Birželio 10
Geg – Birželis – Lie | ||||||
Pr | A | T | K | Pn | Š | S |
1 | ||||||
2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 |
9 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 |
16 | 17 | 18 | 19 | 20 | 21 | 22 |
23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 | 29 |
30 | ||||||
2025 |
Birželio 10 yra 161-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 162-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 204 dienos.
Informacija
Šventės
- Katalikų šalys – Devintinės.
Vardadieniai
Diana – Galindas – Liutgarda – Margarita – Pelagija – Pelagijus – Vingailė
Šią dieną Lietuvoje
Įvykiai
- 1294 – Vytenis mūšyje prie Trojanovo sumušė Lenčicos kunigaikščio Kazimiero II kariuomenę;
- 1919 – pirmoji klausytojų grupė Kaune baigė pašto, telegrafo ir telefono kursus;
- 1920 – Steigiamajame Seime priimta Laikinoji III Lietuvos Konstitucija, skelbianti Lietuvą demokratine respublika;
- 1934 – Naujamiestyje (dabar Kudirkos Naumiestis) atidengtas paminklas Vincui Kudirkai. Paminklą sukūrė skulptorius Vincas Grybas;
- 1989 – įsteigta Lietuvos moterų sąjunga;
- 1999 – prisiekė Rolando Pakso vadovaujama vyriausybė;
- 2003 – Vladimiras Putinas pasirašė įstatymus dėl Lietuvos ir Rusijos valstybės sienos bei kontinentinio šelfo Baltijos jūroje atskyrimo sutarčių ratifikavimo;
- 2009 – Lietuviškas Vikižodynas pasiekė 200 000 straipsnių ribą.
Gimimo dienos
- 1801 m. – Johanas Ferdinandas Kelkis, Mažosios Lietuvos pedagogas, spaudos ir raštijos darbuotojas (m. 1877 m.).
- 1802 m. – Jonas Burdulis-Burdulevičius, Romos katalikų kunigas, visuomenininkas, lietuvybės puoselėtojas (m. 1886 m.).
- 1865 m. – Antanas Baltrušaitis-Antanėlis, knygnešys, spaudos darbuotojas (m. 1949 m.).
- 1884 m. – Antanas Pocius, vargonininkas, pianistas, dirigentas, pedagogas, kompozitorius (m. 1953 m.).
- 1892 m. – Aleksas Ambrose, JAV lietuvių visuomenės ir spaudos veikėjas (m. 1970 m.).
- 1898 m. – Jonas Žmuidzinas, prozininkas, poetas (m. 1989 m.).
- 1903 m. – Jonas Graičiūnas, lietuvių poetas ir vertėjas (m. 1994 m.).
- 1904 m. – Antanas Gulbinas, Lietuvos gydytojas dermatologas, daktaras (m. 1993 m.).
- 1907 m.:
- Albinas Liaugminas, Lietuvos pedagogas, psichologas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas, filosofijos daktaras (m. 1992 m.).
- Aleksandras Lileikis, Lietuvos karininkas, visuomenės veikėjas (m. 2000 m.).
- 1908 m. – Balys Lukošius, aktorius (m. 1987 m.).
- 1909 m. – Eugenijus Manomaitis, Lietuvos statybos inžinierius, architektas (m. 1995 m.).
- 1920 m.:
- Aldona Irena Nasvytytė, poetė[1].
- Vytautas Antanas Dambrava, Lietuvos ir JAV diplomatas, žurnalistas, visuomenės veikėjas, teisės mokslų daktaras.
- 1921 m. – Vytautas Sirtautas, Lietuvos kalbininkas, poliglotas, vadovėlių autorius, poetas (m. 2008 m.).
- 1926 m. – Marija Mondeikaitė-Kutz, vargonininkė ir chemikė, žinomo vargonininko Adolfo Mondeikos duktė.
- 1928 m. – Elena Grinaveckienė, Lietuvos kalbininkė, dialektologė, humanitarinių mokslų daktarė (m. 1999 m.).
- 1929 m. – Liubomiras Gradauskas, Lietuvos gydytojas radiologas, biomedicinos mokslų daktaras.
- 1931 m.:
- Albinas Jovaišas, Lietuvos filologas, literatūros tyrinėtojas, humanitarinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedros profesorius (m. 2006 m.).
- Raimundas Vladas Mieželis, Lietuvos JAV lietuvių visuomenės veikėjas.
