Biologija
Biologija yra mokslas apie gyvąją gamtą, jоs dėsnius. Graikiškai βίος (bios) reiškia gyvybę ar gyvenimą, o λόγος (logos) – žodį, sąvoką, mokslą. Terminą pirmą kartą pasiūlė 1802 m. Žanas-Baptistas Lamarkas ir G. R. Treviranas (nepriklausomai vienas nuo kito). Biologijos mokslas tiria gyvų organizmų struktūras, funkcijas, augimą, kilmę, evoliuciją, paplitimą ir klasifikaciją. Moderniosios biologijos pamatus sudaro 5 principai: ląstelės teorija, evoliucija, genų teorija, energija ir homeostazė.[1]
Biologija, kaip atskiras mokslas, atsirado XIX a., mokslininkams atradus, kad visi organizmai turi bendrų bruožų.
Biologijos sritys[taisyti]
Biologija apima platų akademinių sričių spektrą:
Anatomija -- Astrobiologija -- Biochemija -- Bioinformatika -- Biomechanika -- Biofizika-- Biotechnologijos -- Botanika -- Citologija -- Kriptozoologija -- Ligos (Genetinės ligos, Infekcinės ligos) -- Ekologija -- Embriologija -- Entomologija -- Evoliucinė biologija (Evoliucija) -- Genetika -- Histologija -- Žmogaus biologija (Antropologija) -- Ichtiologija -- Imunologija -- Patologija -- Epidemiologija -- Jūrų biologija -- Mikrobiologija (Bakteriologija) -- Molekulinė biologija -- Morfologija -- Mikologija -- Neuroanatomija -- Neurobiologija -- Onkologija -- Ornitologija -- Paleontologija -- Parazitologija -- Fiziologija -- Struktūrinė biologija -- Toksikologija -- Virusologija -- Ksenobiologija -- Zoologija.
Šaltiniai[taisyti]
- ↑ Avila, Vernon L. (1995). Biology: Investigating life on earth. Boston: Jones and Bartlett, 11–18.
Nuorodos[taisyti]
| ||||||