Birželio 20

Birželio 20 yra 171-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais - 172-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 194 dienos.

Informacija

Šventės

• Pasaulinė pabėgėlių diena.

Vardadieniai

Florentina - Nandas - Nautara - Nautaras - Nautarė - Nauvyda - Nauvydas - Nauvydė - Silverija - Silverijus - Žadvainas - Žadvainė - Žintautė.

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1794 - Lenkijos karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis Druskininkus paskelbė gydomąja vietove;
• 1950 - LTSR atlikta administracinė reforma, įsteigtos 4 sritys: Vilniaus sritis, Kauno sritis, Klaipėdos sritis ir Šiaulių sritis.

Gimimo dienos

• 1566 m. – Zigmantas Vaza, Lenkijos karalius (1587-1632 m.) ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1588-1632 m.), kurį laiką (1592-1599 m.) – taip pat Švedijos karalius (m. 1632 m.).
• 1868 m. – Vincentas Miškinis, kunigas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas. Palaidotas Strūnaičio kapinėse (m. 1940 m.).
• 1879 m. – Juozas Gaubas, vargonininkas, dirigentas, chorvedys, pedagogas, kompozitorius (m. 1962 m.).
• 1888 m. – Julius Čaplikas, pedagogas, Lietuvos valstybės, visuomenės ir karinis veikėjas, generolas leitenantas (m. 1941 m.).
• 1906 m.:
  • Vladas Mikšys, vargonininkas, muzikos mokytojas ir chorvedys (m. 1979 m.).
  • Vladimiras Holubovičius, Lenkijos ir Lietuvos archeologas (m. 1962 m.).
• 1907 m. – Feliksas Vaitkus, lietuvių kilmės JAV lakūnas, 1935 m. rugsėjo 21–22 d. lėktuvu Lituanica II (Lockheed L-5B Vega) perskridęs Atlanto vandenyną (m. 1956 m.).
• 1918 m. – Antanas Butkus, Lietuvos agronomas, biochemikas, visuomenės veikėjas, agronomijos daktaras (m. 1997 m.).
• 1929 m. – Danielius Gužas, Lietuvos inžinierius mechanikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
• 1932 m. – Vytautas Lesčius, Lietuvos istorikas, humanitarinių mokslų daktaras.
• 1934 m. – Vytautas Milašius, Lietuvos inžinierius mechanikas, tekstilės medžiagų technologas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
• 1935 m. – Leonas Fliorentas Gudaitis, Lietuvos literatūros tyrinėtojas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.
• 1937 m. – Antanas Janauskas, Lietuvos animacinių filmų režisierius, dailininkas, scenaristas.
• 1938 m.:
  • Juozapas Kairys, choro dirigentas ir kompozitorius. (m. 2008 spalio 11 d.).
  • Valerijonas Šadreika, teisininkas, advokatas, advokatų savivaldos veikėjas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras (m. 1991 m.).
• 1939 m. – Antanas Martinaitis, Lietuvos tapytojas, poetas (m. 1986 m.).
• 1940 m. – Eugenijus Mazeliauskas, choro dirigentas ir pedagogas.
• 1941 m.:
  • Irena Laucienė, gydytoja, Lietuvos ir Panevėžio rajono politinė bei visuomenės veikėja.
  • Jonas Kazimieras Matickas, Lietuvos elektronikos inžinierius, technologijos mokslų daktaras.
• 1948 m. – Povilas Jefišovas, Lietuvos krepšinio treneris.
• 1949 m.:
  • Algimantas Gailiūnas, gydytojas nefrologas, Lietuvos politinis veikėjas.
  • Jonas Jagminas, agronomas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1951 m. – Svajūnas Armonas, Lietuvos tapytojas
  .
• 1952 m. – Juozas Zajarskis, Lietuvos ir Pakruojo rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1953 m. – Vitalija Valeikienė-Lukoševičiūtė, choro dirigentė ir pedagogė.
• 1955 m. – Gintautas Plečkaitis, Lietuvos ir Vilkaviškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1956 m. – Romaldas Bliuvas, Lietuvos ir Kazlų Rūdos savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1961 m. – Rima Diržauskienė, Lietuvos ir Ukmergės rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1964 m. – Audronis Imbrasas, Lietuvos šokio kritikas, kultūros vadybininkas.
• 1973 m. – Egidijus Zvicevičius, Lietuvos žemės ūkio universiteto šilumos ir biotechnologijų katedros docentas.
• 1984 m.:
  • Mindaugas Sinkevičius, Jonavos rajono politinis veikėjas, jauniausias vicemeras Lietuvoje.
  • Steponas Babrauskas, Lietuvos krepšininkas, rungtyniaujantis „Lietuvos Ryto“ klube.

