Botsvana

The Republic of Botswana
Lefatshe la Botswana

(Detaliau) (Detaliau)
Valstybinė kalba	anglų, čuana (setsvana)
Sostinė	Gaboronas
Didžiausias miestas	Gaboronas
Valstybės vadovai	Ian Khama Prezidentas
Plotas  - Iš viso  - % vandens	581 730 km² (45) 2,5 %
Gyventojų  - 2012 m.  - Tankis	2 073 121 (144) 3.56 žm./km² (187)
BVP  - Iš viso  - BVP gyventojui	2006 (progn.) 18,72 mlrd. $ (115) 11400 $ (61)
Valiuta	Botsvanos pula (BWP)
Laiko juosta  - Vasaros laikas	UTC+2 nenaudojamas
Nepriklausomybė Paskelbta Pripažinta	nuo Jungtinės Karalystės 1966 m. rugsėjo 30 d.
Valstybinis himnas	Botsvanos himnas
ISO kodas	BW
ISO3 kodas	BWA
ISO skaitmeninis kodas	072
FIPS kodas	BC
GeoName kodas	933860
Interneto kodas	.bw
Šalies tel. kodas	267
Vikiteka:	BotsvanaVikiteka

Botsvanos Respublika (Botsvana) – valstybė Pietų Afrikoje. Ribojasi su Pietų Afrikos Respublika pietuose, Namibija vakaruose, Zambija šiaurėje ir Zimbabve šiaurės rytuose.

Istorija

Pagrindinis straipsnis: Botsvanos istorija

Iki europiečių atvykimo apie 200–500 m., bantų tautos, kurios kilo iš Katangos provincijos regiono, perėjo per Limpopo upę, ir apsigyveno teritorijoje, kuri šiomis dienomis žinoma kaip pietų Afrika. Buvo dvi emigracijos bangos; Ngunu ir soto-tsvana. Ankstesni emigrantai apsigyveno rytinėje dalyje, o vėlesni - teritorijoje, kuri šiuo metu yra žinoma kaip Haiveldas - didelė ir sąlyginai aukšta teritorija pietų Afrikoje. Iki 1000 m. bantai kolonizavo beveik visą pietų Afriką, gali būti, kad iki olandų kolonizacijos kur dabar, yra Kapo ir Šiaurės Kapo provincijos buvo koisanų tautos gyvenvietės.

Devyniolikto amžiaus gale įvyko kariniai konfliktai tarp Botsvanos šonų gyventojų ir ndebelų tautos, kuri migravo iš Kalahario dykumos. Padėtį blogino ir būrų ekspancija iš Transvalio. 1910 m. Botsvana tapo JK kolonija Bečualendu. 1964 m. teritorija gavo autonomiją, o po dvejų metų - nepriklausomybę.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Botsvanos politinė sistema

Botsvana yra parlamentinė respublika, daugiapartinė konstitucinė monarchija. Valdžia yra suskirstyta į tris dalis:

• Įstatymų leidžiamoji: ji priklauso parlamentui sudarytam iš Nacionalinės Asamblėjos, kurio dauguma yra renkami piliečių, dalis skiriama prezidento, ir Genčių vadų rūmų, atstovaujančių pagrindines subkultūras ir sritis. Pastarosios nuomonė turi būti išklausyta sprendžiant klausimus, susijusius su genčių reikalais.

• Įstatymų vykdomoji: ši valdžia yra sudaryta tik iš prezidento, kuris automatiškai tampa visos šalies, vyriausybės vadovu. Taip pat jis yra karinių pajėgų vadas. Prezidentui padeda viceprezidentas ir ministrų kabinetas, kuris yra paskiriamas prezidento.

• Teisinė: ši sistema yra paremta romėnų – olandų teise, o taip pat vietine paprotine teise.

Botsvanos politikai būdingas modernumo ir tradicijų suderinimas, taip pat efektyvus etninių bendruomenių atstovavimas. Šios valdžios institucijos padeda palaikyti taiką, bei draugiškus santykius tarp daugumos ir mažumų. Tradicinių lyderių galia buvo ribojama papročių ir įstatymų. Todėl sakoma, kad ši šalis turi ikikolonijinės demokratijos tradicijas.

Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Botsvanos rajonai

Botsvana administraciškai suskirstyta į 9 rajonus (Districts). Šie savo ruožtu skirstomi į parajonius (iš viso yra 28).