- 1937 m. – Aldona Kisielienė-Vilčinskaitė, Lietuvos dainininkė (sopranas), menotyrininkė, humanitarinių mokslų daktarė.
- 1938 m. – Violetta Villas, Lenkijos pop, opera muzikos atlikėja.
- 1942 m. – Nijolė Daugėlienė, Lietuvos agronomė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė.
- 1944 m. – Stasys Žirgulis, skulptorius, Lietuvos ir Kauno miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1946 m. – Gintautas Jonas Juškys, Lietuvos politinis veikėjas.
- 1948 m. – Janina Grušienė-Vaišvilaitė, muzikos mokytoja ir chorvedė.
- 1949 m. – Zenonas Juknevičius, advokatas, buvęs politikas, LR Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras, Lietuvos teisingumo ministras ir viceministras.
- 1950 m.:
- Gražina Imbrasienė, teisininkė, Lietuvos politinė bei visuomenės veikėja.
- Jonas Daniliauskas, Lietuvos tapytojas.
- 1951 m.:
- Remigijus Juškėnas, Lietuvos chemikas, fizinių mokslų daktaras.
- Rimantas Sakalauskas, Lietuvos skulptorius.
- 1953 m. – Dainius Petras Paukštė, teisininkas, Lietuvos profsąjungų ir politinis veikėjas.
- 1954 m. – Zigmas Vileikis, Lietuvos ir Birštono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1955 m. – Antanas Bosas, lietuvių verslininkas, politikas.
- 1956 m.:
- Laimutė Baikauskaitė, Lietuvos olimpietė, lengvaatletė, vidutinių nuotolių bėgikė.
- Rolandas Paksas, politikas, Lietuvos prezidentas nuo 2003 m. vasario 26 d. iki 2004 m. balandžio 6 d. Jis buvo pirmasis Europos šalies vadovas, nušalintas apkaltos proceso metu. 2006 m. birželio 9 d. politikui buvo suteiktas Telšių miesto garbės piliečio vardas.
- 1957 m.:
- Birutė Kerpienė, gydytoja, Lietuvos ir Rietavo savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
- Gediminas Vagnorius, Lietuvos ekonomistas, politikas, du kartus ministras pirmininkas, Kovo 11-osios akto signataras.
- 1959 m. – Vytautas Petkūnas, pedagogas, Lietuvos ir Visagino savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1960 m. – Rūta Rutkelytė, socialinių mokslų daktarė, Lietuvos ūkio, politinė bei visuomenės veikėja.
- 1966 m. – Gintaras Ažubalis, Lietuvos ginkluotųjų pajėgų karininkas, pulkininkas.
- 1969 m. – Martynas Staškus, choro, orkestro ir operos dirigentas, pedagogas.
- 1970 m. – Vytautas Nekrošius, teisininkas, teisėtyrininkas procesualistas bei civilistas romanistas, LR civilinio proceso kodekso rengėjas bei tobulintojas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto (VU TF) profesorius, habilituotas teisės daktaras (2004 m.), Lietuvos mokslų akademijos (Lietuvos mokslų akademijos) Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus narys ekspertas (nuo 2007 m. kovo 16 d.), jauniausias Lietuvos aukštųjų mokyklų dekanas (tapo būdamas 34 m.), jauniausias Lietuvos mokslų akademijos narys (tapo būdamas 36 m.).
- 1987 m. – Mantas Kuklys, Lietuvos futbolininkas, žaidžiantis saugo pozicijoje.
- 1992 m. – Saulius Ambrulevičius, Lietuvių dailiojo čiuožimo sportininkas. Daugkartinis Lietuvos čempionato nugalėtojas.
- 1996 m. - Ilja Aksionovas, Lietuvos dainininkas, operos solistas diskantas.
Mirtys
- 1895 m. – Antanas Pranciškus Audzevičius, katalikų dvasininkas, teologas, pedagogas, Vilniaus vyskupas (g. 1833 m.).
- 1922 m. – Juozapas Galeckas, Romos katalikų kunigas, liaudies švietėjas, visuomenininkas (g. 1871 m.).
- 1933 m. – Maksimas Katchė, Lietuvos karinis veikėjas, generolas leitenantas (g. 1879 m.).
- 1941 m. – Liudvikas Kšivickis, Lenkijos pedagogas, sociologas, etnologas, antropologas, ekonomistas, Lietuvos archeologas, piliakalnių tyrinėtojas (g. 1859 m.).
- 1998 m. – Aldona Molnikaitė, Lietuvos tapytoja, pedagogė (g. 1929 m.).