Mirtys

• 1808 m. – Francišekas Ksaveras Dmochovskis, lenkų literatas, vertėjas, visuomenės veikėjas (g. 1762 m.).
• 1812 m. – Mykolas Angelas Šulcas, vėlyvojo klasicizmo atstovas; kilęs iš Kuršo, Latvijoje (g. 1769 m.).
• 1950 m. – Pijus Andziulis, MIC, Romos katalikų kunigas, draudžiamos lietuviškos literatūros platintojas, Lietuvos marijonų provincijolas (g. 1870 m.).
• 1986 m. – Antanas Martinaitis, Lietuvos tapytojas, poetas (g. 1939 m.).
• 1990 m. – Alfonsas Krivickas, Lietuvos ir Vokietijos grafikas, tapytojas (g. 1919 m.).
• 1994 m. – Eugenijus Matuzevičius, Lietuvos poetas, vertėjas (g. 1917 m.).
• 1997 m. – Imantas Jonas Kazakevičius, pedagogas, Lietuvos ir Biržų rajono politinis veikėjas (g. 1940 m.).
• 1998 m. – Jeronimas Baušys, Lietuvos inžinierius, statybinės mechanikos specialistas, habilituotas technologijos mokslų daktaras (g. 1929 m.).
• 2006 m. – Martynas Vainilaitis, lietuvių poetas, rašytojas, vertėjas, apie 30 knygų autorius; vaikų poetas bei rašytojas (g. 1933 m.).
• 2008 m. – Juozas Bartišius, Lietuvos ir Vilkaviškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1937 m.).
• 2009 m. – Vadimas Titarenka, ukrainiečių kilmės Lietuvos finansininkas, finansų analitikas, ekonomistas (g. 1964 m.).

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 1837 – karūnuota Jungtinės Karalystės karalienė Viktorija;
• 1840 – Samuelis Morzė užpatentavo telegrafą;
• 1863 – Vakarų Virdžinija tampa 35-aja JAV valstija;
• 1944 – JAV įkurta Centrinė žvalgybos valdyba - CŽV;
• 1963 – JAV ir SSRS vadovai tarp Vašingtono ir Maskvos nusprendė įrengti tiesioginę telefono liniją, kad sumažėtų galimybė kilti branduoliniam karui;
• 1991 – Vokietijos vyriausybės nariai balsavo už šalies sostinės perkėlimą iš Bonos į Berlyną.

