Baltoji Ančia
| Baltoji Ančia | |
|---|---|
 | |
| Ilgis | 33,1 km |
| Nuolydis | 92 cm/km |
| Baseino plotas | 820 km² |
| Vidutinis debitas | 5 m³/s |
| Ištakos | Ančia |
| Žiotys | Nemunas |
| Šalys | Lietuva |
Baltoji Ančia – upė pietų Lietuvoje, Lazdijų rajone ir Druskininkų savivaldybėje; Nemuno kairysis intakas. Upės kodas Lietuvos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre 10010240. Išteka iš Ančios ežero pietinės dalies, Lazdijų rajone, 3,5 km į šiaurę nuo Kapčiamiesčio[1]. Ištakų altitudė 112,1 m. Teka į pietus, aukštupyje prateka Pastovio ežerą, teka pro Kapčiamiestį, po to pasuka į rytus, teka pelkėta vietove, kur prieš vandens jėgainę yra užtvenkta. Už jėgainės upė teka pietvakarių kryptimi ties Lazdijų rajono ir Druskininkų savivaldybės riba. Teka daugiausia Kapčiamiesčio giria (Dumbliauskų, Neviedžio, Pertako, Macevičių, Ančios, Paliepio, Sventijansko, Krivonių miškai). Prie pat sienos su Baltarusija įteka į Nemuną 468,2 km nuo jo žiočių, ties Sventijansko kaimu, 11,5 km š pietvakarius nuo Druskininkų. Įtekėjimo altitudė 81,8 m.
Baseino plotas 820 km² (Lietuvoje 734 km², Lenkijoje 86 km²). Būdingas slėnio plotis 300–500 m. Vagos plotis aukštupyje 8–12 m, žemupyje 15–20 m. Srovės greitis 0,3-0,5 m/s[2].
Intakai: Neviedė, Seira (kairieji); Nieda (dešinysis); Vernijo upelis (ištakos).
Žemupyje, ties Baltosios Ančios HES kaimu upė užtvenkta Baltosios Ančios tvenkiniu.
Gyvenvietės prie upės: Jezdas, Dumbliauskai, Kapčiamiestis, Volskai, Menciškė, Macevičiai, Baltosios Ančios HES, Sventijanskas.
Upėvardis sietas su gelmia, dubia vieta (plg. už–antis, latv. uots „latakas, įduba“), tačiau galimai tiesiog kilęs nuo paukščio pavadinimo antis[3].
Šaltiniai
- ↑ maps.lt duomenys
- ↑ Algirdas Rainys. Baltoji Ančia. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. - 191 psl.
- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.
| ||||||