
Partai, Kušanai
Sasanidai, Eftalitai
Irano istorija, Afganistano istorija

Pagrindinis straipsnis: Azerbaidžano istorija

Senovės istorija iki Islamo atėjimo: Senovės Persijos istorija, Medija

Istorinis Azerbaidžano regionas yra kur kas didesnis nei dabartinė valstybė: jis buvo suprantamas kaip teritorija, besiribojanti su Didžiąja Armėnija, Turkijos ir Irano Kurdistanu, Persijos Gilanu ir Talyšu. Pagal vieną iš versijų Irano Azerbaidžano provincija visada buvo laikoma teritorija į pietus nuo Arakso upės, kaip žymima daugumoje enciklopedijų iki 1918 m. Tik po Pirmojo pasaulinio karo dalyje istorinio regiono susikūrusi nauja nepriklausoma vyriausybė draugiška Osmanams pavadino šalį, dabar žinomą kaip Azerbaidžano respublika, Azerbaidžanu.

Senovės istorija

Azerbaidžano istorija yra labai artimai susijusi su kitų Irano tautų istorija. I tūkst. pr. m. e. čia gyveno tauta medai, ir regionas buvo vadinamas Medija. Nuo VI a. pr. m. e. dalis ir priklausė Persijos Achemenidų imperijai. Po Aleksandro Makedoniečio užkariavimų tapo savarankiška Atropatenės satrapija. Vėliau vėl buvo užkariauta persų (Sasanidų). Romos imperijos laikais čia keletą šimtmečių gyvavo Albanijos valstybė, dėl kurios varžėsi Bizantija ir Persija.

Islamiška istorija


Azerbaidžano istorija
Senovės Persijos istorija
Albanija (Aršakidai > Mihranidai)
Rašidunai > Omejadai > Abasidai
Derbentas, Širvanas, Aranas (Šadadidai),
Sadžidai > Salaridai > Ravadidai
Seldžiukai > Eldegizidai > Chorezmidai
Ilchanidai > Jalairidai > Timūridai
Kara Kojunlu > Ak Kojunlu > Safavidai
Azerių chanatai (XVIII a.):
Širvanas, Baku, Karabachas, Gandža, Kuba, Šakė, Nachčivanas, Chojus, Tebrizas, Ardebilis
Rusijos imperija
Azerbaidžano Demokratinė Respublika
Užkaukazės TFSR > Azerbaidžano TSR
Azerbaidžano Respublika

VIII a. užkariavo arabai, kurie pastatė Derbento tvirtovę. Tuo metu čia paplito islamas. VIII–X a. čia buvo vienas iš svarbių prekybos taškų – Bardos miestas. XI a., visą Didįjį Iraną užkariavus Seldžiukams, keitėsi regiono tautinė sudėtis: senasias iranėnų tautas pakeitė tiurkai, vėliau žinomi kaip azeriai. Jie ir tapo dabartinių Azerbaidžano gyventojų protėviais, o regionas imtas vadinti Azerbaidžanu. XIII a. regioną užkariavo totoriai. XVI–XVII a. dėl Azerbaidžano varžėsi Turkija ir Persija.

Rusijos įtakoje

Petro I-ojo laikais, XVIII a. pirmoje pusėje, Rusija užkariavo didžiąją dalį Persijos teritorijos Kaukazo regione, įskaitant ir šiaurinį Azerbaidžaną. Vėliau iš čia buvo išstumti ir vėl užėmė šalį 1828 m., pagal Turkmančajaus sutartį. XIX-XX a. Rusija siekė prisijungti visą Azerbaidžano regioną. Rusų valdžia skatino tiurkų ir armėnų varžymąsi dėl šalies ekonomikos valdymo. Vietos musulmonai turėjo privilegiją išsipirkti iš tarnybos kariuomenėje sumokėdami specialų mokestį. 1873 m. Azerbaidžane rasta naftos. Baku tapo dideliu pramoniniu miestu.

1907–1917 m. pagal sutartį su Anglija Rusija laikė visą Azerbaidžano regioną savo įtakos sfera, gavo koncesiją Džulfos-Tabriso-Urmijos geležinkeliui, laikė čia savo kariuomenę. Dėl to per Pirmąjį pasaulinį karą Turkija įsiveržė į Azerbaidžaną ir užėmė Tabrisą. Po 1917 m. Vasario revoliucijos Azerbaidžanas su Gruzija ir Armėnija sudarė Užkaukazės federaciją. Pradėta organizuoti sava kariuomenė, visų pirma turėjusi ginti sienas nuo turkų įsiveržimo, tačiau jų sulaikyti nepavyko. Žlugus Užkaukazės federacijai, 1918 m. gegužės 28 d. Azerbaidžanas pasiskelbė nepriklausoma Azerbaidžano Demokratine Respublika. Bolševikų ir armėnų spaudžiamas Azerbaidžanas pasikvietė į pagalbą Turkiją, kuri 1918 m. rugsėjo 15 d. užėmė Baku, tačiau lapkričio 10 d. pradėjo evakuotis. Tuomet Baku užėmė anglai. 1918 m. gruodžio 4 d. buvo sušauktas pirmasis parlamentas. Pradėta intensyviai organizuoti armija, kuri 1919 m. rugpjūčio mėn. kiek praplėtė Azerbaidžano sienas (Lenkorano žygis). 1919 m. sausio 8 d. Azerbaidžanas pasiuntė savo delegaciją į Paryžiaus taikos konferenciją, 1920 m. sausio 12 d. buvo pripažintas de facto. Po to, kai 1919 m. lapkričio 20 d. iš Azerbaidžano ėmė evakuotis anglai, nuo bolševikų Azerbaidžaną dengė Denikino armija, tačiau jai pralaimėjus, Raudonoji Armija 1920 m. sausio 27 d. užėmė Baku, o netrukus įsigalėjo visame Azerbaidžane.

