Balbieriškis
Kitos reikšmės – Balbieriškis (reikšmės).
| Balbieriškis | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Visuotinė lietuvių enciklopedija  | ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
 Balbieriškio bažnyčia | ||||||||||||||||
  Balbieriškis | ||||||||||||||||
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | ||||||||||||||||
| Respublika: |  Lietuva
| |||||||||||||||
| Apskritis: |  Kauno apskritis
| |||||||||||||||
| Savivaldybė: |  Prienų rajono savivaldybė
| |||||||||||||||
| Seniūnija: | Balbieriškio seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojų: | 1 195 (2021 m.) | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Istoriniai pavadinimai | ||||||||||||||||
|
| ||||||||||||||||
 Vikiteka: |
BalbieriškisVikiteka | |||||||||||||||
Balbieriškis – miestelis Prienų rajono savivaldybėje, 13 km į pietus nuo Prienų, Nemuno kairiajame krante, prie Peršėkės žiočių, šalia kelio 130 Kaunas–Prienai–Alytus. Seniūnijos ir parapijos centras, 2 seniūnaitijos (Pietinė ir Šiaurinė).
Miestelio planas linijinis. Iki XVIII a. pabaigos Kauno–Alytaus kelio vakarinėje pusėje susiformavo keturkampė išplatintos gatvės pavidalo aikštė. Iki 1844 m. aikštė išsiplėtė abipus kelio; vakarinėje pusėje susiformavo keli kvartalai. Prie aikštės stovi bažnyčia su išlikusiomis XIX a. skulptūromis. XX a. 1-ojoje pusėje priešais bažnyčią įrengus skverą aikštė sumažėjo.
 STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
|
 Balbieriškio Rožinio Švč. Mergelės Marijos bažnyčia, pašventinta 2018 m.
|
 Žydų kapinės
|
 Miestelio aikštėje stovi skulptūra „Švč. Mergelė Marija“ (2000 m., skulptorius Antanas Ambrulevičius).
|
 Balbieriškio parkas
|
 Balbieriškio dvaras
|
| Išliko iki XX a. vidurio statytų, daugiausia medinių pastatų.[4] |
| ✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS |
 Balbieriškio pagrindinė mokykla
|
.svg){kind=small} Balbieriškio biblioteka
|
| ✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI |
 Paštas (LT-59015)
|
| ✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS |
| SUSISIEKIMAS |
| LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS |
Geografija
Miestelyje įrengtas Balbieriškio parkas. Šalia Balbieriškio yra Nemuno kilpų regioninis parkas. Ties miesteliu Nemunas daro didelę Balbieriškio kilpą, kurios ilgis yra 29 km, o siauriausia sąsmaukos vieta vos 4 km. Į šiaurę nuo miestelio, prie Nemuno kilpos atsiveria Balbieriškio atodanga (40 m aukščio), piečiau nuo miestelio trykšta Balbieriškio versmės. Yra žvyro telkinys.
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
PRIENAI – 13 km |
| |||||||||
| GERULIAI – 1 km |
|
||||||||||
| Sūkuriai – 5 km Krokialaukis – 13 km |
MIKLUSĖNAI – 12 km ALYTUS – 19 km | ||||||||||
<tabber>
OpenStreetMap=
|
|-| SSRS genštabas (1985–1990)=
| Balbieriškis TSRS topografiniame žemėlapyje[5][6]. |
|-| Retromaps=
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
</tabber>
Istorija
Gyvenvietė įkurta XV a. pabaigoje ar XVI a. pradžioje Užnemunės kolonizacijos metu, kai 1502 m. balandžio 25 d. Ldk Aleksandras prūsų pirkliui Hanusui Sudormanui padovanojo miško sklypą. XV a. pro šią vietą Nemunu plukdyta mediena. Nemunas kaip svarbus prekybos kelias buvo labai reikšmingas miestelio raidai. Iškirtęs mišką Hanusas įkūrė savo dvarelį ir miško verslovę. 1507 m., kai pirmąkart paminėtas Balbieriškis, Ldk Žygimantas Senasis padovanojo maskvėnui Motiejui Mikitiničiui. Šalia Balbieriškio dvaro susikūrė miestelis. Dar prieš 1520 m. įsteigta katalikų (1612–1644 m. – evangelikų liuteronų) parapija. XVI a. pradžioje pastatyta pirmoji Balbieriškio bažnyčia, įsteigta katalikų parapija. 1520 m. suteiktos Magdeburgo teisės. 1731 m. miestelis gavo turgaus ir prekymečių privilegijų, garsėjo mugėmis, arklių turgumis. Dvare buvo alaus darykla ir degtinės varykla.
