Brestas (Baltarusija)

Brestas (Baltarusija) (brus. Брэст)
	Prekybinis miesto centras
Brestas (Baltarusija) 52°05′06″N 23°42′00″E / 52.085°N 23.700°E / 52.085; 23.700 (Brestas (Baltarusija))
Sritis:	Bresto sritis
Rajonas:	Bresto rajonas
Gyventojai:	300700 (2007 m.)

Brèstas (arba Brasta, Lietuvos Brasta) – miestas pietvakarių Baltarusijoje, Muchaveco ir Vakarų Bugo santakoje. Bresto srities ir Bresto rajono centras. 300,7 tūkst. gyventojų (2007).

Istorija

Žinomas nuo 1017 m. kaip senovės Rusios miestas Berestje (Берестье), įkurtas Bugo ir Muchaveco santakos kyšulyje. XIX a. čia buvo pastatytas Bresto tvirtovės Voluinės bastionas. 1969–1981 m. baltarusių archeologas P. Lysenka ištyrė 1800 m² plotą. Atidengtas apie 7 m kultūrinis sluoksnis, kuriame rasta 224 gerai išlikusių (iki 11 vainikų) gyvenamųjų ir ūkinių rentininės konstrukcijos medinių pastatų liekanų, trijų gatvių mediniai grindiniai, įvairių dirbinių liekanų iš odos, audinio, medžio, kaulo, rago, metalo, akmens ir keramikos. Kai kurie XIII a. pastatai buvo konservuoti ir eksponuojami muziejuje.^[1]

Brestas 1657 m.

Brestas XI a. pradžioje priklausė Turovo, nuo 1020 m. Lenkijos, nuo 1044 m. Kijevo, nuo XII a. vidurio Voluinės kunigaikščiams, apie 1319 m. prijungtas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės. 1379 m. sudegintas kryžiuočių. 1390 m. suteiktos Magdeburgo teisės. Nuo XIV a. pabaigoje į Brestą kėlęsi žydai sudarė seniausią Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žydų bendruomene, kuri iš Vytauto gavo privilegiją. Brestas tapo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žydų bendruomenių centru, 1514 m. Bresto privilegija padaryta bendra visoms jų bendruomenėms.

Nuo 1413 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės seniūnijos, nuo 1520 m. apskrities, nuo 1566 m. Brastos vaivadijos centras. 1553–1567 m. Brastoje veikė Mikalojaus Radvilos Juodojo įkurta evangelikų reformatų spaustuvė. 1596 m. sudaryta Brastos bažnytinė unija. Mieste 1653 m. posėdžiavo Abiejų Tautų Respublikos Seimas, buvo šaukiami Lietuvos bajorų seimai, 1605 m., 1612 m. kūrėsi konfederacijos.

1795 m. per Antrąjį Abiejų Tautų Respublikos padalijimą miestą užėmė Rusijos imperija ir Lietuvos Brastos (rus. Брест-Литовск) vardu (taip vadintas nuo XVII a. pab., XIX a. pabaigoje – XX a. pirmosios pusės lietuvių spaudoje – Lietuvos Brasta) tapo apskrities centru. 1842 m. baigta statyti Bresto tvirtovė. 1915 m. miestą užėmė vokiečiai. 1918 m. kovo 3 d. po Tarybų Rusijos ir Vokietijos derybų čia pasirašyta Lietuvos Brastos taika. 1919–1939 m. valdė Lenkija (vadintas Brestu prie Bugo, lenk. Brześć nad Bugiem). TSRS ir Vokietijai okupavus Lenkiją 1939 m. rugsėjo mėn. mieste įvyko bendras TSRS ir Vokietijos kariuomenių paradas. Nuo 1939 m. priklauso Baltarusijai. 1941–1944 m. okupuotas vokiečių; tvirtovės apsiaustis 1941 m. truko beveik mėnesį.

Vaizdas:Abłoha Beraścia, 1657.jpg

Bresto 1657 m. apgultis

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1825 m. ir 2009 m.

1825 m.

1861 m.

1897 m.^sur.

1939 m.^sur.

1959 m.^sur.

11 000

20 900

46 600

55 000

73 600

1970 m.^sur.

1979 m.^sur.

1989 m.^sur.

2004 m.

2009 m.

121 000

171 000

230 000

298 300

315 000

Ekonomika

Bresto geležinkelio stotis

Upių uostas, čia baigiasi Dniepro-Bugo kanalas. Oro uostas ir geležinkelio mazgas. Išvystyta mašinų, statybinių medžiagų gamyba, metalo apdirbimas, elektronikos, elektrotechnikos, siuvimo, trikotažo, avalynės, baldų, chemijos, maisto (mėsos, pieno, malimo, alaus) pramonė, suvenyrų gamyba.

Architektūra

X a. Muchaveco ir Bugo santakos kyšulyje įkurta Berestjės pilis. Vėliau gretimoje saloje susiformavo įtvirtintas miesto ansamblis su turgaus aikšte. XII a. pastatyta medinė pilis, XIII a. iš akmens sumūryta Šv. Petro cerkvė, XIV a. – Šv. Mikalojaus cerkvė. Ryškesni miesto plėtros etapai: XVI a. antra pusė – XVII a. pirmoji pusė, XVIII a. pabaiga – XIX a. pirmoji pusė. 1830–1842 m. senojo miesto vietoje pastatyta Bresto tvirtovė. Per Antrąjį pasaulinį karą miestas sugriautas, vėliau atstatytas, rekonstruotas, pastatyta naujų gyventojų rajonų. Bresto tvirtovės teritorijoje 1971 m. pastatytas Antrojo pasaulinio karo kovoms atminti memorialinis kompleksas „Bresto tvirtovė-didvyrė“ (skulptoriai A. Kibalnikovas, A. Bembelis, A. Babylis, architektai J. Kazakovas, V. Karolis, V. Zankovičius, A. Stachovičius ir kt.).^[2]

Kultūra, švietimas

Yra Bresto universitetas, Bresto politechnikos institutas. Dramos ir muzikos, lėlių teatrai, filharmonija. Bresto tvirtovės memorialinis kompleksas ir muziejus, kraštotyros muziejus.^[3]

Sportas

FK Dinamo Brest (futbolas)

Žymūs žmonės

Breste gimė:

Menachemas Beginas (1913–1992), Nobelio taikos premijos laureatas, Izraelio ministras pirmininkas
Eduardas Chanokas, kompozitorius

Šaltiniai

↑ Aleksiejus Luchtanas. Brestas (Baltarusija). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. - 472 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
↑ Eglė Navickienė. Brestas (Baltarusija). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. - 472 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
↑ Brestas (Baltarusija). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. - 471 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.

[1] Aleksiejus Luchtanas. Brestas (Baltarusija). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. - 472 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.

[2] Eglė Navickienė. Brestas (Baltarusija). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. - 472 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.

[3] Brestas (Baltarusija). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. - 471 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.

[1]

[2]

[3]