Azerbaidžano SSR herbas

1920 m. įkurta Azerbaidžano TSR (1920–1922 ir nuo 1936 m.). Ji sudaryta iš buvusių Baku ir Jelizavetpolio (Gandžos) gubernijų (be Zangezuro ir dalies Kazacho apskričių) ir Zakatulų apygardos. 1922–1936 m. Azerbaidžanas kartu su Gruzija ir Armėnija sudarė Užkaukazės SFSR.

Nepriklausomybė

Azerbaidžanas tapo nepriklausoma valstybe po Tarybų Sąjungos žlugimo 1991 m.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Azerbaidžano politinė sistema

Prezidentinė respublika. Per paskutinius parlamento rinkimus Europos Tarybos stebėtojai nustatė daug rinkimų įstatymo pažeidimų.

Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Azerbaidžano rajonai

Azerbaidžanas yra suskirstytas į:

59 rajonus
11 miestų
1 autonominę respubliką, kuri dar yra suskirstyta į:
- 7 rajonus
- 1 miestą

Geografija

Klaida kuriant sumažintą paveikslėlį:

Azerbaidžano žemėlapis

Pagrindinis straipsnis: Azerbaidžano geografija

Azerbaidžanas išsidėstęs Užkaukazės regiono rytuose, prie vakarinio Kaspijos jūros kranto. Apie pusę šalies ploto užima kalnai: šiaurėje iškilęs Didžiojo Kaukazo kalnagūbris, kuriame yra aukščiausia šalies vieta – Bazardiuziu kalnas (4466 m). Pietvakariuose iškilę Mažojo Kaukazo kalnai, o pietryčiuose – Talyšo kalnai, kuriuos nuo Kaspijos skiria Lenkoranės žemuma. Centrinę Azerbaidžano dalį užima Kuros-Arakso žemuma.

Būdingas daugiausia subtropinis klimatas. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra nuo 0 °C iki +3 °C lygumose ir nuo +3 °C iki -10 °C kalnuose. Liepos mėnesį atitinkamai nuo +25 °C lygumose iki +5 °C kalnuose. Prieškalnėse per metus vidutiniškai iškrenta 200 mm kritulių, o kalnuose ir Lenkoranės žemumoje – 1400 mm.

Svarbiausia šalies upė Kura su intakais Araksu, Ganychu, Gabyru, Terteru. Keletas neilgų upių įteka į Kaspiją (Samuras, Sumgaitas, Kubialčajus). Kalnuose telkšo keletas nedidelių ežerų (didžiausias – Sarysu, 67 km²), o Kuros slėnyje įrengtas didelis Mingečauro tvenkinys.

Iki 200 m aukščio vyrauja pilkžemių dirvožemiai, aukščiau – kalnų miškiniai ir kalnų pieviniai, Lenkoranės žemumoje – geltonžemiai. Būdingos pusdykumės, sausosios stepės. Kalnuose auga ąžuolų, bukų, kaštonų miškai, o aukštikalnėse – subalpinės ir alpinės pievos^[2].

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Azerbaidžano ekonomika

Svarbiausia Azerbaidžano ekonomikos šaka yra naftos pramonė. Auginamos avys, ožkos, kupranugariai.

Demografija

Pagrindinis straipsnis: Azerbaidžano demografija

Tautinį šokį šokančios azerbaidžianietės

Etninė sudėtis (1999 m. surašymo duomenys)^[3]^[4]:

azerbaidžaniečiai – 90,6 %
lezginai – 2,2 %
rusai – 1,8 %
armėnai – 1,5 % (beveik visi gyvena Kalnų Karabache – atsiskyrusioje ir faktiškai nepriklausomoje Azerbaidžiano dalyje)
talyšai – 1 % (talyšų nacionalistai mano, kad iš tikrųjų jų yra daugiau)^[5]^[6]
avarai – 0,6 %
turkai – 0,5 %
totoriai – 0,4 %
ukrainiečiai – 0,4 %
kiti – 1 %

Pasiskirstymas pagal kalbas atspindi etninę sudėtį: 90,3 % kalba azerbaidžianietiškai, 2,2 % – lezginų kalba, 1,8 % – rusiškai, 1,5 % – armėniškai, 3,3 % – kitomis kalbomis.^[3]

Daug rusų ir armėnų paliko šalį devintame XX amžiaus dešimtetyje: pasak ankstesnio surašymo, 1989 m. Azerbaidžane gyveno 392 000 rusų (5,6 % visos tuometinės šalies populiacijos)^[7] ir 390 000 armėnų.^[8] Didelė dalis etninių azerbaidžaniečių gyvena Irane. Pasak CŽV pasaulio faktų knygoje pateiktų apskaičiavimų, ten jų yra net 16 milijonų, jie sudaro 24 % Irano populiacijos.^[9] Azerbaidžaniečių kalbą moka maždaug ketvirtadalis Irano gyventojų.