Šią dieną pasaulyje
Įvykiai
- 1190 – per trečiąjį Kryžiaus žygį Jeruzalei išvaduoti paskendo šventosios Romos imperijos imperatorius Frydrichas I Barbarosa;
- 1793 – Paryžiuje atidarytas pirmasis pasaulyje viešas zoologijos sodas;
- 1809 - Romos popiežius Pijus VII atskyrė Napoleoną I nuo bažnyčios, kai šis po Romos okupacijos paskelbė, kad Popiežiaus sritis prijungiama prie Prancūzijos. Liepos mėnesį popiežius buvo areštuotas, pervežtas į Prancūziją ir įkalintas;
- 1916 – prasidėjo arabų revoliucija;
- 1940 – II-asis pasaulinis karas: Italija paskelbė karą Prancūzijai ir Jungtinei Karalystei.
Gimimo dienos
- 1637 m. – Jacques Marquette, prancūzų jėzuitų misionierius. Kartu su Louis Jolliet buvo pirmieji europiečiai, ištyrę šiaurinę Misisipės dalį ir sudarę žemėlapius (m. 1675 m.).
- 1832 m. – Nikolaus August Otto, vokietis, išradęs keturtaktį vidaus degimo variklį (m. 1891 m.).
- 1923 m. – Robert Maxwell, britų žiniasklaidos magnatas[2] (m. 1991 m.).
- 1954 m. – Ziadas Jūsefas Fazahas, kalbų mokytojas, dabar dirbantis Rio de Žaneire. Garsus tuo, jog moka 59 kalbas, iš kurių 10 laisvai [3] ir tai yra Gineso rekordas[4].
- 1964 m. – Takuya Tasso, Japonijos politikas, nuo 2007 m. einantis Ivatės prefektūros gubernatoriaus pareigas.
- 1977 m. – Adam Michał Darski, dar žinomas kaip Nergal, yra Lenkijos muzikos atlikėjas, geriausiai žinomas kaip blackened death metal grupės Behemoth vokalistas.
- 1979 m. – Jake Tsakalidis, graikų krepšininkas, šiuo metu esantis laisvuoju agentu. 2000 m. krepšininką 25 šaukimu pakvietė Phoenix "Suns" komanda.
- 1980 m. – Matuzalém Francelino da Silva, brazilų futbolininkas[5].
- 1983 m. – Leelee Sobieski, JAV aktorė, 1999 m. nominuota Emmy už TV filmą Joanna d‘Arc ir du kartus Auksiniam gaubliui už TV filmus Joanna d‘Arc ir “Uprising“.
- 1985 m. – Vasilis Torosidis, Graikijos futbolininkas, rungtyniaujantis gynėjo arba saugo pozicijoje. Yra Graikijos klubo Olympiakós SFP žaidėjas.
Mirtys
- 323 m. pr. m. e. – Aleksandras I Didysis, Makedonijos karalius (336–323 m. pr. m. e.), didysis Antikos užkariautojas, lyginamas su tokiais užkariautojais kaip Čingischanas, Napoleonas, Julijus Cezaris (g. 356 m. pr. m. e.).
- 1190 m. – Frydrichas I Barbarosa, Švabijos kunigaikštis Frydrichas III (1147-1152 m.), Vokietijos karalius ir Šventosios Romos imperijos imperatorius Frydrichas I (1152-1190 m.), dėl rudos barzdos pramintas Raudonbarzdžiu (it. Barbarossa).[6] (g. 1122 m.).
- 1836 m. – A. M. Amperas, prancūzų fizikas ir chemikas (g. 1775 m.).
- 1919 m. – Emilianas Sapata Salasaras, pagrindinė figūra Meksikos revoliucijoje, kuri prasidėjo 1910, ir kuri pradžioje buvo nukreipta prieš prezidentą Porfirijų Diasą. Jis suformavo svarbią revoliucinę jėgą, Pietų išlaisvinimo kariuomenę, ir jai vadovavo (g. 1879 m.).
- 1987 m. – Mary Elizabeth Hartman, amerikiečių aktorė (nusižudė)[7] (g. 1943 m.).
- 2002 m. – John Joseph Gotti Jaunesnysis, nuo 1986 iki 1992 buvo Niujorko Gambino mafijos šeimos donas (g. 1940 m.).
- 2008 m. – Čingizas Aitmatovas, kirgizų rašytojas. Rašė rusų ir kirgizų kalbomis (g. 1928 m.).