Budelių piliakalnis
| Budelių piliakalnis | ||
| Kiti pavadinimai |
Budelių piliakalnio su gyvenviete piliakalnis, | |
| ||
| Lokalizacija | ||
| Respublika: |  Lietuva
| |
| Apskritis: | Vėliava Kauno apskritis | |
| Savivaldybė: |  Kaišiadorių rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija: | Žaslių seniūnija | |
| Gyvenvietė: | Budeliai | |
| Piliakalnio ypatumai | ||
| Aukštis, m | 25-26 | |
| Aikštelės apimtis, m | 24 × 13 | |
| Naudojimo laikotarpis | I tūkstm. – II tūkstm. pradžia | |
| Žvalgymo metai | 1921 m., 1971 m. | |
| Registrinės savybės | ||
| Statusas | Paminklas | |
| Tipas | Piliakalnis, Gyvenvietė | |
| Unikalusis objekto kodas | 5028 | |
| Objekto kodas iki 2005-04-19 |
A302K1P | |
| Objekto kodas iki 1990-12-28 |
AR310 | |
| Piliakalniai.lt informacija | ||
| Aprašymo nuoroda | Tinklalapis | |
| ||
| Žemėlapio nuoroda | Žemėlapis | |
|
Žiūrėti didesniame žemėlapyje | ||
Budelių piliakalnis su gyvenviete (arba Skarbas, Skarbo kalnas) yra Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje, į pietus nuo Budelių. Pasiekiamas keliu Žasliai–Čiobiškis, ties jo didesniu posūkiu į kairę Savarinės kaime pasukus į dešinę pietryčių kryptimi, per laukus – 850 m.
Piliakalnis
Piliakalnis įrengtas Neries kairiajame krante esančiame kyšulyje, suformuotame dviejų gilių daubų, iš kurių šiaurės vakarine teka Ravo upelis. Aikštelė keturkampė, pailga rytų vakarų kryptimi, 24×13 m dydžio. Vakariniame aikštelės krašte supiltas kūgio formos 6 m aukščio, 30 m pločio pylimas 9,5 m aukščio išoriniu šlaitu, kurio papėdėje iškastas 11 m pločio, 0,5 m gylio griovys. Aikštelės rytiniame gale supiltas 0,7 m aukščio, 15 m pločio pylimas, už kurio iškastas 6 m pločio, 2 m gylio griovys. Už šio griovio supiltas 1,5 m aukščio, 11 m pločio antrasis pylimas, kurio išorinis 1,8 m aukščio šlaitas leidžiasi į 4 m pločio, 0,5 m gylio antrąjį griovį, už jo kyla 0,5 m aukščio, 4 m pločio trečias pylimas. Šoninių šlaitų aukštis - iki 25-26 m.
Aikštelė dirvonuoja, šlaitai užauga atželiančiais krūmais. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 105 993 m².
Tyrimai
1921 m. piliakalnį žvalgė Petras Tarasenka, 1971 m. – Istorijos institutas. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.[1] Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – II tūkstantmečio pradžia.
Piliakalnio vakarinėje papėdėje yra 3 ha ploto papėdės gyvenvietė, kurioje rasta brūkšniuotos ir grublėtos keramikos, šlako.
Padavimas
Viduramžiais šioje vietoje stovėjusi pilis, kurią nuolatos puldavę kryžiuočiai. Paskutiniojo puolimo metu, norėdami pilyje paslėptų brangenybių, kryžiuočiai išžudė visus lietuvius, kol liko tik trys gynėjai – Nargė, jos sužadėtinis Dangis ir jos brolis Baumis. Kryžiuočiai kankino ir nužudė abu vyrus, bet jie neišdavė turtų, o paskutinioji likusi Nargė išprašė kryžiuočių komtūro duoti durtuvą, sakydama, kad juo parodys kur besą lobiai, tačiau pati sau smogė į krūtinę ir sukniubo ant savo brolio ir mylimojo lavonų. Kryžiuočiai taip ir liko nesužinoję, kur slepiami pilies lobiai, nors joje jau nebeliko nė vieno gynėjo.
Nuo to laiko piliakalnis vadinamas Skarbo kalnu (lenk. skarb – „lobis, turtas“) arba Budelių piliakalniu (pabrėžiant kryžiuočių nuožmią kovą prieš lietuvius).[2]
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
|
Tartoko piliakalnis 17 km | Pasodninkų piliakalnis 9 km Janionių piliakalnis 3,5 km |
Laužiškio piliakalnis 30 km Dainių piliakalnis 16 km |
| |||||||
| Karmėlavos piliakalnis 38 km |
|
Sadūniškių piliakalnis 21 km | |||||||||
| Žaslių piliakalnis 9 km Mančiūnų piliakalnis 7 km |
Kalninių Mijaugonių piliakalnis 15 km | Latvių piliakalnis 10 km Paparčių piliakalnis 4,5 km | |||||||||
Šaltiniai
- ↑ Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 43-44 (102)
- ↑ Jonas Laurinavičius. „Gobšuolio auksas. Kaišiadorių krašto padavimai“. Kaišiadorys, 1990.
- Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. - KPC A. - F.1. - Ap.1. - B.26. - P.27-34.
- Kultūros vertybės pagrindinis dosjė: A302KP, Budelių piliakalnis su gyvenviete. Vilnius, 1999. Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka.
- Dėl duomenų patikslinimo. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktas 2009-06-10; Nr. KPD-RM-1138;
- Apibrėžtų teritorijos ribų planas. 2009-05-04
- Lietuvos piliakalniai: atlasas. Vilnius, 2005, t. 1, p. 246-247.
- Konstantinas Avižonis. Kelios istorinės Lietuvos vietos. Kaunas, 1927. P.18-20.
- Zenonas Baubonis. Tvarkomų Bradeliškių (A1239P) Vilniaus r., Budelių (A302K1P) Kaišiadorių r., Mikytų (A467P) Skuodo r., Žuvininkų (A656KP) Šiaulių m. piliakalnių 1999 archeologinių žvalgymų ataskaita. Lietuvos istorijos instituto rankraštynas, f. 1, b. 3403.
- Mykolas Černiauskas. Kaišiadorių rajono 1977 m. archeologijos paminklų kartografavimo ekspedicijos ataskaita. Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka, f. 27, ap. 1, b. 61, p. 11-12.
- Vytautas Daugudis. Iš tolimosios praeities. Paparčių ir Žaslių apylinkės. Kaišiadorys, 1997, p. 43.
- Bronius Kviklys. Mūsų Lietuva. Vilnius, 1989, t. 1, p. 499.
- Adolfas Nezabitauskas. Būdelių piliakalnis. Į komunizmą. 1967-08-05.
- Vladas Šaulys. Gražiausias Paneryje. Kultūros barai, 1968, Nr. 4, p. 72.
- Petras Tarasenka. Ieškojimai Neries ir Šventosios santeklyje // Mūsų senovė, I. Tilžė, 1922. P.579-580.
- Petras Tarasenka. Lietuvos archeologijos medžiaga. Kaunas, 1928, p. 110.
- Adolfas Tautavičius. 1971 metų žvalgomosios archeologinės ekspedicijos Kėdainių, Jonavos, Kauno, Kaišiadorių, Prienų, Alytaus, Trakų, Švenčionių, Raseinių, Vilniaus rajonuose ataskaita. Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka, f. 7, ap. 1, b. 146, p. 26-27.
| ||||||