Buriatijos respublika

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Jump to navigation Jump to search
Buriatijos Respublika
Республика Бурятия
Буряад Республика
Buriatijos vėliava Buriatijos herbas
(Detaliau)
Buryat in Russia.svg
Laiko juosta: (UTC+9)
Valstybė: Vėliava Rusija
Federalinė apygarda: Sibiro federalinė apygarda
Centras: Ulan Udė
Oficialios kalbos: rusų, buriatų
Vadovas: Leonidas Potapovas
Gyventojų: 969 146 (2005 m.(56)
Plotas: 351300 km² (15)
  - vandens %: 6,0 %
Tankumas (2005): 2.76 žm./km²
Commons-logo.svg Vikiteka: Buriatijos RespublikaVikiteka

Buriatija (rus. Бурятия), Buriatijos respublika (Республика Бурятия) – yra Rusijoje, pietrytiniame Sibire. Pietuose ribojasi su Mongolija, rytuose – su Čitos sritimi, šiaurėje ir vakaruose – su Irkutsko sritimi, pietvakariuose – su Tuva. Sostinė – Ulan Udė.

Istorija[taisyti]

Pagal 1703 m. sutartį, pasirašytą caro Petro I, Buriatija laisvu noru įstojo į Rusijos imperiją. 1923 m. buvo suformuota Buriatijos-Mongolijos ASSR. 1937 m. nuo Buriatijos atskirtos Ust Ordos ir Agos Buriatų automoninės apygardos. 1958 m. teritorija pertvarkyta į Buriatijos ASSR. Nuo 1992 m. Buriatija – Rusijos federacinė respublika.

Geografija[taisyti]

Buriatija išsidėsčiusi Užbaikalėje. Pietvakariuose sieika Rytų Sajaną (aukščiausia vieta – Munku Sardyko k., 3491 m). Užbaikalėje iškilusi sudėtinga kalnų sistema: Stano kalnynas, Vitimo plokščiakalnis, Chamar Dabano, Barguzino kalnagūbriai. Iš viso kalnuotos sritys užima 80 % respublikos ploto. Klimatas vidutinių platumų; ryškiai kontinentinis. Būdingos šaltos speiguotos žiemos ir šiltos vasaros. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra -24 °C, liepos 17 °C. Per metus iškrinta apie 300 mm kritulių. Visą vakarinę Buriatiją užima vienas didžiausių Azijos ežerų – Baikalas. Į jį teka Selengos, Barguzino, Aukštutinės Angaros upės. Šiaurės rytuose teka Vitimas su savo intakais. Amžinasis įšalas. Net 4/5 respublikos paviršiaus dengia taiga (maumedžiai, kedrai, kėniai). Pietuose yra stepių ir miškastepių.

Ekonomika[taisyti]

Buriatijoje gausu naudingų iškasenų: volframo, molibdeno, aukso, polimetalų rūdų, akmens ir rusvųjų anglių, geležies rūdų, boksito, apatitų, asbesto, grafito. Medienos, mašinų gamybos pramonė, žvejyba. Yra Gusinooziorsko ŠE.

Miestai[taisyti]

Pietų Buriatijos kraštovaizdžiai

Buriatijoje yra 6 miestai (tūkst. gyventojų 2007 m.):

Kitos didesnės gyvenvietės:

Administracinis suskirstymas[taisyti]

Kraštovaizdžiai į pietus nuo Ulan Udės

Respublika padalinta į 21 rajoną. Yra 6 miestai, 29 miesto tipo gyvenvietės ir 614 kaimų.

  • Barguzino rajonas
  • Baunto rajonas
  • Bičiuros rajonas
  • Chorinsko rajonas
  • Džidos rajonas
  • Ivolginsko rajonas
  • Jeravinsko (?) rajonas
  • Kabansko rajonas
  • Kiachtos rajonas
  • Kižingos rajonas
  • Kurumkano rajonas
  • Muchoršibirės rajonas
  • Mujos rajonas
  • Okos (?) rajonas
  • Pabaikalės rajonas
  • Selengos rajonas
  • Severobaikalsko rajonas
  • Tarbagatajaus rajonas
  • Tunkos rajonas
  • Zaigrajevo rajonas
  • Zakamensko rajonas

Nuorodos[taisyti]



Autoriai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius ir redaktorius.

Autoriai ir redaktoriai:
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius (+6908-691=6217 wiki spaudos ženklai).
  • KS – redaktorius (+0-35=-35 wiki spaudos ženklai).