Mečetė Baku mieste

Azerbaidžanas neturi jokios oficialios religijos, konstitucija garantuoja tikėjimo laisvę. Pasak 1995 m. surašymo, 93,4 % gyventojų yra musulmonai (tarp jų 85 % yra šiitai, 15 % – sunitai), 4,8 % – stačiatikiai ir 1,8 % – kitų religijų atstovai. Tiesa, šie duomenys rodo tik priskyrimą religijai. Realybėje daug žmonių nepraktikuoja jokios religijos.^[3]

Didžiausi miestai (pagal 2009 m. apskaičiavimus):

Baku (Bakı) – 2 036 000 gyventojai
Giandža (Gəncə) – 323 760
Sumgajitas (Sumqayıt) – 282 280
Mingečaūras (Mingəçevir) – 100 778

Vaizdas:P social sciences.png

Demografinė raida tarp 1990 m. ir 2012 m.

1990 m.

1991 m.

1992 m.

1993 m.

1999 m.

2001 m.^sur.

2002 m.

7 218 500

7 324 100

7 440 000

7 595 600

7 982 800

8 073 900

8 172 000

2003 m.

2004 m.

2005 m.

2006 m.

2009 m.

2011 m.^sur.

2012 m.

8 202 500

8 265 700

8 347 400

8 532 700

8 922 400

9 111 100

9 202 370

Pagal World Gazetteer.

Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Azerbaidžano kultūra

Didžiąją dalį Azerbaidžano gyventojų sudaro azerbaidžaniečiai, bet yra ir tautinių mažumų, kurios gyvena skirtingose šalies dalyse ir taip pat daro įtaką šalies kultūrai.

Kita informacija

Šaltiniai

Vikižodynas

↑ World Gazetteer.
↑ Geografinis enciklopedinis žodynas. Maskva: „Sovetskaja Enciklopedija“, 1983, 14 psl.{{#subobject:Azerbaidžanas (GEC) |Straipsnis=Azerbaidžanas |Žodynas=Geografinis enciklopedinis žodynas |Žodyno sąvoka=Azerbaidžanas |Žodyno puslapis= 14 psl. |}}
↑ ^3,0 ^3,1 ^3,2 CŽV faktų knyga: Azerbaidžianas
↑ Results of population censuses in Azerbaijan for 1979, 1989, and 1999.
↑ Disputed number of Talysh in Azerbaijan.
↑ Reasons for the dispute around the number of Talysh in Azerbaijan: One Europe, Many Nations: A Historical Dictionary of European National Groups, by James Minahan, Greenwood, 2000, ISBN 0-313-30984-1, ISBN 978-0-313-30984-7, p. 674 (viewable on Google Books).
↑ Southern Caucasus: Facing Integration Problems, Ethnic Russians Long For Better Life. EurasiaNet.org. August 30, 2003.
↑ Azerbaijan: The Status of Armenians, Russians, Jews and other minorities (PDF). United States Citizenship and Immigration Services (USCIS).
↑ CIA – The World Factbook. „Iran“.

[1] World Gazetteer.

[2] Geografinis enciklopedinis žodynas. Maskva: „Sovetskaja Enciklopedija“, 1983, 14 psl.{{#subobject:Azerbaidžanas (GEC) |Straipsnis=Azerbaidžanas |Žodynas=Geografinis enciklopedinis žodynas |Žodyno sąvoka=Azerbaidžanas |Žodyno puslapis= 14 psl. |}}

[CIA-3] 3,0 ^3,1 ^3,2 CŽV faktų knyga: Azerbaidžianas

[census-4] Results of population censuses in Azerbaijan for 1979, 1989, and 1999.

[5] Disputed number of Talysh in Azerbaijan.

[6] Reasons for the dispute around the number of Talysh in Azerbaijan: One Europe, Many Nations: A Historical Dictionary of European National Groups, by James Minahan, Greenwood, 2000, ISBN 0-313-30984-1, ISBN 978-0-313-30984-7, p. 674 (viewable on Google Books).

[7] Southern Caucasus: Facing Integration Problems, Ethnic Russians Long For Better Life. EurasiaNet.org. August 30, 2003.

[8] Azerbaijan: The Status of Armenians, Russians, Jews and other minorities (PDF). United States Citizenship and Immigration Services (USCIS).

[9] CIA – The World Factbook. „Iran“.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]