Nors patogi miestelio padėtis skatino prekybą, privatus miestelis į didesnį miestą neišaugo, todėl 1776 m. Balbieriškiui atimtos miesto teisės. 1782 m. sudegė 20 sodybų. 1795–1807 m. priklausė Prūsijai, 1797–1801 m. vėl turėjo miesto teises. Po 1831 m. sukilimo miestelis atiteko carui, atėmus iš sukilime dalyvavusio Tado Tiškevičiaus, nuo 1841 m. miestelis vėl atiteko Tiškevičiams. Iki pat XX a. Balbieriškis buvo Nemuno sielininkų gyvenvietė, bet XIX a. pabaigoje Balbieriškį svarba ėmė nustelbti Alytus.
Nuo 1907 m. veikė „Žiburio“ draugijos skyrius, įsteigta biblioteka-skaitykla. XX a. trečiame-ketvirtame dešimtmetyje veikė įvairios dirbtuvės. 1913 m. įkurta spirito gamykla (dabar AB „Stumbras“ filialas). 1909 m. įsteigta sekmadieninė mokykla suaugusiesiems, 1920 m. – žydų mokykla, 1926 m. – žemesnioji mergaičių žemės ūkio mokykla (nuo 1959 m. žemės ūkio mokykla), veikė ir žydų pradinė mokykla (chederis). Tarpukariu miestelis ūgtelėjo, išgrįstos gatvės, nutiesti šaligatviai, veikė ir žydų pradžios mokykla (chederis). Žydai miestelio centre pasistatė daug medinių vienaaukščių namų, kuriuose veikė krautuvės, vilnų karšyklos, kirpyklos (nuo to laiko Balbieriškis garsėja gardžiai pyragais).
Per II pasaulinį karą 1944 m. didelė miestelio dalis sudegė. 1946 m. miestelį užėmė Lietuvos partizanai ir išlaisvino tremčiai surinktus žmones.
Miestelyje nuo 1945 m. buvo vidurinė ir profesinė technikos mokyklos, paminklinis akmuo sovietų kariams (skulpt. Danutė Danytė-Varnauskienė). 1949–1992 m. buvo M. Kalinino kolūkio centrinė gyvenvietė. Balbieriškis įėjo į numatomos Birštono hidroelektrinės patvankos teritoriją, dėl to nesiplėtė. 1958 m. gegužės 15 d. Balbieriškiui suteiktos miesto tipo gyvenvietės teisės, 1992 m. balandžio 16 d. – miestelio statusas. 2001 m. patvirtintas Balbieriškio herbas ir Balbieriškio vėliava.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
|---|---|---|---|
| 1813–1915 m. | Balbieriškio valsčiaus centras | Marijampolės apskritis | Suvalkų gubernija |
| 1919–1946 m. | |||
| 1946–1950 m. | Prienų apskritis | ||
| 1950–1953 m. | Balbieriškio apylinkės centras | Prienų rajonas | Kauno sritis |
| 1953–1958 m. | |||
| 1958–1992 m. | miesto tipo gyvenvietė, Balbieriškio apylinkės centras | ||
| 1992–1995 m. | Balbieriškio apylinkės centras | ||
| 1995– | Balbieriškio seniūnijos centras | Prienų rajono savivaldybė | Kauno apskritis |
Pavadinimo kilmė
Miestelio vardas yra vandenvardinis vietovardis, priesagos -iškis vedinys nuo Barbieros upės (kairysis Nemuno intakas, upelių Ožiaraistys, Prūdelis arba Prūdupis ir Dūmė santaka). Pastarosios pavadinimas kilo iš Nemuno rėvos, Nemuno seklumos akmenuotu dugnu pavadinimo Barbiera. Todėl ankstesnioji miestelio vardo forma buvo Barbieriškis, kuri vartota ir gyvojoje kalboje, ir raštuose. Ši forma pakito tikriausiai dėl to, kad dabartinę lytį lengviau ištarti.[7]
Teigiama, kad miesteliui vardą galėjo nulemti ir akmenuota Barbės arba Barbieros rėva Nemune, ties aštriu posūkiu, nuskusdavusi plukdomus sielius kaip balbierius. Vardo atsiradimo legenda tapo siužetu Balbieriškio herbui.[8]
Kita versija byloja, kad po kryžiuočių antpuolių vietovės prie Nemuno kilpų ištuštėjusios. Tik 1502 m. karaliaus Aleksandro gydytojas (priklausęs barzdaskučių – balbierių gildijai) Hanusas Sudormanas Nemuno ir Peršėkės santakoje įkūrė miško verslovę, sielių perrišimo stotį, pastatė dvarelį, bažnyčią. Miškakirčių ir sielininkų gyvenvietė iš pradžių vadinta Hanusiške, vėliau Balbieriškiu.