1. Centrinis rajonas
2. Ganzio rajonas
3. Kgalagadžio rajonas
4. Kgatlengo rajonas
5. Kvenengo rajonas
6. Šiaurės rytų rajonas
7. Šiaurės vakarų rajonas
8. Pietryčių rajonas
9. Pietų rajonas

Geografija

Pagrindinis straipsnis: Botsvanos geografija

Botsvana yra sausumos valstybė įsikūrusi pietų Afrikoje, šiauriau nuo Pietų Afrikos respublikos. Botsvana užima 600 370 km² ploto, iš kurių 585 000 km² yra žemė. Botsvana turi 4013 km sienų, iš kurių 1360 km ribojasi su Namibija, 1840 km su Pietų Afrikos respublika, 813 km Zimbabve ir 2 km su Zambija. Labiausiai apgyvendinta yra rytų Botsvana.

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Botsvanos ekonomika

Jwaneng deimantų kasykla šiuo metu yra turtingiausia deimantų kasykla pasaulyje.

Galvijų auginimas ir jautienos eksportavimas, bei žemdirbystė yra pagrindinės žemės ūkio šakos. Šalies ekonomika ankstesniais laikais priklausė nuo galvijų ir jų mėsos eksportavimo į kitas šalis. Šalyje trūksta vandens, drėkinimo sistemų, todėl maža dalis žemių yra įdirbama. Pagrindiniai žemės ūkio pelno produktai yra kukurūzai, sorgai, soros, pupelės. Pagrindiniai žemės ūkio produktai yra medvilnė, riešutai, saulėgrąžos.

Kasyba tapo svarbiausia šalies ekonomikos šaka. Šalyje yra mangano, nedaug aukso, asbesto, gan dideli deimantų, anglies, nikelio, vario, druskos, kalcinuotosios sodos, stibio, plutonio, platinos telkinių. Tik nuo XX a. septintojo dešimtmečio atradus ir vėliau pradėjus eksportuoti naudingąsias iškasenas, šalis tapo eksporto ašimi. Ypač prie to prisidėjo deimantų gavyba, kuri paskatino staigią ekonomikos plėtrą. Pajamos iš deimantų leido finansuoti geresnes sveikatos apsaugos ir švietimo sistemas. Šalies ekonominis augimas, paskelbus nepriklausomybę, buvo bene didžiausias pasaulyje.

Nors pragyvenimo lygis Botsvanoje yra vienas iš aukštesnių Pietų Afrikoje, bet nedarbingumas lieka aktualia ekonomikos problema. Plėtojamas turizmas. Botsvana, neturinti priėjimo prie vandens, naudojasi Pietų Afrikos Respublikos jūrų uostais. Daug Botsvanos gyventojų dirba Pietų Afrikos Respublikos kasyklose, nors kasyklų mažėja.

Demografija

Pagrindinis straipsnis: Botsvanos demografija

Etninės grupės: Čuana – 79 %, Kalanga – 11 %, Basarua – 3 %, Kgalagadi – 3 %, baltieji – 3 %, kitos etninės grupės – 1 %.

Religijos: krikščionių – 71,6 %, Badimo – 6 %, kitos – 1,4 %, budistų – 0,1 %, netikinčių – 20,6 % (2001 m. duomenys).

Kalbos: Čuana (oficiali) – apie 78,2 %, Ikalanga – 7,9 %, Sekgalagadi – 2,8 %, anglų (oficiali) – 2,1 %, kitos – 8,6 % (2001 m. duomenys).

Vidutinė gyventojų gyvenimo trukmė: 50,58 metų (2009 m. duomenys). Vyresnių nei 15 m. žmonių raštingumas raštingumas: 80 % (vyrų - 80,4 %, moterų - 81,8 %) (2003 m. duomenys). Gyventojų amžiaus struktūra:

• 0-14 metų: 34,8 %
• 15-64 metų: 61,4 %
• 65 metų ir vyresni: 3,9 % (2009 m. apsk.)

Demografinė raida tarp 1991 m. ir 2012 m.
1991 m.	2001 m.sur.	2007 m.	2011 m.sur.	2011 m.sur.	2012 m.
1 326 796	1 680 863	1 881 500	2 038 228	2 038 228	2 073 121
Pagal World Gazetteer.
Demografinės raidos histograma 500 000 1 000 000 1 500 000 2 000 000 2 500 000 3 000 000 1991 2001 2007 2011 2011 2012

Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Botsvanos kultūra

Kita informacija

• Botsvanos ryšiai
• Botsvanos transportas
• Botsvanos karinės pajėgos
• Botsvanos tarptautiniai santykiai
• Botsvanos šventės

Šaltiniai

• Botsvanos vyriausybės svetainė (anglų k.)
• Botsvanos kelionių gidas (anglų k.)

Vikižodynas

Autoriai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius ir redaktorius.

Autoriai ir redaktoriai:

• Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 102% (+12844-280=12564 wiki spaudos ženklai).
• Rimantas Lazdynas – redaktorius – 4% (+470-0=470 wiki spaudos ženklai).