Gimimo dienos

• 1763 m. – Teobaldas Volfas Tounas, vienas Airijos nepriklausomybės siekėjų lyderių, ir laikomas vienu iš airių respublikonų tėvų (m. 1798 m.).
• 1819 m. – Žakas Ofenbachas, prancūzų kompozitorius, violončelistas, dirigentas, 2 operų, 100 operečių, romansų, pjesių autorius (m. 1880 m.).
• 1861 m. – Frederick Gowland Hopkins, 1929 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (m. 1947 m.).
• 1864 m. – Karlis Baluodis, latvių ekonomistas, filosofijos daktaras (m. 1931 m.).
• 1909 m. – Errol Leslie Thomson Flynn, amerikiečių aktorius (m. 1959 m.).
• 1928 m. – Žanas Mari Le Penas, Prancūzijos politikas, radikalus dešinysis.
• 1930 m. – Magdalena Abakanovič, Lenkijos dailininkė, Berlyno dailės akademijos, Amerikos dailės ir literatūros akademijos garbės narė, Karališkojo dailės koledžo Londone, Rod Ailendo dizaino mokyklos (JAV) garbės daktarė.
• 1943 m. – Emilis Assad Rached, brazilų krepšininkų. Assad dalyvavo m. Pasaulio krepšinio čempionatas 1967 m. su Brazilijos vyrų krepšinio rinktinė (m. 2009 m.).
• 1946 m.:
  • Ahmed Benbitour, Alžyro ministras pirmininkas, šias pareigas ėjo nuo 1999 m. gruodžio 23 d. iki 2000 m. rugpjūčio 27 d..
  • Ksanana Gusmanas, Rytų Timoro pirmasis prezidentas (2002–2007 m.).
• 1947 m. – Ricardo Terra Teixeira, dabartinis ir aštuonioliktasis Brazilijos futbolo konfederacijos prezidentas (CBF). Pareigas eina nuo 1989 m. sausio 16 d. Texeira liks poste iki 2014 m. FIFA pasaulio futbolo čempionato pabaigos..
• 1967 m. – Nikolė Kidman, viena garsiausių amerikiečių - australų kino aktorių, filmų prodiuserė.
• 1976 m. – Džulijanas Beletis, Brazilijos futbolininkas (gynėjas), šiuo metu žaidžiantis Fluminense klube. 2001-2005 žaidė Brazilijos rinktinės sudėtyje. Su rinktine laimėjo pasaulio čempionatą.
• 1978 m. – Frankas Lampardas jaunesnysis, anglų futbolininkas, atstovaujantis Chelsea klubui. Anksčiau yra žaidęs West Ham United bei Swansea City ekipose.
• 1982 m. – Aleksėjus Berezuckis, futbolininkas, Rusijos rinktinės ir CSKA Moscow klubo gynėjas.
• 1983 m. – Joshua (Josh) Malik Childress, amerikiečių krepšininkas rungtyniaujantis Phoenix "Suns" klube.
• 1985 m.:
  • Aureljenas Čedžu, Kamerūno futbolininkas, rungtyniaujantis saugo pozicijoje. Yra Prancūzijos klubo Lille OSC ir Kamerūno nacionalinės rinktinės žaidėjas.
  • Darko Miličičius, Serbijos krepšininkas.
• 1989 m. – Chavjeras Matijasas Pastorė, Argentinos futbolininkas, rungtyniaujantis atakuojančio saugo pozicijoje. Yra Italijos klubo US Città di Palermo žaidėjas.

Mirtys

• 1722 m. – Kristofas Dyncenhoferis, vokiečių kilmės Čekijos vėlyvojo baroko architektas (g. 1655 m.).
• 1820 m. – Manuelis Belgranas, Argentinos nacionalinis didvyris, šalies vėliavos autorius. Ekonomistas, teisininkas, politikas, kariuomenės vadas (g. 1770 m.).
• 1888 m. – Johanesas Hermanas Cukertortas, Vokietijos ir Lenkijos žydų šachmatininkas. Jis buvo vienas stipriausių pasaulio šachmatininku nuo 1870-ųjų iki 1880-ųjų. 1886-aisiais pralošė mačą Vilhelmui Šteinicui. Tas mačas laikomas oficialia varžybų dėl pasaulio čempiono titulo pradžia (g. 1842 m.).
• 1933 m. – Klara Cetkin, Vokietijos politikė, kovotoja už moterų teises, viena iš Vokietijos komunistų partijos įkūrėjų, tarptautinio komunistinio judėjimo veikėja. Manoma, kad ji pasiūlė švęsti Tarptautinę moters dieną (1911 m. kovo 8 d.) (g. 1857 m.).
• 1958 m.:
  • Ernestas Burtniekas, gydytojas terapeutas, medicinos daktaras (nuo 1949 m). Nuo 1947 m. Latvijos universiteto vidaus ligų diagnostikos ir propedeutikos katedros vedėjas. 1949 m. suteiktas profesoriaus mokslinis laipsnis. 1950 - 1958 m. Rygos medicinos instituto direktorius. Svarbiausi darbai - apie tuberkuliozę. (g. 1898 m.).
  • Kurt Alder, 1950 m. Nobelio chemijos premijos laureatas (g. 1902 m.).

Šaltiniai

Vikiteka