Kalbininkas Algirdas Sabaliauskas manė, kad Balbieriškis kilęs nuo asmenvardžio Balbierius, o pastarasis – nuo tokio pat bendrinio žodžio, reiškiančio „barzdaskutys, kirpėjas; chirurgas“.[9]
Gyventojai
1800 m. buvo 107 namai, 920 gyventojų. 1851 m. miestelyje buvo 1904 gyventojai: 1108 žydai, 738 lietuviai ir 58 vokiečiai. Daug miestelio gyventojų, ypač žydų, išsikraustė į Alytų, XX a. pradžioje ten nutiesus geležinkelį ir dėl to suaktyvėjus prekybai.
 | ||||||||
| 1790 m.sur. | 1800 m. | 1859 m. | 1891 m. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 850 | 920 | 2 424 | 2 500 | 1 391 | 1 211 | 1 490 | ||
| 1974 m. | 1979 m.sur. | 1983 m. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m. | ||
| 1 400 | 1 456 | 1 500 | 1 434 | 1 180 | 966 | 1 195 | ||
| ||||||||
Žymūs žmonės
- Antanas Tatarė (1805–1889), kunigas, dirbęs Balbieriškyje
- Augustinas Zaicas (1828–1914), vienuolis, vertėjas, pedagogas, publicistas
- Mykolas Krupavičius (1885–1970), dvasininkas, politikas, žemės ūkio ministras. Čia stovi medžio skulptūra jam atminti.
- Ignas Česaitis (1893–1961), kunigas, teologas
- Jurgis Glušauskas (1909–1970), spaudos darbuotojas, visuomenės veikėjas
- Stanislovas Žvirgždas (1941–), fotografas
- Česlovas Iškauskas (1950–), žurnalistas
- Vidmantas Egidijus Kurapka (1952–), teisininkas
Šaltiniai
- ↑ Balbieriškis. Vietovės.lt. Video YouTube.
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (Valstybinė lietuvių kalbos komisija, 2010 m.)
- ↑ Бальвержишки. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 2А (4) : Ауто — Банки. С.-Петербургъ, 1891., 839 psl. (rus.){{#subobject:Balbieriškis (Бальвержишки, ESBE) |Straipsnis=Balbieriškis |Žodynas=Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas |Žodyno sąvoka=Бальвержишки |Žodyno tomas=Т. 2А (4) |Žodyno puslapis= 839 psl. }}
- ↑ A. Miškinis. Užnemunės miestai ir miesteliai / Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės, t. 1. – Vilnius, 1999.
- ↑ Balbieriškis SSRS genštabas 1985–1990 m.
- ↑ Balbieriškis loadmap.net
- ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 35–36 psl.
- ↑ Per atlaidus prisiminta senos miškakirčių gyvenvietės istorija // XXI amžius, 2007-08-24, Nr. 63 (1560)
- ↑ Algirdas Sabaliauskas. Iš kur jie? // Vilnius, Lietuvių kalbos institutas, 1994. p. 36–38. .
- Balbieriškis. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas, T. I (A–K). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. – 134 psl.
- 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 176 psl.
- Balbieriškis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. - 482 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
- Balbieriškis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. - 169 psl.
- Balbieriškis (Barbieriškis). Mūsų Lietuva, T. 3. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. - 218 psl.
- Balbieriskis.lt (miestelio svetainė)
- Istorija ir žemėlapiai
- Fotopasakojimas apie Balbieriškio žemės ūkio mokyklą: bukletas. – Alytus: Alytaus spaustuvė, 1996.
- Justinas Adomaitis. Balbieriškis. – Kaunas: Judex, 2002. – 276 p. ISBN 9986-948-77-0
| ||||||||||||||